Nors Lietuvos teritorijoje didelė darbų dalis jau atlikta, o likę bus baigti iki šių metų pabaigos, pinigų savo įsipareigojimams vykdyti pristigo Rusija. Todėl šios šalies Transporto ministerija planuoja Dubkų pasienio punkto pabaigtuves atidėti iki 2020 metų.
Naujas tiltas per Nemuną ir Panemunės aplinkkelis pradėti tiesti 2013-ųjų vasaros pabaigoje. Projektą sudaro dvi dalys. Tiltą ir reikiamą infrastruktūrą Kaliningrado srityje stato Rusija. Lietuvos darbai – nutiesti prie tilto vedantį aplinkkelį, pastatyti estakadą ir tiltą per senvagę, nutiesti kelią aplink Panemunės miestą ir įrengti inžinerinius tinklus. Naujas tiltas, sujungsiantis Panemunę ir Sovetską, padidins pasienio kontrolės punktų pralaidumą. Objektas yra svarbus infrastruktūros projektas, nes taps kelio Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas dalimi.
Neturi pinigų
Anot Kaliningrado srities žiniasklaidos, stokodama beveik 1 mlrd. Rusijos rublių (15,7 mln. eurų) reikiamai infrastruktūrai sukurti, Rusijos transporto ministerija metų pradžioje pasiūlė dar bent porai metų atidėti Dubkų patikros punkto įrengimo terminą. Esą tai būtų galima padaryti iki 2020 metų, nors pagal susitarimą su Lietuva naujasis punktas turėtų pradėti dirbti jau 2018-ųjų pradžioje. Šiuo metu Kaliningrado srityje yra baigtas tik naujasis tiltas, bet trūksta pastatų ir įvažiavimo kelių. Be jų pasienio punktas niekaip negalėtų veikti.
„Naujasis punktas projektuotas 2006 metais. Per tą laiką pasikeitė reikalavimai pasienio infrastruktūrai, todėl statybininkams tenka atlikti kur kas daugiau darbų, nei buvo numatyta“, – paklaustas, kodėl pritrūko lėšų, aiškino Rusijos valstybės sienos objektų direkcijos „Rosgranica“ vadovas Leonidas Beršanskis.
Situacija sukėlė nerimą Kaliningrado srities valdininkams. Jie tikėjosi, jog naujoji sienos perėja pradės veikti iki 2018 metų vasaros, kai Rusijoje vyks pasaulio futbolo čempionatas. Neseniai nebaigtą statyti objektą aplankęs Rusijos prezidento atstovas Šiaurės vakarų federalinėje apygardoje Nikolajus Cukanovas tikino, kad Dubkų pasienio punkto infrastruktūros darbų terminas negali būti atidėtas. „Lėšų šaltinis numatytas, tik fiziškai jų nėra, bet esama vilties, jog reikiama pinigų suma atsiras ir Rusijos transporto ministerijos biudžete“, – sakė jis.
Įtakos neturės
Kol Rusija suka galvą, kur gauti pinigų naujojo pasienio punkto infrastruktūrai, Lietuvoje statybos juda į priekį. Kaip teigė Pasienio kontrolės punktų direkcijos vadovas Arnoldas Tvaronavičius, nemaža dalis to, kas turėtų būti pastatyta, jau iškilę. Visų pirma, tai estakada ir pylimas, kuriuo važiuojama prie tilto per užliejamas pievas. Šiuo metu dar reikia krovininio transporto tikrinimo vietą Šakininkų kaime integruoti į būsimą punktą – nutiesti kelius, vedančius naujosios estakados ir tilto link. Taip pat liko įrengti lengvojo transporto laukimo aikštelę ir rekonstruoti dabartinius punkto pastatus.
„Žinodami, kokia situacija Rusijoje, labai neskubiname darbų“, – neslėpė A. Tvaronavičius. Pasak jo, vieta, kurioje įrengiamas naujas pasienio kontrolės punktas, yra Nemuno deltoje, todėl per polaidį gali būti užliejama. Vandens gylis ten kartais viršija net metrą. Maža to, gruntas yra netvirtas ir nestabilus. Pasiūlymų, kaip įrengti tokioje užliejamoje pievoje statinius, pateikė Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai.
„Lietuvos teritorijoje šiais metais turėtų būti baigta visa infrastruktūra. Kas Kaliningrado srityje įrengta, o ko – ne, mes nesame informuoti. Yra oficialus rusų įsipareigojimas iki metų pabaigos statybas baigti. Ar jie laikysis termino, nežinome“, – kalbėjo A. Tvaronavičius.
Tragedijos nebūtų
Pagėgių savivaldybės vicemeras Sigitas Stonys „Lietuvos žinioms“ teigė manantis, kad jei naujojo pasienio punkto darbo pradžia ir bus nukelta keleriems metams, bet išliks panašūs kaip šiandien sieną kertančiųjų srautai, nieko baisaus nenutiks. „Dabartinių srautų nėra ko lyginti su buvusiais prieš, pavyzdžiui, penkerius metus. Tuomet driekdavosi ilgos tiek lengvųjų automobilių, tiek ir vilkikų eilės“, – tvirtino jis.
Vis dėlto S. Stonys pripažino, kad naujasis pasienio punktas palengvintų Panemunės žmonių gyvenimo sąlygas – mieste beveik nebeliktų tranzitinio transporto, nes jo srautai būtų nukreipiami naujuoju tiltu. „Naujojo tilto ir punkto atsiradimas daugiausia įtakos turės vairuotojams – jiems taps patogiau. Be to, naujasis tiltas leis išsaugoti daugiau kaip šimtą metų skaičiuojantį Karalienės Luizos tiltą – jis liks toks, koks yra, su savo architektūra ir istorija“, – džiaugėsi vicemeras.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą