2017 m. lapkričio 18 d. 23:31 val., šeštadienis

ve  >  Žinios  >  Lietuva  >  Lietuvos naujienos

Lietuvos naujienos

Ne kiekvienas šaltinis - sveikatos versmė

(17)

Ne kiekvienas šaltinis - sveikatos versmė nuotrauka, foto

Plastmasiniais buteliais "atakuojantys" iš žemės gelmių trykštančius šaltinius, tyrą jų vandenį žmonės laiko ne tik atgaivos, bet ir sveikatos versme. Deja, kartais jų vanduo gali tapti ligų priežastimi.

Sužinoti, ar sveika gerti šaltinio vandenį, šiandien žmogus gali tik savarankiškai nunešęs jo vandens ištirti į laboratoriją. O tai kainuoja, ir gana nemažai.

Galbūt todėl į tris uostamiestyje cheminius ir bakteriologinius vandens tyrimus atliekančias laboratorijas šaltinio vandens atnešama labai retai. Dažniau žmonės pareiškia norą ištirti nuosavų šulinių vandenis.

"Vakarų ekspresas" skaitytojų prašymu atliko eksperimentą - pasėmė dviejų klaipėdiečių dažniausiai lankomų šaltinių vandens ir paprašė UAB "Klaipėdos vanduo" Geriamojo vandens tyrimo laboratorijos specialistų atlikti jų cheminį ir bakteriologinį tyrimą.

Pasėmėme arčiausiai Klaipėdos - Smeltalės upelyje, už Jakų žiedo, ir Kretingoje, Akmenos upės pakrantėje, trykštančių šaltinių vandens.

Smeltalės šaltinis švarus

AB "Klaipėdos vanduo" laboratorijos vedėja Irena Getautienė "Vakarų ekspresą" informavo, kad šaltinis šalia Rimkų, Smeltalės upėje, - švarus ir drąsiai galima iš jo gerti.

Beje, specialistė prisiminė, jog šio šaltinio vandenį laboratorija tyrė ir prieš 4-5 metus. Tuomet gauti taip pat geri rezultatai, tik rastas didesnis nei vandentiekio vandenyje fosfatų kiekis. Tačiau fosfatų kiekis geriamajame vandenyje nenormuojamas, ir geriant tokį vandenį sveikatai nepakenkiama.

Ištirti to šaltinio vandenį užsakymą bene prieš pusę metų buvo gavusi ir Klaipėdos apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos laboratorija. Jos vedėja Virginija Grigalauskienė prisiminė, kad ir tuosyk vandens cheminiai rodikliai normų neviršijo.

Užterštas nitratais

Tačiau Kretingos šaltinio vandenyje rasta per daug nitratų - 74,3 mg/l (leidžiama norma - iki 50, o vaikams ir kūdikiams rekomenduojamas vanduo, kuriame nitratų ne daugiau kaip 10 mg/l). Palyginimui: Smeltalės šaltinėlyje nitratų kiekis - 18,40 mg/l.

Klaipėdiečių pamėgtas šaltinėlis prie Smeltalės upelio švarus ir saugus gerti.

Visi kiti rodikliai leistinų normų neviršija. Tiesa, Kretingos vanduo kiek kietesnis, t. y. jame nemažai kalcio ir magnio, - 4,26 mmol/l, nei anksčiau galiojusi norma (3,5), todėl gali kenkti įrangai.

Iš kur nitratai vandenyje? Anot I. Getautienės, jie patenka į žemę ir vandenį iš organinės kilmės trąšų.

Specialistė neatmeta galimybės, kad šis rodiklis gali kisti, ir įtakos tam gali turėti įvairūs gamtos faktoriai. Todėl būtų pravartu vandenį patikrinti ir kitais metų periodais.

Kretingos muziejaus Istorijos skyriaus vedėjas Julius Kanarskas sakė, jog miestelyje žmonės kalbėję, kad buvo atlikti du šio vandens tyrimai, tačiau gauti prieštaringi rezultatai.

"Vieni rodė, kad vanduo labai geras ir visi kretingiškiai puolė jį semti. Kitas tyrimas rodė atvirkščius rezultatus - vandeny esą labai daug nitratų", - sakė jis.

Beje, šaltinis Akmenos pakrantėje, istoriko duomenimis, trykšta nuo neatmenamų laikų.

"Seniau šaltinių Akmenos pakrantėje buvo labai daug ir visi jie buvo naudoti gydymui. Pagonybės laikais bet kuris šaltinis buvo laikomas šventu, jiems buvo suteikiama sakralinė prasmė", - sakė jis.

Sukelia deguonies badą

Visuomenės sveikatos specialistai teigia, kad su vandeniu į kraują patekę nitratų dariniai blokuoja deguonies pernešimą į audinius ir sukelia methemoglobinemiją - deguonies badą. Nitratai ypač pavojingi nėščiosioms, naujagimiams ir kūdikiams iki 4 mėnesių. Jei užterštą nitratais vandenį gers nėščiosios - gims silpnesni, dažniau sergantys kūdikiai. Suaugusiesiems nitratai gali sukelti širdies ir kraujagyslių, skydliaukės, kvėpavimo takų ligas.

Beje, patekę į organizmą nitratai gali virsti pavojingesniais dariniais - nitritais ir sukelti kraujo ligas. Dėl nitritų organizme susidarantys nitrozaminai turi kancerogeninių savybių, todėl nuolat vartojant užterštą vandenį, didėja rizika susirgti onkologinėmis ligomis.

Virinant vandenį nitratai nesunaikinami. Priešingai - jų koncentracija vandenyje padidėja, nes virinant išgaruoja dalis vandens.

Kainuoja skirtingai

Klaipėdoje vandens tyrimai atliekami trijose atestuotose laboratorijose: Klaipėdos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyboje, bendrovėje "Klaipėdos vanduo" ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriuje.

"Klaipėdos vandens" laboratorijoje pasidaryti nitritų tyrimą kainuoja 8 litus, nitratų - 15 litų, be PVM. Jei norite vandenį ištirti visapusiškai, kaina gali siekti 1200 litų, mat kiekvienas cheminis komponentas įkainotas atskirai. Tačiau visapusiškas vandens tyrimas vartotojui visai nesąs reikalingas, svarbiausia visgi žinoti, ar šulinių bei šaltinių vanduo neužterštas nitritais ir nitratais. Sutrumpintas bakteriologinis tyrimas kainuoja 15 litų, pilnas - 30 litų.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus (Bijūnų g. 6) Priimamojo skyriaus vedėja Dinara Kasparavičienė informavo, kad čia ištirti nitritų kiekį kainuoja 19,60, nitratų - 23,60 lito.

Klaipėdos apskrities valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje nitritų tyrimas įkainotas 30, nitratų - 35 litais.

"Reikia ištirti keliskart per metus"

Daiva ŽILINSKIENĖ, biologė-ekologė

Kadangi mano name Vilniuje iš krano bėga nelabai geras vanduo - čia seni ir surūdiję vamzdynai, - geriu vandenį iš butelių, tiesa, praturtintą koraliniu kalciu.

Šaltinio vandenį gerčiau tik tuomet, jei kelis kartus per metus būtų patikrinti jo rodikliai. Juk nors šaltinis trykšta ir ekologiškoje vietoje, tačiau netoli gali būti kapinės, sumestos senos trąšos ar kas nors likę nuo karo laikų. Todėl reikėtų įsitikinti, ar vanduo švarus. Svarbiausia, kad vanduo būtų ištirtas pavasarį, kai viskas tirpsta ir pasirodo tikroji vandens kokybė. Biologiniu požiūriu svarbu vandenį ištirti vasaros pabaigoje, kai viskas įšilę.

Neabejoju, kad, be cheminių ir biologinių, vanduo turi ir struktūrinius parametrus. Visi žinome japonų mokslininko Masaru Emoto darbus - jis įrodė, kad vanduo reaguoja net į gerus žodžius ar mintis ir keičia savo molekulinę struktūrą. Analogiškus tyrimus atlieka ir rusų, ir vokiečių mokslininkai, visi jie kalba apie tą patį. Todėl šią informaciją laikau patikima.

Butelizuotas ir vamzdynais atitekėjęs vanduo nebeturi struktūros. Šiuo požiūriu šaltinio vanduo geriausias. Beje, yra įdomi austrų mokslininkų teorija, kad vanduo iš giluminių gręžinių dar nesubrendęs būti geriamas. Kad būtų geriamas, jis turi ištrykšti. Matyt, jis nėra pakankamai susiformavęs, nors jį gerti geriau nei iš vandentiekio.

Šaltinio vandens neprikaupsi, nes struktūrą vanduo praranda per parą. Nebent šalia yra bažnyčia - jos varpų gausmas irgi struktūruoja vandenį. Tuomet vanduo bus vertingas kelias dienas.

Kodėl šaltinių vanduo nuo seno laikytas šventu? Mokslininkai yra nustatę, kad gydomieji vandenys turi didelį neigiamą potencialą, t. y. turi antioksidacinių savybių. Išgėręs tokio vandens žmogus tikrai gali pasijusti geriau. Bet tokių šaltinių šiandien beveik nėra likę. Norint sužinoti, ar vanduo yra šventas, turi gydomąją galią, orpometru reikia išmatuoti jo oksidacijos-redukcijos potencialą. Jei jis turi neigiamą rodiklį, - yra gyvas, turi gydomąjį poveikį.

"Šaltinio vanduo sveikesnis..."

Rūta RADZEVIČIENĖ, UAB "Mano šeimos gydytojas" direktoriaus pavaduotoja medicinai

Mano šeima geria vandenį iš nuosavo gręžinio. Nors vanduo ateina iš giliai, bet, pasirodė, nėra švarus, todėl jį dar filtruojame. Šalia namų nėra šaltinio, bet jei būtų - būtinai gertume vandenį iš jo. Manau, šaltinio vanduo sveikesnis negu tas, kurį geriame iš krano ar net filtruotą. Tai natūralus gamtos vanduo, o kas natūralu - vartoti geriau. Pacientai mažai klausinėja, kokį vandenį gerti. Bet mes jiems dažnai patariame per parą išgerti bent 1,5-2 litrus vandens, ir geriausia, kad tai būtų negazuotas vanduo. O susirgus, pavyzdžiui, kosint, per dieną reikėtų išgerti 2-3 litrus vandens.

"Užšaldyti ir atitirpinti"

Leonas MAKŪNAS, AB "Klaipėdos vanduo" generalinis direktorius

Manau, kad ekonomiškai nenaudinga važiuoti semti vandens iš šaltinio. Vienodai sveika gerti švarų šaltinio ir švarų vandentiekio vandenį. Sakoma, kad šaltinio vanduo naudingesnis, nes neperėjęs siurblių ar vamzdynų, kad vanduo kaupia savyje neigiamą energiją. Bet yra paprastas būdas, kaip padaryti, kad vandentiekio vanduo atitiktų šaltinio vandens kokybę. Tam jį reikia užšaldyti ir atitirpinti. Užšaldžius ir atitirpinus vanduo tą neigiamą informaciją užmiršta - jo struktūra pasidaro kaip šaltinio vandens. Manau, taip daryti geriau nei rizikuoti gerti galbūt užterštą šaltinio vandenį. Aš taip pat periodiškai geriu užšaldytą ir po to atitirpintą vandenį, o kai to nedarau - geriu tiesiai iš krano.

Genovaitė PRIVEDIENĖ

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

zemaitis

2012-08-26   22:10

IP: 46.36.75.66

Labai svarus saltinio vanduo yra Lopaiciu piliakalnyje,netoli uz Tveru.Tenai labai dau atvyksta zmoniu kiekviena diena ir vezasi saltinio vandeni gerimui.Beto labai skanus.

monika

2010-05-02   07:41

kas yra geriauses simbolis

Aurelijus

2010-05-02   07:38

Ka norit ta tegul sako bet Klaiprdos vandentiekio vandu ne kokios kokybes.Bute pakeitciau visa vamzdyna prie 5 metus ir po kkokiu 4 metu pastebejau kad kuo toliau tuo silpniau pradejo begti vanduo is ciaupo tai pradejau tikrinti kodel taip atsitiko? Ogi radau taip uztukusius,uzsinesusius vamzdzius kad net neisivaizduojat kokios ten koses buvo susikaupusios.Tad pasiuliciau Klaipedos vandetekiu patiems uzsisaldyti kad ju energija uzmiktu.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Lietuvos naujienos

Orai kuo toliau, tuo labiau primins žiemą, LRT RADIJUI sako sinoptikė Edita...

Orai vis labiau primins žiemą nuotrauka, foto

Švedijoje viešinčią Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę nustebino vietos žurnalistės klausimas apie...

„Tai nelabai gera žinia. Pasiaiškinsiu, ar tai tiesa“ nuotrauka, foto

Savaitgalį orai daugelio, tikriausiai, nedžiugins, LRT RADIJUI sako sinoptikas Vytautas Sakalauskas. Kasdien...

Savaitgalį orai nedžiugins nuotrauka, foto

2018-ųjų šaukimo į Lietuvos kariuomenę sąrašai bus sudaromi kitų metų sausio 4...

Kitų metų šauktinių sąrašai – sausio 4 dieną nuotrauka, foto

Laurynas Grigelis - turnyro Italijoje finale! nuotrauka, foto

Sportas, Italijoje vykstančio Teniso profesionalų asociacijos (ATP) „Challenger“ serijos turnyro „Internationali Citta...

Paulina Pekūnaitė: "Noriu plaukti olimpiadoje" nuotrauka, foto

Metų klaipėdiečiai, Penkiolikmetė plaukikė Paulina Pekūnaitė Lietuvos ir tarptautiniuose čempionatuose skina pergales ir gerina...

„Neptūnas“ nugalėjo „Lietuvos rytą“ nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdoje puikus šeštadienio vakaras: „Neptūnas „Švyturio“ arenoje, stebint maždaug 5500 krepšinio sirgalių,...

„Neptūnas-Akvaservis“ ir Kaune įveikė KTU studentus nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos „Neptūno-Akvaservis“ krepšininkai Nacionalinės krepšinio lygos (Mezon-NKL) čempionate antrą kartą per dvi...

Sportas, Paskelbta prieš 2 val.

Metų klaipėdiečiai, Paskelbta prieš 3 val.

Sportas, Paskelbta prieš 4 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...