Nemokama teisinė pagalba gundo ir piktnaudžiautojus

Užklupus ekonominiam sunkmečiui, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (KVGTPT) neatsigina ne tik išties pagalbos prašančių piliečių, bet ir tokių, kurie bando piktnaudžiauti suteikta galimybe.

Apie tai "Vakarų ekspresui" prabilo minėtos tarnybos direktorius Rimvidas Valančius.

"Esame pavaldūs Teisingumo ministerijai, teikiame antrinę teisinę pagalbą, tad samdome 12 nuolat dirbančių advokatų. Pastaruoju metu kone kiekvienas iš jų turi po 100 bylų. Dabar susidūrėme su tokia situacija, kai mūsų advokatus ir pačią tarnybą kai kurie asmenys kone terorizuoja. Tokių asmenų - apie 10", - teigė jis.

Kaip vieną iš piktnaudžiavimo atvejų R. Valančius nurodė nepatenkintų piliečių bandymus už valstybės pinigus reikalauti atlyginti tariamą žalą.

"Vadovaujamasi ambicijomis, asmeniniais siekiais. Ieškiniai būna nepagrįsti, mes tai ir pasakome, tačiau interesantai įsivaizduoja, kad bylas turi laimėti, jie nenori geranoriškai kalbėtis. Tuomet kyla problemų: mūsų tarnyba skundžiama Teisingumo ministerijai, net Specialiųjų tyrimų tarnybai. Žmonės piktnaudžiauja, o jų užgaidoms tenkinti naudojami valstybės pinigai, advokatų laikas, energija", - dėstė pokalbininkas.

Kaip vieną iš atvejų jis nurodė vienos moters istoriją, kuriai dėl nusikalstamos veikos Palangos apylinkės teismas paskyrė stacionarią psichikos ekspertizę. Nors ir buvo nustatyti psichikos pažeidimų, moteris buvo pripažinta pakaltinama.

Tada ji kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą bei valstybei pateikė pusės milijono litų ieškinį dėl žalos atlyginimo.

"Teismas grąžino tą ieškinį, nes jis buvo parašytas ne pagal reikalavimus. Tuomet kreipėsi į mūsų tarnybą, tačiau ta byla, mūsų manymu, neturi perspektyvos. Moteris ėmė kelti triukšmą, apkaltino advokatą, kad šis užrakintame darbo kabinete neva moteriai darė psichologinį spaudimą. Interesantei nepatiko mūsų atsakymas", - pasakojo KVGTPT vadovas.

Anot jo, nors nemokama teisinė pagalba teikiama nuo 2005 metų, interesantų ypač padaugėjo pastaruoju metu, Lietuvai išgyvenant ekonominį sunkmetį.

"Taip yra dėl to, kad vis daugiau žmonių patenka į galinčiųjų gauti nemokamą ar iš dalies kompensuojamą antrinę teisinę pagalbą kategoriją", - teigė R. Valančius.

Norint gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą būtina pateikti pažymą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, deklaruoti turtą.

Jei metinės vieno, nepilnamečių vaikų neturinčio žmogaus pajamos neviršija 6 tūkst. 400 Lt, jam suteikiama nemokama teisinė pagalba. Jei 9 tūkst. 600 Lt - kompensuojama 50 proc. suteiktų paslaugų.

"Jei žmogus turi nepilnamečių vaikų, šansai gauti nemokamą teisinę pagalbą padidėja. O tie piktnaudžiautojai dažniausiai niekur nedirba. Todėl advokatai sugaišta daug laiko, o mums finansavimas, palyginti su 2008 m., sumažintas apie 30 proc. Visgi pinigai skiriami pagal poreikį, nėra nustatyto biudžeto. Galiu pasakyti tiek, kad pastaruoju metu trečdaliu atvejų yra dirbama veltui", - apgailestavo tarnybos vadovas.

Situaciją blogina ir tai, kad pagal teisės aktus KVGTPT negali spręsti, ar byla yra perspektyvi. Yra buvęs atvejis, kai atsisakyta teikti teisinę pagalbą būtent dėl šios priežasties, tačiau toks sprendimas buvo apskųstas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Šis tarnybos poziciją palaikė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įpareigojo suteikti teisinę pagalbą.

Pasak. R. Valančiaus, situaciją pakeistų tik patobulinti teisės aktai, kuriais remiantis, būtų galima diferencijuoti pareiškėjus, jų norus, įvertinti bylų perspektyvas. Esą taip galima būtų galima taupyti valstybės pinigus.