Naujienų vasario 29 d. dienraščiuose apžvalga

Poligrafas nėra patikimas būdas nustatyti, ar melavo pareigūnai. Tokią išvadą padarė Seimo Antikorupcijos komisija, tirianti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo peripetijas. Tuo tarpu pareigūnus atleidęs vidaus reikalų ministras tebekartoja klaidų nepadaręs. Komisijos abejonės dėl poligrafo duomenų patikimumo pasitvirtino. "Jei ministras Raimundas Palaitis būtų susipažinęs su ta informacija, kurią mes matėme, vargu ar taip greit būtų priėmęs sprendimą", - po komisijos vizito teigė L.Kernagis, tačiau nekomentavo, ką matė komisija ir kokiais būdais tikrino poligrafo patikimumą. Šiandien komisija ketina apklausti premjerą A.Kubilių, parengs klausimus prezidentei Daliai Grybauskaitei ir paskelbs išvadas. Jos neturėtų džiuginti ministro R.Palaičio. Komisijos pirmininkas L.Kernagis pažadėjo pranešti ir sensaciją. Kokia ji gali būti, komentuoti atsisakė. RESPUBLIKA

Komisijos pakviestas "Lietuvos ryto" vyriausiasis redaktorius Gedvydas Vainauskas parlamentarams tvirtino iš buvusio "Snoro" prezidento Raimondo Baranausko kelis kartus girdėjęs, kad Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas jį raginęs dėl ramesnio gyvenimo atsisakyti "Lietuvos ryto", reikliai vertinančio prezidentės veiklą, akcijų ("Snoras" turėjo kiek daugiau kaip trečdalį "Lietuvos ryto" akcijų). Į Seimo narių klausimą, kiek "Snoras" sumokėjo už publikaciją "Lietuvos ryte" apie būsimą banko nacionalizavimą, G.Vainauskas atsakė, kad straipsnį lėmė tik profesiniai motyvai. Pasak dienraščio vyriausiojo redaktoriaus, jei būtų buvę kitaip, turėdama patikimą informaciją apie planuojamą "Snoro" nacionalizavimą "Lietuvos ryto" bendrovė būtų iš anksto atsiėmusi daugiau kaip du milijonus litų, laikomų šiame banke. Dabar didžioji dalis šių pinigų prapuolė žlugus bankui. LIETUVOS RYTAS

Beveik valandą vakar komisija klausinėjo ir "Lietuvos ryto" vyriausiąjį redaktorių Gedvydą Vainauską, bandydama iškvosti, kas redakcijai suteikė informaciją apie ketinimą nacionalizuoti "Snorą". Tačiau žurnalistas informacijos šaltinių neatskleidė. G.Vainauskas "Respublikai" sakė, ką kalbėjęs komisijai: "Iš buvusio "Snoro" prezidento Raimundo Baranausko kelis kartus girdėjau, kad Lietuvos banko vadovas jį ragino atsisakyti "Lietuvos ryto", reikliai vertinančio prezidentės veiklą, akcijų dėl ramesnio gyvenimo. Dėl visus dominančios publikacijos autorystės manęs niekas Seime neklausė. RESPUBLIKA

Toliau aiškinamasi dėl atleistų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų - triūsia Seimo komisija, santykius glaisto valdančiųjų konservatorių ir liberalcentristų vedliai. Liberalų ir centro sąjungos vadovas Algis Čaplikas vakar Vyriausybėje susitiko su konservatorių lyderiu premjeru Andriumi Kubiliumi. "Galioja koalicijos sutartis, dirbame toliau. Jeigu viskas susitvarkys, tada ir FNTT, ir Generalinė prokuratūra, ir VSD galės dirbti savo darbą", - miglotai aiškino A.Čaplikas. Jis tikėjosi, kad pavyks rasti bendrą kalbą su premjeru. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žimantas Pacevičius parlamento komisijai tvirtino, kad jo vadovaujama institucija nedalyvavo teisėsaugai planuojant veiksmus dėl banko "Snoras". LIETUVOS RYTAS

"Respublika" tęsia tyrimą, ar valstybės institucijos aiškinasi, ar vis dar galima uždarytame "Snore" susitvarkyti reikalus - išgelbėti įstrigusias lėšas arba net nurašyti paskolas - už 50 tūkst. litų. "Snoro" indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovas Danas Arlauskas, šią žinią visuomenei pranešęs, sako, kad niekas jo iš bankinės veiklos priežiūros, teisėsaugos įstaigų nė neapklausė. "Deja, pasirodo, tokia informacija iki šiol nėra įdomi nei teisėsaugos pareigūnams, nei Lietuvos banko vadovams arba jie tiesiog yra abejingi nusikalstamumo užkardymui. Galbūt prokurorai turi ir rimtesnių darbų. Taip sakau todėl, kad man dar niekas nepaskambino iš kurios nors prokuratūros - visi pasimėgavo Seimo pirmininkės Irenos Degutienės sūnaus Gedimino atveju kaip pigiu popsu",- sakė Danas Arlauskas. "Snoro" naudą velniai žino kas gaudo. RESPUBLIKA

Uostamiesčio politikai pritarė sprendimui nuo kitų mokslo metų suvienodinti mokesčius miesto muzikos mokyklose bei neformaliojo vaikų švietimo centruose. Dėl šio sprendimo kai kurių užsiėmimų kainos mažės, kai kurių - didės. Nauji mokesčiai nustatyti pagal veiklos sritis. Numatyta, kad nuo rugsėjo 1-osios abiejose muzikos mokyklose už chorinį dainavimą kas mėnesį teks mokėti po 35 Lt, už akordeono, liaudies, pučiamųjų ir mušamųjų, styginių instrumentų būrelius - 45 Lt. Politikai taip pat nutarė suvienodinti mokesčius neformaliojo ugdymo centruose - Jaunimo centre, Moksleivių saviraiškos centre ir Vaikų laisvalaikio centre. VAKARŲ EKSPRESAS

Vengrijos Parlamentas priėmė rezoliuciją, išreiškiančią Lietuvai padėką už paramą, kurią inicijavo "Respublika", Budapeštui patyrus milžinišką Briuselio spaudimą dėl tautines, moralines ir krikščioniškąsias vertybes įtvirtinančios naujosios Konstitucijos. Vengrai nuoširdžiai dėkoja lietuviams, kurie, pasak dokumento autorių, stojo vengrų pusėn jiems patiems sprendžiant savo likimą ir "pasisakė už Vengrijos suverenitetą ir apsisprendimo teisę". Rezoliucijoje sakoma, kad Lietuvos ir Vengrijos žmonių solidarumas, kaip ir 1956 ar 1989-1991 metais, yra bendros atsakomybės už Europos tautų laisvę išraiška. Vengrai rezoliucijoje Lietuvą vadina ypač svarbiu sąjungininku ir draugu. "Ačiū, Lietuva!" - tokiais žodžiais baigiamas šis dokumentas. RESPUBLIKA

KULTŪRA

Lietuvos liaudies partijos lyderės 69 metų Kazimieros Prunskienės gyvybė vakar kabojo ant plauko. Po operacijos ji buvo gydoma reanimacijos palatoje. "K.Prunskienė iš pradžių pateko ne į tą ligoninę. Kalbėkime atvirai, Santariškių klinikos nėra ta gydymo įstaiga, kuri specializuotųsi gydydama ūmius galvos smegenų kraujotakos sutrikimus.Esu įsitikinęs, kad K.Prunskienė galėjo išvengti insulto ir rimtų komplikacijų.Galima iš anksto diagnozuoti gresiantį insultą, operuoti, kad jis neįvyktų, skirti vaistų. Tačiau K.Prunskienei tokia pagalba, matyt, nebuvo suteikta. Kai įvyko insultas, ji atsidūrė Santariškių klinikose. Tačiau ten nėra nė vieno neurochirurgo.(...)Pripažinkime, mes šalyje neturime skubios pagalbos žmonėms, nukentėjusiems nuo insulto",- Angiochirurgas habilituotas mokslų daktaras Povilas Pauliukas tokią chirurginę procedūrą, kokia buvo atlikta K.Prunskienei, vadino vilties operacija. LIETUVOS RYTAS

Pasaulinio garso antropologė prof.Birutė Galdikas ieško savanorių dirbti su orangutanų tyrėjų komanda Borneo saloje. Apie tai ji vakar užsiminė Vytauto Didžiojo universitete pristatydama savo knygą "Rojaus atspindžiai: mano gyvenimas Borneo saloje su orangutanais". Išgirdusi klausimą lietuviškai, ji dažniausiai nelaukdavo vertėjo. "Mane pristato kaip beveik lietuvę. Noriu pasakyti, kad genetiškai esu 100 procentų lietuvė. Tikriausiai todėl taip myliu gamtą. Gaila, kad lietuviškai sunkiai šneku, bet viską suprantu",- sakė mokslininkė. "Žinot, ką vaikai man sakė? Elgiesi kaip lietuvė - rėži viską tiesiai šviesiai",- didžiavosi savo kilme B.Galdikas. KAUNO DIENA

Pavasarį skelbianti tradicinė Kaziuko mugė kovo 2-4 dienomis Vilniuje džiugins ne tik tautodailininkų ir liaudies meistrų darbais, bet ir didžiule Žemaičių dienų kultūrine programa, kurią mugės lankytojams dovanos Žemaitijos miestai ir rajonai bei Vilniuje gyvenantys žemaičiai.Tris dienas truksiančiomis Žemaičių dienomis Kaziuko mugės rengėjai šįmet tęsia programą "Lietuvos regionai istorinėje Kaziuko mugėje" - žemaičiai keičia pernai pavasario mugėje karaliavusius aukštaičius. VAKARO ŽINIOS

Nusilpusi jūrinio erelio patelė atokioje pakaunės vietovėje greičiausiai būtų nugaišusi, jei ne atsitiktinai pro šalį ėję žmonės. Ar paukštis liks gyvas, paaiškės per artimiausias dienas. Kauno rajone esančiame Ringovės kaime pirmadienį aptiktas į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktas jūrinis erelis. Pro šalį einantys žmonės nustebo išvydę reto grožio ir dydžio paukštį - jo išskleistų sparnų ilgis - 2,4 metro. Paukštis tūnojo lazdyno krūme ir nepajėgė atsiplėšti nuo žemės. Praėjus parai naujas įnamis vis dar sunkiai stovėjo ant kojų. Veterinarai jį per prievartą šėrė žuvimis. Sulysusi patelė sveria vos 4,6 kilogramo - 1,5 kilogramo mažiau nei sveiki šios rūšies sparnuočiai. Jei erelis pasveiks, jis bus išleistas į laisvę. Jūriniai ereliai yra didžiausi Lietuvoje gyvenantys plėšrieji paukščiai. Mūsų šalyje peri apie 100 šios rūšies paukščių porų. LIETUVOS RYTAS

TEISĖTVARKA

Konferenciją apie tai, kaip sudaryti įmonei naudingą darbo sutartį, gali būti tik būdas pinigams išvilioti. Su tokia bendrovės "Veiklos idėjos ir strategijos" taktika susidūrė ne viena įmonė. Lietuvoje žinomų organizacijų pavadinimai, konkrečios seminarą neva vesiančių specialistų pavardės, solidžiai pristatomos konferencijos tema - visa tai gali būti būdas išvilioti pinigus iš seminaru susidomėjusių žmonių. Neseniai nemažai įvairių įmonių gavo kvietimus kovo 1 d. apsilankyti Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose (KPPAR), kur esą vyks konferencija "Darbo kodekso naujovių taikymas". "Mums jau skambino tuo tariamu seminaru susidomėję žmonės ir mes pasakėme, kad jie greičiausiai yra mulkinami",- "Kauno dienai" pasakojo KPPAR viešųjų ryšių vadovė Audronė Jankuvienė. Paaiškėjo, kad tariamus seminarus rengianti bendrovė tokia veikla užsiima jau keleri meti ir iki šiol jaučiasi nebaudžiama. Aferistų verslo planas rengti konferencijas. KAUNO DIENA

Potvynio rizikos zonoje gyvena nemažai Kauno ir Kauno rajono gyventojų. Prieš dvejus metus neįtikimai patvinusi Neris padarė daugybę nuostolių, buvo kilusi reali grėsmė ir žmonių gyvybei. Pavasarėjant auga nerimas - ką reikės daryti, jei į kambarį pradės veržtis vanduo? "Man baisu, kaip leidžia ir toliau čia namus statytis. Kažin ar gyventojai žino, kas jų laukia? " - užjausdama būsimus naujakurius kalbėjo Naujasodžio gyventoja I.Matulienė. Upės pamokyti žmonės nutarė: ginsimės patys. KAUNO DIENA

Išlenkę taurelę Ukmergės savivaldybės darbuotojai negali atsispirti pagundai sėsti prie vairo. Įkandin mero Algirdo Kopūsto įkliuvo ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Kanapeckienė. Užvakar Ukmergės apylinkės teismas turėjo nagrinėti 49 metų J.Kanapeckienės administracinio teisės pažeidimo bylą, tačiau posėdis buvo atidėtas savaitei. Neblaivi J.Kanapeckienė Ukmergės policijos komisariato pareigūnams įkliuvo vasario 16-ąją, kai tarnybiniu automobiliu "Citroėn Xsara Picasso" važiavo namo iš tą dieną vykusių renginių, skirtų Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Valdininkės vairuojamą automobilį policininkai sustabdė apie 19 val. J.Kanapeckienei buvo nustatytas lengvas - 0,76 promilės girtumas. LIETUVOS RYTAS

EKONOMIKA

Apsukrūs tautiečiai jau seniai suprato, kad keliauti apsipirkti į kaimyninę šalį apsimoka daug labiau, nei bandyti taupyti apsiperkant Lietuvoje. Vairuotojas Stasys Krasauskas, renkantis norinčiuosius įsigyti pigesnių prekių Lenkijoje, pasakojo, kad keleivių grupę surenka maždaug kartą per savaitę."Interneto puslapyje paskelbiau, kad renku grupę žmonių, norinčių važiuoti apsipirkti į Lenkiją. Išvykas suorganizuoti pavyksta maždaug keturis kartus per mėnesį. Dažnai grįžta tie patys žmonės, nes kartą išbandę pamato, kad tai apsimoka", - iš patirties kalbėjo S.Krasauskas. Pasak vyro, žmonės į Lietuvą grįžta ne su vienu makaronų pakeliu, o apsiperka tiek, kad užtektų mėnesiui. "Žmonės vienu kartu Lenkijoje išleidžia 300-400 litų. O nuvykti pirmyn ir atgal jiems kainuoja vos 40 litų. Ir bet kuriuo atveju tai yra pigiau, nei išlaidauti Lietuvoje", - tikino pašnekovas. Lietuvos gyventojus šokiravo žinia, kad jų numylėtoje pigių prekių karalystėje Lenkijoje į rinką pateko dešros, pr

igrūstos pramoninės druskos, kuri įprastai naudojama žiemą keliams barstyti. Tačiau ar šių gaminių, kurių sudėtyje yra vėžį sukeliančios nemaistinės druskos, galėjo patekti ir į Lietuvą, niekas nežino. VAKARO ŽINIOS

Uostamiesčio Tarybos nariai antradienį patvirtino 2012 metų savivaldybės biudžetą. Šiemet pajamų planuojama surinkti per 20 milijonų litų mažiau nei pernai. Savivaldybės pajamos šiemet turėtų siekti per 363 milijonus litų. Daugiausiai planuojama surinkti gyventojų pajamų mokesčio. Finansavimas visoms programoms sumažintas 10 proc. Dar 5 proc. mažintas darbo užmokesčio fondas savivaldybėje ir jos biudžetinėse įstaigose. Nors šiųmetis biudžetas 20 mln. Lt mažesnis už pernykštį, daugelis Tarybos komitetų siūlė dar daugiau įvairių sričių, kurioms reikėtų skirti papildomą finansavimą.VAKARŲ EKSPRESAS

ENERGETIKA

Dujos iš suskystintų dujų terminalo turėtų būti perkamos privaloma tvarka. Toks Energetikos ministerijos siūlymas suglumino ir dujų tiekėjus, ir teisininkus. Planuojamas statyti terminalas koncerną "Gazprom" greičiausiai privers sumažinti dujų kainą Lietuvai. Tačiau niekas negali priversti pirkti jų tik iš terminalo. Taip įsitikinę dujų tiekėjai. Užtat Energetikos ministerija jau rengia įstatymo projektą, kuris įpareigotų tiekėjus privaloma tvarka pirkti ne mažiau kaip 25 proc. dujų iš terminalo. Ir verslininkai, ir valdininkai spėja, kad tokia tvarka gali prasilenkti su ES direktyvomis. LIETUVOS RYTAS

"Nesuprantu, ką daryti, kaip reaguoti. Tai man - staigmena", - "Lietuvos rytui" prisipažino bendrovės "Achema" generalinis direktorius Jonas Sirvydis. Maždaug trečdalį visų į Lietuvą importuojamų dujų suvartojanti "Achema" neseniai pasirašė iki 2015 metų galiojančią sutartį su "Gazprom" dėl tiekimo. "Neigiamai žiūriu į bet kokius reikalavimus pirkti iš vieno ar kito šaltinio. Juk gyvename laisvosios rinkos šalyje, kur veikia rinkos ekonomikos dėsniai. Kiekvienam aišku - perkame ten, kur pigiau", - dėstė J.Sirvydis. Tačiau energetikos ministras Arvydas Sekmokas laikosi nuostatos, kad terminalas gali sėkmingai veikti tik tokiu atveju, jei tiekėjai bus įpareigoti pirkti iš jo dujas. Kitaip terminalas jau nuo pat veiklos pradžios patirs didelių nuostolių, kuriuos turės dengti vartotojai. "Achemos" vadovas J.Sirvydis prisipažino, kad jei toks reikalavimas būtų įtvirtintas įstatymu, tai jo pernelyg nenustebintų. "Šioje valstybėje viskas įmanoma. Ką tik reikalavo mokėti už mūsų pač

ių sau gaminamą elektrą. Dabar galbūt reikalaus pirkti dujas iš terminalo. Visko gali būti", - sakė pašnekovas. LIETUVOS RYTAS

Klaipėdos rajono valdžia nepalaimino dokumento, kuris pagaliau atvertų kelią vėjo jėgainių statybai savivaldybės teritorijoje. Nutarta planavimo metu atsižvelgti ir į gyventojų siūlymus. Šie nenori, kad įrenginiai stovėtų ne arčiau kaip per 2 kilometrus nuo jų namų, nors planuotojai teigia, jog atstumas gali būti keturis kartus trumpesnis. Vakar posėdžiavusios Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nariai svarstė pavienių vėjo jėgainių, jų grupių bei parkų plėtros regione koncepciją. Po beveik pusantros valandos trukusių diskusijų Tarybos nariai kone vienbalsiai nutarė nepritarti koncepcijai. Koncepcijos brėžiniuose nurodomos 29 teritorijos, kuriose būtų statomos jėgainės. Kai kurios iš jų yra visai greta Klaipėdos miesto ribų - prie Lėbartų, Dumpių, Kiškėnų, taip pat netoli Karklės, palei kelią iš uostamiesčio į Dituvą. Bendru gyventojų sutarimu nutarta prašyti, jog valdžia leistų ne galingesnes nei 150 kW jėgaines statyti tik žemės ūkio ir pramoninės paskirties teritorijose

, ne arčiau kaip per 2 km nuo gyvenamųjų pastatų ir tik gavus žemės savininkų raštiškus sutikimus. Taryba nusprendė atsižvelgti į prašymą ir bendruomenės pasiūlymus įtraukti į naują koncepciją. VAKARŲ EKSPRESAS

"Daugumoje savivaldybių šiai veiklai jau sudarytos sąlygos. Stebint Klaipėdos rajono savivaldybę susidaro įspūdis, kad net pažeidžiant kai kuriuos teisės aktus stengiamasi užkirsti kelią šios ekonominės šakos plėtrai. Paisoma grupelės gyventojų, kurie fundamentaliai nusiteikę prieš naujoves ir yra suinteresuoti finansine nauda, interesų. Tačiau sutinku, kad šiame regione jėgainių statybai skirtos teritorijos turi būti suplanuotos itin kruopščiai, kad nesikirstų su saugomomis teritorijomis, būtų protingu atstumu nuo gyvenamųjų vietų, netrukdytų paukščių migracijai",- sako Saulius Vytas Pikšrys, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius. VAKARŲ EKSPRESAS

FINANSAI

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos bankas antrinėje rinkoje įsigijo 250 mln. litų vertės Vyriausybės vertybinių popierių. Iškart po to valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Nijolė Mickuvienė pareiškė, kad esą Europos teisės aktai neleidžia šalių centriniams bankams skolinti savoms vyriausybėms. Tai šokiravo net Lietuvos bankų asociacijos prezidentą Stasį Kropą, kuris sakė, kad dėl Lietuvos banko veiksmų gali sulaukti sankcijų net ir pati Lietuva - esą gali būti sumažintas jos skolinimosi reitingas. Ekspertams pasirodė, kad mūsų centrinis bankas paleido į rinką niekuo nepadengtų litų emisiją, kas neva galėjo susilpninti Lietuvos nacionalinę valiutą. Tačiau Lietuvos bankas teigia, kad mūsų Vyriausybės vertybinių popierių įsigijo laikydamasis visų mūsų šalies ir Europos Sąjungos teisės aktų, o apie kilusį triukšmą teigia išvis negirdėjęs. RESPUBLIKA

Ar Lietuvos banko sandoris su Vyriausybe kaip nors buvo derintas iš anksto? Ar jis iš tiesų atitinka Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktus? Ar pasaulio centriniai bankai dažnai skolina įvairių šalių Vyriausybėms įsigydami jų vertybinių popierių? Ir kodėl kilo triukšmas, kai mūsų centrinis bankas paskolino savo šalies Vyriausybei? - "Respublika" klausė Lietuvos banko valdytojo Vito Vasiliausko, tačiau už jį į klausimus atsakęs Lietuvos banko Viešųjų ryšių skyrius prašė atsakymus vertinti kaip bendrą Lietuvos banko darbą. "Centriniai bankai vyriausybėms neskolina. Informacijos apie minimą triukšmą neturime, todėl jo priežasčių nurodyti negalime. Lietuvos bankas nei savo, nei kitų šalių vyriausybėms neskolino". RESPUBLIKA

ĮMONĖS

Praėjusią savaitę iš Radviliškio rajono mero pareigų atleistas Antanas Čepononis ilgai be darbo nebuvo - nuo vakar pradėjo dirbti Savivaldybės įmonėje "Radviliškio šiluma". Įmonei vadovauja eksmero partijos bičiulis. A.Čepononis į uždarąją akcinę bendrovę "Radviliškio šiluma" priimtas dirbti rinkotyros specialistu. Šios savivaldybės bendrovės direktorius Pranas Mickaitis yra Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų narys. "Dar praėjusio šildymo sezono pradžioje mes planavome pradėti patys gaminti dalį biokuro. Kad šis baras dirbtų sklandžiai, ir bus reikalingas rinkotyros specialistas",- sakė P.Mickaitis. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) ir kitos koncernui priklausančios krovos ir logistikos įmonės praėjusiais metais dirbo pelningai. Neaudituotais duomenimis, bendras šių įmonių pelnas buvo apie 50 mln. litų - maždaug ketvirtadalis visų "Achemos grupės" įmonių 2011 m. uždirbto pelno. Koncerno "Achemos grupė" viceprezidentas Arūnas Laurinaitis, einantis prezidento pareigas, pabrėžė, kad KLASCO paskutinių dvejų metų augimas po daugiau nei 20 proc. per metus yra tikrai puikus rezultatas. KLASCO per 2011 m. perkrovė 13,42 mln. tonų krovinių. 2010 m. krova siekė 10,28 mln. tonų. Praėjusiais metais KLASCO išplėtė grūdų terminalo galimybes, investuota 26 mln. litų. Dabar per Klaipėdos uostą galima eksportuoti ne tik visą užauginamą lietuvišką derlių, bet ir Rusijos, kitų Rytų valstybių grūdus. Šiemet KLASCO planuoja pradėti statyti naują birių trąšų sandėlį, kuris kartu su pakrovimo ir iškrovimo linijomis kainuos apie 60 mln. litų. VAKARŲ EKSPRESAS

PASLAUGOS

Šiandien - Tarptautinė retų ligų diena. Tačiau ne visi jomis sergantieji sulauks valdžios užuojautos, ką jau kalbėti apie pagalbą. Brangūs vaistai, tyrimai kompensuojami toli gražu ne visiems. O valdžios klerkai teisinasi, kad 300 tūkst. litų vaistams neskiriami dėl šalutinio jų poveikio. Trys klaipėdietės Ramunės vaikai serga reta genetine liga - mukopolisacharidoze (MPS). Ja Lietuvoje serga labai mažai žmonių - štai MPS sergančiųjų asociacija vienija viso labo 9 šeimas. "Taip, tokie ligoniai - finansinė našta valstybei. Tačiau tas žmogus, kol jis dar galės normaliai funkcionuoti, baigs mokslus, bus naudingas šaliai, mokės mokesčius, prisidės prie bendrojo vidaus produkto kūrimo. Tačiau valstybė nori nusikratyti tokių ligonių. Negana to, kad ir taip likimas nuskriaudė, tai dar gimėme Lietuvoje, kurioje pagalbos nėra", - apmaudą liejo klaipėdietė. Pasak moters, kol politikai patys neatsidurs panašioje situacijoje, neužjaus. "Dabar vadovaujamasi primityvia logika: ne mano pup

os, ne mano daržas", - sako ji. RESPUBLIKA

STATYBA

Pusketvirtų metų. Tiek laiko Nidoje, šalia Thomo Manno muziejaus, stovėję nelegalūs statiniai vakar buvo pradėti griauti. Skruzdynės gatvėje Nidoje antradienio rytą pasirodė Klaipėdos statybų bendrovės "Tramera" darbininkai. Jie per kelias dienas turi nugriauti tris nelegalius statinius nidiškio Arvydo Lapinsko valdoje. "Tiksliai net nebepamenu, kokia buvo suderėtų darbų kaina. Tačiau ją teks koreguoti, nes per tą laiką pabrango ne tik degalai. Be to, mūsų darbuotojams tenka atlikti ir nenumatytų darbų, pavyzdžiui, atsukinėti nuo sienų kriaukles", - sakė "Trameros" vadovas Jurijus Čurovas. Prieš metus priimtos Statybos įstatymo pataisos suteikė teisę legalizuoti savavališkas statybas, jei tai yra galima. Bet be jokių leidimų ir reikalingų dokumentų iškilę statiniai Skruzdynės gatvėje į tokius sąrašus nepateko. "Dėl šio atvejo visų pozicija buvo aiški: statybos be jokių derinimų - įžūlus nesiskaitymas su valstybe ir jos tvarka. To negali būti. Pagaliau įsivyraus teisingumas:

statinys nebegadins kraštovaizdžio, nepiktins vietos gyventojų ir neerzins kurorto svečių", - kalbėjo Neringos meras Antanas Vinkus. LIETUVOS RYTAS

VERSLAS

"Iš visur tik girdime, kad Lietuvą gali išgelbėti verslas. Imtis verslo skatinamas jaunimas, raginančių daug, tik kažkodėl niekas neklausia, kaip tau sekasi. Aš šiandien galiu pasakyti, kad jaunam žmogui pradėti verslą Lietuvoje - didelė rizika", - taip kalbėti 25 metų panevėžietis studentas Dovydas Breivė, pernai pradėjęs savo verslą, mano turįs teisę. Jis norėtų, kad tai išgirstų ir esantys, ir būsiantys valdžioje. Dovydas nėra įsitikinęs, kad jo verslas nežlugs, mat sąžiningai dirbant rinkoje varžytis su mokesčių nemokančiais konkurentais gali tik nepataisomas romantikas. Jis nė kiek nesistebi, kodėl mūsų jaunimas išvažiuoja svetur. Sako, kad ne kiekvienas turi užsispyrimo ir kantrybės siekti tikslo taip, kaip siekė jis. Dovydas neslapukauja kalbėdamas, kokius kelius jam teko nueiti pradedant verslą, ko jis pasimokė pats ir ko iš jo galėtų pasimokyti jauni žmonės, ketinantys stoti prie starto linijos. Pamokymų jis negaili, kitiems sėkmės nepavydi. Gal, juokais sako, jis e

sąs visai ne lietuvis? RESPUBLIKA

Verslininkai sutiko į Klaipėdos paplūdimius investuoti daugiau kaip 1,6 mln. litų. Mainais už tai jie galės pajūryje statyti paviljonus ir vasarą juose pardavinėti poilsiautojams gėrimus bei užkandžius. Klaipėdos savivaldybė paskelbė konkurso rengti prekybos ir paslaugų zonas uostamiesčio paplūdimiuose nugalėtojus. Verslininkams buvo nurodyta, ką jie turi įrengti paplūdimiuose. Tai - sporto, vaikų žaidimų aikštelės, tualetai, poilsio reikmenų nuomos punktai, daiktų saugojimo kameros. Pagal konkurso sąlygas šios paslaugos gali būti mokamos. LIETUVOS RYTAS

ŽEMĖ

Ar gali žemės sklypas, už kurį buvo sumokėta pusė milijono litų, staiga tapti kone bevertis? Klaipėdos rajono gyventojas Albinas Černauskas tikina, kad gali, ir iš karto įvardija kaltininką - valstybę. Anksčiau uostamiestyje gyvenęs A.Černauskas prieš šešerius metus Klaipėdos rajono Dovilų miestelyje, netoli Minijos upės, įsigijo žemės tikėdamasis pakeisti jos paskirtį, suformuoti atskirus sklypus, kur būtų galima statyti mažaaukščius gyvenamuosius namus. Verslo planui pritaręs bankas šeimai suteikė 400 tūkst. litų paskolą. Tačiau šis Klaipėdos rajono gyventojas sužinojo, jog valstybė per jo žemę ties aukštosios įtampos elektros perdavimo oro liniją Klaipėda-Telšiai. "Kaip galime ramiai pritarti mūsų žemę kertančių įrenginių statybai, jeigu į ją investavome nemažai pinigų. Mūsų žemė nuvertės, nieko negalėsime čia daryti, skoloms sumokėti likusio gyvenimo neužteks", - sielojosi A.Černauskas. "Mums peršamas "Litgrid" atlygis - pasityčiojimas. Siūlėme kompromisą - nupirkite mum

s panašų sklypą ir darykite su mūsų žemėmis, ką norite. Tačiau jiems patogiau mokėti žmonėms vienkartines išmokas ir šitaip juos žlugdyti", - piktinosi A.Černauskas, kurį išgąsdino dar viena žinia. Žemė po laidais tampa sunkiu skolos akmeniu. LIETUVOS RYTAS

SPORTAS

Vilniaus "Lietuvos ryto" krepšininkai Italijoje 80:74 įveikė Trevizo klubą "Benetton" ir pateko į Europos taurės turnyro ketvirtfinalį. Antrojo etapo šeštojo turo mačas buvo lemtingas. Vilniečiams reikėjo tik pergalės. Vilniečiai ketvirtfinalyje žais su pirmąją vietą J grupėje užėmusia Ukrainos ekipa "Doneck". RESPUBLIKA

Tarp aštuonių stipriausių Europos taurės turnyro dalyvių, kovojančių dėl bilieto į Eurolygą, prasibrovė ir Vilniaus "Lietuvos rytas", vakar lemiamose "Last 16" etapo rungtynėse Trevize 80:74 įveikęs "Benetton". Atkrintamosios Europos taurės varžybos vilniečiams prasidėjo pirma laiko - antrojo etapo paskutiniame ture. Tik pergalė Trevize galėjo atverti "Lietuvos rytui" kelią tolyn, ir vilniečiai šį tikslą pasiekė. Sunkią, kaip ir reikėjo tikėtis, vilniečių pergalę Trevize lėmė ne keli taiklesni metimai, o tvirtas charakteris. Ir po nesėkmingos rungtynių pradžios, ir po klaidų ginantis "Lietuvos ryto" krepšininkai neieškojo kaltų, o sukandę dantis kiekvienas kantriai po kruopelytę dėjo pamatus pergalei. Pavyzdį rodė kapitonas Steponas Babrauskas, o paskui jį ėjo visa komanda. Vilniečiai ryžtingai skynėsi kelią varžovų krepšio link ir nors nekart griuvo ar buvo pargriauti, kėlėsi, grūmėsi toliau ir išplėšė pergalę. "Pergalė pasiekta sunkiai, nes rungtynės buvo labai svarbios.

Arba viena, arba kita komanda turėjo palikti Europos taurės turnyrą, - po rungtynių kalbėjo "Lietuvos ryto" treneris Aleksandras Džikičius. - Teko gerokai paplušėti, kad būtų pasiekta ši pergalė. Nenustebčiau, jeigu būtent šis laimėjimas Trevize taptų dideliu ir reikšmingu postūmiu mūsų ekipai." "Kova buvo įtempta ir įdomi. Buvo tikros rungtynės!" - "Lietuvos ryto" žurnalistui sakė NBA klubo vadovas, atvykęs į Italiją pažiūrėti, kaip sekasi jo būsimajam žaidėjui J.Valančiūnui ir buvusiai komandai "Benetton". - Tokiose rungtynėse ir paaiškėja komandos charakteris." LIETUVOS RYTAS

Vakar Vilniuje treniruočių pobūdžio rungtynėse Lietuvos futbolo B rinktinė 3:0 nugalėjo jaunimo komandą. Treneris Čaba Laslas (Csaba Laszlo) nesulaukė varžybų pabaigos, nes skubėjo ruoštis kelionei į Šveicariją. Bendrauti su žurnalistais jis šįkart nepanoro. Dvi dienas trukusi treniruočių stovykla Č.Laslui buvo pirmoji galimybė artimiau susipažinti su Lietuvos klubuose rungtyniaujančiais futbolininkais. "Tai labai svarbios dienos visiems - tiek žaidėjams, tiek treneriams. Mums svarbu pažinti vienas kitą, suprasti ir pradėti burti tą komandą, kuri ateityje žais dėl pergalių. Noriu pabrėžti, kad šias dvi dienas vertinu kaip treniruotes, kurių tikslas tikrai ne rezultatas", - sakė vengras. RESPUBLIKA

Nors Csaba Laszlo jau perėmė Lietuvos futbolo rinktinės vairą, oficialus naujojo trenerio debiutas numatomas tik po 230 dienų nuo pastarųjų nacionalinės ekipos rungtynių. Cs.Laszlo jau moka pasisveikinti "labas" ir ieško lietuvių kalbos mokytojo. "Mums svarbu pažinti vieniems kitus ir pradėti burti tą komandą, kuri ateityje žais dėl pergalių. Mums svarbu išmokti suprasti vieniems kitus", - aiškino naujasis Lietuvos rinktinės treneris, per poros dienų stovyklą Vilniuje susipažinęs su šalies A lygos klubuose rungtyniaujančiais futbolininkais. Bet oficialaus naujojo Lietuvos futbolo rinktinės trenerio debiuto teks dar ilgai palaukti. Nors šią savaitę beveik 100 rinktinių visame pasaulyje žaidžia kontrolinius mačus, Lietuvos futbolo federacija (LFF) nepasinaudojo reta proga išbandyti jėgas per FIFA specialiai tam numatytą datą klubinių varžybų kalendoriuje. "Turėjome du galimus varžovus, tačiau nusprendžiau jų atsisakyti. Kodėl? Su Saudo Arabija galėjome žaisti Melburne, o kitas

variantas buvo Bolivija. Abi komandos yra labai toli. Mes nenorėjome skristi 20 valandų", - aiškino Cs.Laszlo. Bet vakar iškart po mačo Vilniuje vengras kartu su Lietuvos rinktinių direktoriumi Robertu Tautkumi išskrido į Šveicariją stebėti būsimų varžovų Bosnijos ir Hercegovinos futbolininkų mačo su penkiskart pasaulio čempionais brazilais. LIETUVOS RYTAS

Šiandien Kauno "Žalgiris" rungtynėmis su Kantu "Bennet" užbaigs 14-ąjį Eurolygos sezoną. Abi ekipos jau neturi vilčių prasibrauti tarp aštuonių stipriausių žemyno ekipų, tačiau trokšta pergale užbaigti pasirodymą eiliniame turnyre. "Tai - paskutinės mūsų rungtynės Eurolygoje šį sezoną ir niekas turnyro lentelėje jau nepasikeis, tačiau TOP-16 etapą norime užbaigti geros nuotaikos",- kalbėjo "Žalgirio" komandos kapitonas Paulius Jankūnas. KAUNO DIENA

Klaipėdos "Atlanto" futbolo sirgaliai sulaukė vilties teikiančių žinių - komandos žaidėjai nuo pirmadienio vėl pradėjo treniruotis, o komandos vadovas Vacys Lekevičius veda naujas derybas dėl klubo perdavimo keliems asmenims, tarp kurių - ir buvęs ilgametis šios ekipos žaidėjas bei treneris Rimantas Žvingilas. Kol kas neaišku, ar ši vilties ugnelė dar ilgai žibės, tačiau pats R. Žvingilas "Vakarų ekspresą" patikino, kad jo suburta maždaug dešimties žmonių grupė labai rimtai svarsto apie komandos įsigijimą. "Su Vaciu Lekevičiumi deramės jau tris savaites. Norime, kad jis parduotų klubą ir visiškai atsiribotų nuo komandos valdymo. Esame jau ir notariškai paruošę dokumentus, tačiau V. Lekevičius vis kažko delsia. Vieną dieną lyg ir viską sutariame, kitą dieną - jau vyksta kitos kalbos. Sunku pasakyti, kaip viskas išsispręs", - kalbėjo R. Žvingilas. "Man, kaip ir daugeliui neabejingų futbolui klaipėdiečių, "Atlanto" likimas yra svarbus. Norime atgaivinti Klaipėdos futbolo tradic

ijas. Skambino ir Lietuvos futbolo federacijos atstovai, domėjosi, ar Klaipėdoje liks A lygos komanda. Juk Kaune neliko. Federacijos atstovai taip pat sunerimę. Porą kartų buvau susitikęs ir su Klaipėdos vicemeru Vytautu Čepu. Jis labai palaiko mūsų poziciją", - pasakojo R. Žvingilas. VAKARŲ EKSPRESAS