Naujienų vasario 9 d. dienraščiuose apžvalga

Prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos dėl milžiniško jaunimo nedarbo sulaukęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas trečiadienį su sau pavaldžių institucijų vadovais tarėsi, kaip sumažinti šalies vadovės pyktį. Nuspręsta iki balandžio sukurti priemonių, mažinančių jaunuolių nedarbą, planą, mat Lietuva pagal šį rodiklį yra viena paskutinių visoje ES. Pasitarime vakar dalyvavo "Sodros", Jaunimo reikalų departamento, Lietuvos darbo biržos, Valstybinės darbo inspekcijos vadovai bei ministras D. Jankauskas. Pasak jo, per trejus metus jaunimo nedarbas padidėjo nuo 13 iki 31,7 proc. trečiąjį praėjusių metų ketvirtį. Darbo per šį laikotarpį neteko 49 tūkst. jaunuolių. ES jaunimo nedarbo vidurkis yra 21 proc. Tiesa, Statistikos departamentas vakar pranešė, esą ministro pateikti skaičiai yra netikslūs - darbo neturi ne beveik trečdalis jaunų (15-24 metų) žmonių, o tik kas dešimtas. "Šiandien su įstaigų vadovais labai aiškiai sutarėme, kad per savaitę bus suformuluoti konkretūs pasiūlymai dėl naujų priemonių taikymo", - trumpai pasitarimo rezultatus pristatė ministras. "Trečdalis jaunimo galės drybsoti". RESPUBLIKA

Vilniaus savivaldybės tarybos nariai trečiadienį priėmė išskirtinį sprendimą - nutarė bylinėtis, kad būtų apgintos vilniečių teisės ir atlyginta savivaldybei padaryta žala, siekianti beveik 550 mln. litų. Tarybos nariui Zbignievui Maciejevskiui prabilus, kad "Vyriausybė nėra šventa karvė, o mes - ne indai", posėdžių salėje nuaidėjo plojimai. Sostinės meras Artūras Zuokas pridūrė, kad tarybos nariams konservatoriams nederėtų pasisakyti prieš sumanymą kreiptis į teismą, nes atsiras interesų konfliktas, ir jiems pasiūlė verčiau išeiti iš salės. Politikams pradėjus balsavimą nė vienas sostinės tarybos narys posėdžių salės nepaliko. Valdančiosios koalicijos siūlymo dėl Vyriausybės veiksmų kreiptis į teismą nepalaikė 8 tarybos nariai, susilaikė 3, o 33 politikai balsavo už.

Sostinei ypač nesiseka padidinti miesto biudžetui tenkančios gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies, kuri nesikeitė nuo 2002 metų. "Vyriausybės ir Seimo sprendimais Vilniui lieka tik 40 proc. mieste sumokamo GPM, tuo tarpu kitų šalies savivaldybių biudžete paliekama visa mokesčio suma - 100 proc. Vilnius į valstybės iždą sumoka 508 mln. litų, Kaunas 28 kartus mažiau - 18,2 mln. litų, Klaipėda - 23 kartus mažiau. Padidinus sostinėje paliekamą GPM dalį iki 60 proc., per pastaruosius trejus metus miesto biudžetas būtų gavęs beveik 550 mln. litų daugiau pajamų ir to būtų pakakę tinkamai finansuoti būtinas sritis", - dėstė Vilniaus meras. Pasak A. Zuoko, valstybė pažeidžia lygiateisiškumo principą ir diskriminuoja vilniečius prieš kitų miestų gyventojus. Teisme bus siekiama ne tik žalos - per 2009-2011 metus negautų 543,1 mln. litų - atlyginimo, bet ir biudžeto įstatymų pakeitimo, kad miestui tenkanti GPM dalis būtų ne mažesnė kaip 60 proc., taip pat kad būtų kompensuotos išlaidos vežant keleivius, kuriems numatytos viešojo transporto lengvatos. "Vilnius siekia Vyriausybę pasodinti į teismo suolą". LIETUVOS RYTAS

Juridinių ir fizinių asmenų paramos atsisakiusios ir iš biudžeto gyventi apsisprendusios politinės partijos dabar suka galvas, kaip išvengti viešųjų pirkimų taisyklių. Viešųjų pirkimų įstatymas virš politinių jėgų pakibo lyg Damoklo kardas. Gruodį priimtas Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymas partijas sulygino su kitomis biudžetinėmis įstaigomis, mintančiomis iš valstybės iždo. Pasak išsigandusių politikų, Viešųjų pirkimų įstatymo taikymas sujauks partijų gyvenimą ir ypač rinkimų kampanijas. Viešųjų pirkimų procedūros esą gerokai užvilkins agitacijai ar reklamai skirtų lėšų panaudojimą.

Seimo vicepirmininko, Liberalų ir centro sąjungos lyderio Algio Čapliko parengtas Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma netaikyti partijoms šio įstatymo nuostatų, dabar svarsto Seimas. "Nevertinu, kad tai geriausias variantas. Tačiau dar kartą sakau: neturime į partijas žiūrėti kaip į biudžetines įstaigas. Vadovaudamasis tokia logika aš, kaip partijos pirmininkas, gavęs finansų ministro postą, per 2 mėnesius Lietuvoje galėčiau palikti tik vieną partiją, visas kitas uždaryčiau", - sakė A. Čaplikas. Pokalbis su juo - "Partijos užsinėrė bauginančią kilpą". LIETUVOS ŽINIOS