Nebus vaikų, nebus ir valstybės

Siūloma didinti išmokas

Šią savaitę prasidėjusioje Seimo sesijoje turėtų būti svarstomas grupės Seimo narių dar pernai pateiktas siūlymas didinti motinystės išmokas, tikintis taip paskatinti gimstamumą Lietuvoje. Siūloma, kad pirmais motinystės metais pašalpos dydis siektų 100 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio, o antraisiais metais - 85 proc.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis „Vakaro žinioms“ teigė, kad sprendimas dėl motinystės išmokų didinimo priklauso nuo politikų - prezidentės, Vyriausybės, Seimo - požiūrio į valstybę.

„Jeigu politikai sąmoningi ir mąsto apie tai, kokia mūsų valstybė bus po 30, 40 ar 50 metų, tai toks įstatymas turi būti priimtas, - teigia jis. - Tačiau jeigu jiems svarbiau, kokį kelio ženklą pastatyti ar kokią absurdišką patranką nupirkti, tai natūralu, kad jie siūlymui nepritars. Aš manau, kad reikia paklausti kiekvieno, kokią mes matome Lietuvą po kelių dešimtmečių - klestinčią valstybę visiems ar tik egzistuojančią dėl kažkieno asmeninių interesų.“

Anot R.Žemaitaičio, nesunku suvokti, kad tiek pramonė, tiek verslas, tiek mokslas negalės vystytis, jei valstybėje nebus vaikų. Jei nebus studentų, nebereikės dėstytojų, aukštųjų mokyklų, mokslo slėnių ir kt. Pramonininkai jau sako, kad trūksta darbuotojų, reikia jų įsivežti iš kitų valstybių, tačiau nekalba apie tai, kad vienas euras, investuotas į gimstamumo skatinimą, po 5-6 metų grįžtų į biudžetą 15 eurų per vartojimą. Juk vaikui reikia ir maisto, ir lovytės, ir drabužėlių, ir dar daug ko. Kuo mažiau bus jaunų žmonių, tuo mažiau dirbančių, mokančių mokesčius ir tuo mažiau uždirbančių pensijas senoliams. Valstybės klesti jaunų žmonių dėka.

Pasak Seimo nario, padidinus motinystės pašalpą, šeimai didinant neapmokestinamą minimumą su kiekvieno vaiko gimimu, jauni žmonės gal mieliau liktų Lietuvoje ir čia gimdytų bei augintų vaikus, dirbtų ir mokėtų mokesčius. R.Žemaitaitis įsitikinęs, kad būtina keisti ir vaikų priėmimo į darželius tvarką - pirmumas turi būti teikiamas ne bedarbių ir socialiai remtinų, o dirbančių tėvų vaikams, kad tėvai galėtų greičiau sugrįžti į darbo rinką ir generuotų pajamas.

„Aš pats susidūriau su šia problema: auginame du vaikus ir mano žmona, kuri dirbo atsakingą darbą ir mokėjo mokesčius, negali į jį grįžti, nes jau 2,5 metų negauname vietos darželyje, - sako Seimo narys. - Tačiau iš kai kurių kolegų Seime girdžiu tik skundus, kad sunku, nes dukra vaikui vietos darželyje negavo, tad anūką tenka tai vieniems, tai kitiems seneliams prižiūrėti... Skundžiasi, tačiau nieko nedaro. Tad vėl turime nuspręsti, ko norime - kad asocialios šeimos, gyvenančios iš pašalpų, gimdytų vaikus vieną po kito ar normalios šeimos, kurioms sudarytos palankios sąlygos auginti vaikus ir gyventi Lietuvoje.“

Didins „Sodros“ išlaidas

Vyriausybė jau svarstė siūlymą didinti motinystės išmokas ir jam nepritarė, motyvuodama tuo, kad taip bus pažeidžiami kitų socialinių grupių interesai.

Seimo narių siūlymą atsargiai vertina ir „Sodra“. Kaip „Vakaro žinias“ informavo „Sodros“ atstovas Martynas Žilionis, fondo direktorius Mindaugas Sinkevičius neprieštarauja minčiai, kad gimstamumą reikia didinti, - jis tiesiog abejoja, ar pateiktas siūlymas leis pasiekti norimą rezultatą. Mat jau dabar Lietuvoje galiojanti išmokų tvarka yra bene dosniausia ir pagal trukmę ilgiausia visame pasaulyje. Jeigu tokia sistema neveikia, tai klausimas, ar tikrai veiks dar dosnesnė sistema.

Be to, jeigu motinystės išmokos būtų dar labiau padidintos, „Sodros“ deficitas dar išaugtų. Kiek tiksliai, „Sodra“ nėra skaičiavusi, tačiau 2009 m. motinystės pašalpoms buvo išleista 339 mln. eurų, o 2014 m. -148 mln. eurų. Taigi, M.Žilionio teigimu, manoma, kad papildomas „minusas“ būtų daugiau kaip 150 mln. eurų per metus.

Faktai

    Nuo 2011 m. liepos 1 d. naujai skiriamos motinystės pašalpos dydis, kol vaikui sueis vieni metai, yra 100 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, jeigu pasirenkama gauti pašalpą, kol vaikui sueis vieni metai. Jeigu pasirenkama gauti pašalpą, kol vaikui sueis dveji metai, šios pašalpos dydis, kol vaikui sueis vieni metai, yra 70 proc., o kol vaikui sueis dveji metai - 40 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio.

    Vidutinė mėnesinė motinystės pašalpa nuo 2009 m. kasmet mažėjo: 2009 m. ji buvo 2128,8 lito, 2010 m. - 2077,6 lito, 2011 m. - 1758,5 lito, 2012 m. - 1522,6 lito, 2013 m. - 1222,1 lito.

    Tai turėjo didelę įtaką mažėjančiam gimstamumui šalyje - Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 2010 m. gimė 29 932 naujagimiai, 2011 m. - 28 924, 2012 m. - 28 486, 2013 m. - 27 297.

Rasa ŽEMAITĖ, Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė:

Manau, toks Seimo narių siūlymas yra reklaminis triukas. Visų pirma todėl, kad net prieškriziniu laikotarpiu buvo kalbų, kad motinystės išmoka neatlieka savo funkcijos, o „Sodra“ nėra labdaros fondas, ji neturėtų finansuoti vaikų gimstamumo ir spręsti demografinių problemų. Taip galvojančių politikų buvo tikrai daug, dabar jų yra dar daugiau. Kita priežastis - mano akimis žiūrint, su buvusia motinystės išmokų schema buvo brutaliai susidorota. Buvo nueita kitu keliu - intensyviai juodinama pati motinystės išmokų sistema ir pradėta raganų medžioklė: iškelta keli šimtai bylų, net besilaukiančioms moterims teko pereiti per ikiteisminio tyrimo pragarą. Tai rodo, kad sistema buvo sąmoningai marinama.

Dar vienas dalykas: yra sritis, kuri jau seniausiai turėjo būti atkurta, - išmokos vaikams. Nė vienoje Europos šalyje jos nėra mokamos taip trumpai ir nėra taip apribojamas gavėjų skaičius kaip Lietuvoje, nors skurstančių vaikų turime bene daugiausia visoje ES. Tad matant, kad šioje srityje sąmoningai nieko nedaroma, tikėtis, kad bus kas nors daroma toje srityje, kur Europa mus pakankamai palankiai vertina, nereikėtų.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“