Seimo Antikorupcijos komisija pasiryžusi jei ne nutraukti, tai bent praskleisti paslapčių skraistę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) skandale. Visuomenei pateiktas plikas faktas - buvęs institucijos vadovas Vitalijus Gailius ir jo pavaduotojas Vytautas Giržadas kalti. Vienas atleistas neva išdavęs valstybinę paslaptį, kitas - dėl nenoro atleisti susikompromitavusį pavaldinį. Ar buvę FNTT vadovai tikisi, kad Seimo Antikorupcijos komisija išsiaiškins "politikų klaidas"? "Nesitikėjau, bet po apklausos komisijoje susidariau nuomonę, kad bent jau Seime bandoma nustatyti tiesą - kas iš tikrųjų nutiko. Tuo esu nustebęs. Iki tol istorija domėjosi tik spauda", - sakė V. Gailius. Aiškėja, kad skandalo žiežirbos buvo kurstomos ne tik Vidaus reikalų ministerijoje, bet ir Prezidentūroje - pačios prezidentės Dalios Grybauskaitės. Kas čia darosi? Išskirtinis atleistojo FNTT vadovo V. Gailiaus interviu - "Ką FNTT vadovui pasakė prezidentė". RESPUBLIKA
Ar Dalia Grybauskaitė ryžtųsi apsilankyti Seimo Antikorupcijos komisijoje ir jai paliudyti? O gal geriau jos netrukdyti? Tokius klausimus kelia kai kurie komisijos nariai, ir ateinančią savaitę tirsiantys Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo aplinkybes. Ar FNTT vadovai atleisti remiantis vien jų patikrinimo poligrafu rezultatais, ar buvo dar kokių nors papildomų duomenų? Kas sako netiesą, o kas painiojasi? Į šiuos ir panašius klausimus bandantiems atsakyti Seimo Antikorupcijos komisijos nariams kuo toliau, tuo sunkiau susigaudyti FNTT vadovų atleidimo peripetijose. Ateinančią savaitę į komisiją dar sykį liudyti kviečiami prezidentės patarėjas Jonas Markevičius, vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, specialiųjų tyrimų tarnybų vadovai, o kai kurie komisijos nariai ant kilimėlio norėtų išsikviesti pačią prezidentę D. Grybauskaitę, kuri, kaip patvirtino ir atleistas FNTT direktorius Vitalijus Gailius, šiam skambino telefonu ir leido suprasti, jog jis savo pavaduotoją turėtų atleisti.
"Žinoma, tokia idėja gali būti, bet nemanau, kad D. Grybauskaitė į komisiją atvyktų. Klausimus jai galime užduoti per jos patarėją, kurį tikrai dar kviesime - ir dėl iš Valstybės saugumo departamento (VSD) gautų pažymų, ir dėl jų turinio", - penktadienį "Vilniaus dienai" sakė komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis. Tuo tarpu Seimo nariams aiškumo šioje istorijoje - nedaug. "Ne, man kuo toliau, tuo neaiškiau", - paklaustas, ar komisijoje priartėta prie tiesos, nurodė Jurgis Razma, vienas iš komisijos narių. Antikorupcijos komisijos nariai vis dar neranda atsakymo į svarbiausią klausimą: FNTT vadovai buvo atleisti vien remiantis VSD informacija, kurioje apibendrinta tyrimų poligrafu medžiaga, ar buvo ir kitokių papildomų duomenų apie V. Gailiaus ir Vytauto Giržado galimą išdavystę arba netinkamumą? "Komisijos svajonė - apklausti ir prezidentę". KAUNO DIENA
Artėjantys Seimo rinkimai verčia sukrusti ir daugybę nykštukinių partijų. Puoselėdamos ambicijas patekti į parlamentą, kai kurios jų net šliejasi prie gerokai stipresnių politinių jėgų. Tačiau politologai joms sėkmės nežada. Šiuo metu Lietuvoje įregistruota net 40 politinių partijų. Be populiariųjų parlamentinių, sąraše net po dvi "žaliąsias", žemaitiškas, tautiškąsias ir respublikoniškas partijas. Be to, partijas yra subūrusios tautinės mažumos, profsąjungininkai, smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai, net pensininkai. Kovingai nusiteikusių partijų gretas papildo Kristinos Brazauskienės, verslininko Vladimiro Romanovo ir Drąsiaus Kedžio šalininkų pajėgos. Nors prieš spalį vyksiančius rinkimus mažosios partijos jau subruzdo, politologai joms negailestingi: šansų patekti į Seimą nėra.
Politologo Vytauto Dumbliausko nuomone, mažosios partijos - tai tam tikra žmogaus saviraiškos ar net laisvalaikio praleidimo forma. "Psichologams reiktų analizuoti, kodėl žmonės eina į tokias nereikšmingas partijas. Dalyvauja rinkimuose ir, mano galva, gaišta savo laiką", - sakė jis. Pasak V. Dumbliausko, nors žmonės turi tokią teisę, tačiau partijos Lietuvoje yra per lengvai kuriamos. Politologui nesunku prognozuoti ir nykštukinių partijų pasirodymą būsimuose Seimo rinkimuose. "Šiuo metu net abejojama, ar liberalai pateks į parlamentą, todėl šios partijos neturi jokių šansų", - sakė V. Dumbliauskas. "Politikos "nykštukai" be kovos nepasiduos". LIETUVOS ŽINIOS
Visiška nesąmonė, kad valstybė neturi pinigų. Ūkio ministerija įrodė - lėšų turime tiek, kad galime net rojų susikurti. Tiesa, dangaus gėrybės ne visiems, o tik valdininkams. Įžūlumo viršūnė - saujelė Ūkio ministerijos valdininkų slapta vienai nakčiai susiorganizavo emocinės kompetencijos kursus kaimo turizmo sodyboje, kurie vienam asmeniui kainavo maždaug 900 litų. Laimė, kad emocinę kompetenciją buvo būtina sustiprinti tik 17 valstybės tarnautojų, todėl išlaidos šiam projektui teatsiėjo 15 tūkst. litų. O jei taip visa ministerija patrauktų į kursus?... Joje iš viso dirba 217 žmonių. Pasitobulinti į kaimo turizmo sodybą "Kernavės bajorynė" Širvintų rajone važiavo 17 ministerijos Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamento darbuotojų.
Į kursus susiruošta sausio 30-osios, penktadienio, vakarą. O tobulinosi ministerijos tarnautojai visą naktį - iki šeštadienio 16 val. Į mokymų kainą buvo įskaičiuota nakvynė sodyboje, transporto išlaidos, vakarienė, pusryčiai ir vaišės pertraukėlių metu. Ministerijos Viešųjų ryšių ir protokolo skyrius pažymėjo: ne iš krizinio biudžeto ekskursija organizuota, o įgyvendinant projektą "Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai pavestų ES 2007-2013 m. struktūrinės paramos administravimo funkcijų vykdymas". Šie mokymai darbuotojams esą buvo labai naudingi: jiems paaiškinta, kas yra emocijos, pamokyta, kaip jas atpažinti ir reikšti. Po tokio pasibuvimo kaimo turizmo sodyboje esą turėjo pagerėti darbas komandoje. Ar tinkamai jų valdininkų kursams ir kitkam panaudojamos mūsų visų ES lėšos, ministerijos vadovai komentuoti nepanoro. "Brangi klerkų emocinė kompetencija". RESPUBLIKA
KULTŪRA
Kauno miesto tarybos nariai pritarė, kad būtų likviduojama viešoji įstaiga Lietuvos išeivijos institutas, jo veiklą tęs Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus. Išeivijos institutas 12 metų kaupė išeivijos organizacijų ir atskirų asmenų kultūrinį, politinį ir mokslinį palikimą, tyrė jį, eksponavo. Pernai VDU įsteigta prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus perima Lietuvių išeivijos instituto funkcijas ir praplečia savo veiklos sritį. Tai nebus sudėtinga - abi įstaigos įsikūrusios viename pastate, jų veikla panaši, abi jas finansuoja VDU. Pasak Išeivijos instituto direktoriaus prof. habil. dr. Egidijaus Aleksandravičiaus, "universitetas vis tiek turės tai, ką mes kūrėme tiek metų - mokslinę tyrimų įstaigą ir muziejų". Jis pripažino, kad Išeivijos institutą, kaip atskirą padalinį, išlaikyti buvo nelengva. "Išeivijos instituto veiklą tęs V. Adamkaus muziejus". KAUNO DIENA
Praėjusį gruodį švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius nuliūdino mažiausiai apie 29 tūkst. Lietuvos vaikų ir dar beveik 3 mln. žmonių (ko gero, išskyrus tik politikus ir valdininkus), kad Moksleivių dainų šventės, rengiamos nuo 1964-ųjų, šiemet nebus. Beveik 4 metus savo pasirodymui Vilniuje ruošęsi dainuojantys ir šokantys moksleiviai rašė laiškus Moksleivių dainų šventės globėjai prezidentei Daliai Grybauskaitei, ministro sprendimu skundėsi jų mokytojai, tėvai. Tik šių metų vasario 3 d. Švietimo ir mokslo ministerija išplatino kuklų pranešimą, kad šventė "Mūsų vardas - Lietuva" pagal taupesnį scenarijų vis dėlto įvyks, kaip numatyta, - liepos 6-9 dienomis.
Švietimo ir mokslo viceministro Vaido Bacio teigimu, jau yra parengtas 2012 metų Moksleivių dainų šventės veiksmų ir priemonių planas. Jame numatyta, kad visa šventė kainuos apie 5 mln. litų, iš kurių tik 840 tūkst. litų bus skirta meninei daliai. Beje, prieš kelerius metus taip pat liberalų politikų dėka buvo išmesta vėjais panaši suma - 800 tūkst. litų, - skirta komerciniam islandų dainininkės Bjork pasirodymui. Taigi tūkstančiams - kiek ir vienai Bjork... "Uoliausiai taupoma vaikų sąskaita". RESPUBLIKA
Pasaulinėje "Expo-2012" Lietuvą pristatys klaipėdiečio Vytauto Karčiausko skulptūra. 2 m 35 cm aukščio žiedas, iš vidaus padengtas gintaru, kaip pagrindinis parodos akcentas reprezentuos Lietuvos meną. "Dažnai mažesnių miestų menininkai yra pamirštami, visas dėmesys skiriamas Vilniaus kūrėjams, todėl labai džiaugiuosi, kad šis unikalus kūrinys turi galimybę prisidėti prie Lietuvos meno ir vardo populiarinimo", - teigė V. Karčiauskas. Tikimasi, kad parodoje skulptūrą išvys bent 250 000 užsieniečių, ten bus galima pamatyti dar keturis V. Karčiausko kūrinius, kurie nuo pirmadienio bus eksponuojami Klaipėdoje, galerijoje "Pėda". Paroda "Expo-2012" rengiama Yeosu mieste, esančiame pietinėje Pietų Korėjos pakrantėje. Ji tęsis tris mėnesius - nuo gegužės 12 d. iki rugpjūčio 12 d. "Klaipėdiečio žiedas žada stebinti pasaulį". VAKARŲ EKSPRESAS
Netoli Druskininkų, Naujasodės kaime, savo sodyboje įkurtą skulptūrų parką medžio drožėjas Antanas Česnulis šį mėnesį papildė kompozicija "Lietuva", skirta poetui Justinui Marcinkevičiui atminti. Nuo 1989 metų, kai į jo sodybą buvo užsukęs Druskininkuose viešėjęs poetas Just. Marcinkevičius su žmona Genovaite ir padovanojo savo trilogiją "Mindaugas. Mažvydas. Katedra" su autografu, medžio drožėjui kirbėjo mintis įamžinti šį literatūros kūrinį ąžuolo skulptūroje. Artėjant pirmosioms poeto mirties metinėms A. Česnulis nusprendė daugiau nebeatidėlioti savo sumanymo. Skulptūrinei kompozicijai jis išdrožė tris žmogaus ūgio skulptūras - karaliaus Mindaugo, pirmosios lietuviškos knygos autoriaus Martyno Mažvydo ir poeto Just. Marcinkevičiaus - visi jie rankose laiko po vieną žodžio "Lietuva" skiemenį. Pasak skulptūros autoriaus, Just. Marcinkevičiaus žmona žadėjo atvažiuoti pasižiūrėti vyrui atminti ir jo kūrybai skirto kūrinio. "Sukurti skulptūrą paskatino poetas". LIETUVOS RYTAS
Po gaisro, Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčios ir vienuolyno ansamblį nusiaubusio sausio 26-ąją, bažnyčia beveik mėnesį gelbėta tik popieriuose. Realybėje bažnyčios gelbėjimo darbai pradėti vakar. Ugniagesiai gelbėtojai, siekdami apsaugoti bažnyčios stogą nuo smarkaus vėjo gūsių, jį sutvirtino virvėmis. Penktadienį statybininkai ėmėsi ardyti ir šalinti vėjo atraitytą bažnyčios stogo skardą, kamšyti skyles ir lopyti, kad bažnyčioje esančios vertybės nenukentėtų nuo kritulių. Tiek vertybės, tiek vargonai buvo dangstomi plėvele. Bažnyčios sienų mūre žiojėjo atsivėrę plyšiai. Paveldosaugininkai po gaisro visas meno vertybes iš bažnyčios buvo išnešę į saugesnę vietą. Tačiau jau po poros dienų šios vertybės buvo suneštos atgal. Vietoj išdegusių gegnių artimiausiu metu bus dedamos laikinosios, prie jų darbininkai tvirtins plėvelę. Laikiną bažnyčios stogą pastatyti planuojama per 3 savaites.
Pasak Kelmės rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų valdymo komisijos pirmininko, savivaldybės administracijos direktoriaus Zenono Mačerniaus, darbininkai nedirbs tik sekmadieniais, nes tam prieštarauja bažnyčios nuostatos. Nuo gaisro nukentėjusiai bažnyčiai draudimas kompensuos 440 tūkst. litų nuostolius, tačiau jau dabar žinoma, kad šios sumos neužteks net laikinajam stogui uždengti. Preliminari suma, kurią gali tekti pakloti už naują nuolatinį bažnyčios stogą, priklausomai nuo konstrukcijų ir pasirinktos stogo dangos - nuo 1,7 mln. iki 3,5 mln. litų. Teigiama, jog iš karto statyti nuolatinį stogą neįmanoma dėl lėšų stygiaus. Esą tai būtų įmanoma tik tuo atveju, jei Vyriausybė būtų skyrusi ne 200 tūkst. litų, o maždaug 4 mln. litų. Kitaip tariant, pinigai laikinajam bažnyčios stogui leidžiami vėjais tik dėl to, kad jų nėra. "Tytuvėnų bažnyčia gelbėta tik popieriuose". RESPUBLIKA
Penktadienį prieš rytines Mišias Tytuvėnų klebonas Rimantas Žaromskis skambino varpais, kviesdamas žmones. "Belieka tik melstis. Nebuvo Mišių aukojimas nutrūkęs ir nenutrūks", - atsakė jis į klausimą, ar nemano, kad po apgriuvusiu stogu žmonėms pavojinga būti. Penktadienį apie pusvalandį prie Tytuvėnų bažnyčios praleido kardinolas Audrys Juozas Bačkis, netikėtai atvykęs drauge su Telšių vyskupu. Žmonės pasakojo, kad kardinolas pasižiūrėjo ir palingavo galvą. "Gaisrą pranoko valdžios abejingumas". ŠIAULIŲ KRAŠTAS
TEISĖTVARKA
Galutinai sužlugo viltis, kad prieš pusmetį Didžiojoje Britanijoje mįslingai pradingusi 29 metų Vitalija Baliutavičienė yra gyva. Pasmaugtos tauragiškės kūnas šią savaitę buvo rastas užkastas Lenkijoje. Žmogžudyste įtariamas jos buvęs vyras. Didžiosios Britanijos Piterboro mieste gyvenusi V. Baliutavičienė buvo pagrobta ir nužudyta prieš savo jubiliejų - pernai rugpjūčio 15-ąją jai būtų sukakę 30 metų. Prieš keletą metų su vyru išsiskyrusi ir 10 metų sūnų auginusi moteris buvo susiradusi darbą vienoje Piterboro gamyklų. Rugpjūčio 12-ąją apie 5 val. 10 min. moteris išėjo iš namų ir patraukė į įdarbinimo agentūrą. Kad pasiektų ją, lietuvė turėjo pereiti dvi gatves. Bet agentūroje, iš kurios turėjo būti vežama į darbą gamykloje, Vitalija nepasirodė.
Apylinkes, kuriomis lietuvė turėjo eiti į darbą, tyrinėję policininkai neaptiko jokių dingusiosios pėdsakų. Netrukus pareigūnai išsiaiškino, kad lietuvė buvo pagrobta ir įsodinta į automobilį "Mercedes-Benz Vito", kurio valstybinis numeris ANU 666. Manoma, kad įtariamam žudikui padėjo dvi moterys. Šį automobilį vairavęs Rimas Venclovas (anksčiau buvęs Baliutavičius) - Lietuvos įmonės "Fotoaibė" savininkas - buvo sulaikytas rugpjūčio 31-ąją prie parduotuvės Tauragėje. 46 metų vyrui pateikti įtarimai dėl V. Baliutavičienės pagrobimo ir nužudymo. "Bauginta moteris neišvengė baisios lemties". LIETUVOS RYTAS
Du kauniečiai darsyk įrodė, kad metas perrašyti medicinos vadovėlius - anksčiau mirtina laikyta 4-5 promilių girtumo dozė, pasirodo, jau pakeliama net moterims. Ketvirtadienį apie 15 val. A. Juozapavičiaus prospekte 53 metų Alvydo B. vairuojamas mikroautobusas "Volkswagen LT" atsidūrė priešpriešinėje eismo juostoje, atsitrenkė į kitus du automobilius, bet žmonės įvykio metu nenukentėjo. Policijos pareigūnai spėjo, kad vairuotojas dėl girtumo nesuvokė, kur reikia važiuoti, mat jam vėliau nustatytas 4,94 promilės girtumas. Sunkiai aplinkoje besiorientuojantis pilietis buvo uždarytas į areštinę. Tuo tarpu išvakarėse pareigūnai K. Baršausko gatvėje sulaikė dar girtesnę moterį. 44 metų kaunietė eidama gatve rėkavo ir griuvinėjo. Patruliai moterį nuvežė į policijos komisariatą, kur jai nustatytas net 6,18 promilės girtumas. "Mirtinai girti". LIETUVOS RYTAS
SPORTAS
Ketvirtadienį Tel Avive vietos "Maccabi" ekipai nusileidęs Kauno "Žalgiris" atsisveikino su viltimis žaisti Eurolygos atkrintamosiose varžybose. Kitą savaitę žalgiriečių laukia atsisveikinimo su pajėgiausių Europos krepšinio klubų turnyru rungtynės. Jų varžovai bus taip pat tik dėl garbės kovosiantys Kantu "Bennet" krepšininkai. Kaip penktadienį rašė "Respublika", Lietuvos čempionai 66:70 nusileido "Maccabi" ekipai. Nors paskutinėmis susitikimo minutėmis kauniečiai turėjo ne vieną galimybę pakreipti mačo eigą sau naudinga linkme, vis dėlto Marko Popovičiaus ir Dežuano Kolinso (DeJuan Collins) metimai skriejo pro šalį, o Sonio Vymso (Sonny Weems) tritaškį įspūdingu bloku užgesino šeimininkų ekipos gynėjas Devinas Smitas (Devin Smith). Po trečiadienį sužaistų Eurolygos antrojo etapo penktojo turo rungtynių pirmą vietą E grupėje ir kelialapį į ketvirtfinalį užsitikrino Maskvos CSKA (4/1) ekipa. RESPUBLIKA
"Nuo "Top 16" varžybų pradžios sakiau, kad turime kovoti, ir tai mes padarėme, bet nesugebėjome laimėti. Viską nulėmė smulkios detalės. Mano žaidėjai neturėtų būti nusivylę. Tai jiems ir pasakiau rūbinėje", - teigė "Žalgirio" treneris Aleksandras Trifunovičius. "Nedaugelis komandų sugebėtų atsitiesti taip, kaip mes tai padarėme šiandien.Pasivijome varžovus antrajame kėlinyje, bet tai mums daug kainavo trečiajame ketvirtyje. Buvome labai pavargę. Ne kartą kėlėmės nuo parketo kaip boksininkas Rokis", - pažymėjo "Maccabi" strategas Deividas Blatas (David Blatt). VAKARO ŽINIOS
Kaip jau anksčiau rašė žiniasklaida, Londono olimpinėse žaidynėse Lietuva turės net du gimnastikos atstovus - Rokas Guščinas ir Laura Švilpaitė pateko tarp 196 atletų, liepos 28-rugpjūčio 7 d. kovosiančių "North Greenwich" arenoje. "Konkrečios vietos Londone neplanuojame. Tai bus pirmoji mano olimpiada, tad norėčiau pasirodyti kuo geriau. Realiai vertinu savo galimybes, tačiau visuomet mėgstu sakyti, kad stebuklų būna. Jei pavyktų patekti į finalą tarp aštuonių stipriausių gimnastų, tai būtų nuostabus rezultatas, viršūnė", - sakė R. Guščinas. KAUNO DIENA
Olimpiniam laikrodžiui skaičiuojant likusias 153 dienas iki žaidynių, keturios dešimtys Lietuvos sportininkų jau turi garantuotus bilietus į Londoną. Dar beveik tiek kartu su krepšinio rinktine yra pakeliui į savo olimpinę svajonę. Svarbiausiam ketverių metų ciklo pasaulio sporto renginiui artėjant penki Lietuvos atletai - buriuotoja Gintarė Scheidt, irkluotojas Mindaugas Griškonis, badmintonininkas Kęstutis Navickas, lengvaatletis Rytis Sakalauskas ir plaukikas Giedrius Titenis - sutiko trumpam palikti jachtą, padėti į šalį irklą, badmintono raketę, bėgimo batelius ir išlipti iš baseino, kad prisėstų prie kompiuterio. Iki Londono žaidynių kas savaitę po vieną sportininką kiekvieną šeštadienį pasakos apie pasirengimo olimpiadai užkulisius. Šiandien "Lietuvos rytas" pristato visą savo olimpinių dienoraštininkų penketą. "Atletų dienoraščiuose - treniruočių kasdienybė ir varžybų jaudulys". LIETUVOS RYTAS
Sporto pasaulyje dažniausiai išskiriamos dvi trenerių rūšys: tie, kurie varžybas stebi ramiai ir savo auklėtiniams pataria protingais patarimais, ir tie, kurie daug rėkia, lieja emocijas ir nuolat yra tarsi degtukai. Būtent pastarąją - emocionaliųjų - trenerių rūšį dažniau pastebi žiūrovai. Keiksmų ir pažeminimo virtinę savo auklėtiniams ne kartą yra išrėžęs ir Klaipėdos "Atlanto" futbolo vadovas Vacys Lekevičius. Jis net buvo kaltinamas prieš savo auklėtinius naudojęs psichologinį smurtą, taip pat ne kartą keikęs ir net kumščiais puolęs teisėjus. Žiniasklaidoje po vienų nervingų rungtynių mirgėjo V. Lekevičiaus pavardė su užrašais: "Pagrasino užmušti kelis varžovus". Kuomet V. Lekevičius įsiplieskia - jo akys žiba pykčiu, o varžovams geriau net nepapulti jam į akis. "Neslėpsiu, per savo emocijas nukenčiu. Tačiau visa tai tik dėl sporto, noro nugalėti. Kitą kartą, kai matai neteisybę, tiesiog nežinai, kaip su ja kovoti, juk negali užmerkti akių. Tuomet ir įsiplieskia įkarštis. Būti vienam emocingiausių bei agresyviausių niekada nesiekiau ir nesiekiu", - ne kartą tokius žodžius žiniasklaidai yra sakęs V. Lekevičius.
"Išsiliejimas - geras dalykas. Net moksliškai yra įrodyta, kad tas žmogus, kuris išlieja emocijas, nekaupia bėdų savyje, - ilgiau gyvena. Žmogus išsiliedamas neperkrauna savo psichikos. Tačiau viską reikia daryti subtiliai: žinau trenerių, kurie krepšininkes visų akivaizdoje išvadindavo paleistuvėmis ir kitais lenkiškais keiksmažodžiais, tiesiog žemino visų akyse. To netoleruoju ir taip neturėtų būti. Tai jau nebe emocijos, o mandagumo stoka", - įsitikinęs Vytautas Čepas, psichologijos mokslų daktaras.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą