Naujienų spalio 19 d. dienraščiuose apžvalga

Naujienų spalio 19 d. dienraščiuose apžvalga

Seime finansų ministrė Ingrida Šimonytė pristatė kitų metų valstybės biudžeto projektą, kurio deficitas siekia 2,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).Tačiau, nepaisant tokio milžiniško deficito, ketinama ir kitais metais dar negrąžinti prieš krizę buvusių algų mokytojams, bibliotekininkams, muziejininkams ir kitiems biudžetininkams, nors tai padaryti Vyriausybė buvo pažadėjusi jau nuo šių metų pradžios. Planuojama, kad 2012 metų valstybės biudžeto pajamos be ES paramos lėšų 2012 metais sudarys 18,759 mlrd. litų, o su ES paramos lėšomis - beveik 26 mlrd. litų. Pasak finansų ministrės I.Šimonytės, 2012-aisiais valstybės skolos tvarkymo išlaidos didėja 187 mln. litų, palyginti su 2011-aisiais. Skolos tvarkymo išlaidos artimiausiu metu augs tol, kol pavyks panaikinti deficitą ir stabilizuoti skolos augimą. Kitais metais iš viso numatoma pasiskolinti apie 9,4 mlrd. litų, valstybės skola metų pabaigoje gali sudaryti apie 37,2 proc. prognozuojamo BVP.

Po pateikimo valstybės biudžetas bus svarstomas Seimo statuto nustatyta tvarka. Preliminari pirmojo svarstymo Seimo posėdyje data - lapkričio 24-oji, antrojo - gruodžio 6-oji. Priėmimas numatomas gruodžio 8-ąją. "Vyriausybė vėl neapgavo tik savęs". RESPUBLIKA

Kol politikai, priiminėdami kitų metų biudžetą, eilinį kartą bando dar labiau suveržti diržus visai tautai, apie tai, kad jų pačių diržai per krizę tik atsipalaidavo, nedrįstama net užsiminti. Vyriausybė bei Seimas suka galvas, kaip dar nukarpyti ir taip skurdu dvelkiančias kai kurias sritis. Žmonėms pažadėta, jog kitąmet atlyginimų kilimo nevertėtų laukti. Tą patį išgirdo ir profsąjungos: minimalų atlyginimą Vyriausybė ketina didinti vos 37 litais po mokesčių, arba iki 707 litų, nors už tiek pragyventi kylant kainoms yra nebeįmanoma. Vis dėlto labiausiai taupymo politika nuskriaudė pačius politikus. Pavyzdžiui, eilinis Seimo narys prasiautus krizei dabar gauna nebe varganą 4 665 litų atlyginimą, kaip 2008-ųjų pabaigoje, o 7 682 litus (atmetus 2 tūkst. litų kasmėnesinių "pieštukinių" lėšų). Nepasisekė ir pačiam premjerui Andriui Kubiliui - jo atlyginimas nuo 8 330 2008-aisiais "sumažėjo" iki 10 215 litų šiuo metu. Tokiu pat principu algos "mažėjo" ir kitiems svarbiems Lietuvos asmenims. "Krizė elitui išėjo į naudą". VAKARO ŽINIOS

Politikai skelbia, kad priimtų prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymą uždrausti verslininkams remti partijas tik tuo atveju, jeigu būtų gerokai padidintos dotacijos partijoms iš biudžeto, bet Vyriausybė nenori kitąmet didinti biudžeto skylės. Vyriausybės parengtame ir Seimui pristatytame kitų metų biudžeto projekte numatyta, kad politinėms partijoms kitąmet per Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) bus paskirstyta tiek pat lėšų, kiek ir šiemet ar pernai - beveik 5,5 mln. litų. Tačiau, politikų teigimu, reikia turėti galvoje, kad 2012-ųjų spalį vyks politinėms jėgoms ir atskiriems kandidatams nemenkus pinigus kainuosiantys Seimo rinkimai. Prognozuojama, kad Seimo rinkimų kampanija visoms partijoms ir kandidatams gali kainuoti 20-25 mln. litų. Didžiąją dalį lėšų partijos susirenka iš įmonių, bendrovių, firmų, verslininkų aukų, todėl, politikų įsitikinimu, priėmus prezidentės pasiūlymą drausti juridiniams asmenims finansuoti partijas, reikėtų numatyti gerokai didesnes dotacijas joms iš valstybės biudžeto.

Pasak Seimo vicepirmininko, valdančiosios Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) lyderio Algio Čapliko, palikus tokią pat dotacijos sumą, "tai būtų tikra politinė savižudybė, partinės sistemos griovimas". Jo nuomone, norint jau 2012-ųjų Seimo rinkimų kampanijai taikyti draudimą įmonėms finansuoti partijas, reikia, kad dotacijos politinėms organizacijoms kitąmet būtų ne 5,5 mln. litų, bet apie tris keturis kartus didesnės. Nemažai kitų politikų sutinka su A. Čapliku, kad "dar gerai pagalvos", ar pritarti prezidentės pasiūlymui, jeigu kitąmet biudžetas nebus pakankamai dosnus partijoms. Vyriausybės išvadoje dėl prezidentės parengtų pataisų siūloma įvertinti, "kokią įtaką partijų ir politinių kampanijų finansavimo šaltinių susiaurinimas darys valstybės biudžeto formavimui dėl galbūt išaugsiančio poreikio didinti jų finansavimą iš valstybės biudžeto". "Partijos nori daugiau biudžeto pinigų". KAUNO DIENA

Antradienį Pakruojo rajono tarybos opozicija Etikos komisijai pasiūlė svarstyti merą Saulių Gegiecką. Opozicionierių pareiškimą iššaukė teiginiai, pateikti "Šiaulių krašto" publikacijoje "Darbui ir Tėvynei - tinkamas". Opozicija prašo komisijoje išanalizuoti teiginius "Dabar - visiška abstinencija. Jau tapau abstinentu, savaitę tikrai nebegeriu", - pirmadienį po ligos darbe pasirodęs "Šiaulių kraštą" tikino rajono meras", ir "Nuo 2011-ųjų pradžios meras S. Gegieckas ardė mano sūnaus šeimą, klimpdamas į netoleruotinus santykius su sūnaus žmona. Mus glumino jo naktinė "veikla" su svetima moterimi, slapti pasimatymai, telefoniniai pokalbiai už valstybės biudžeto lėšas", - Tarybai adresuotame prašyme "apsvarstyti mero amoralų elgesį" dar gegužę rašė viena rajono gyventoja". Komisijos narių opozicionieriai prašo padaryti išvadas, ar šie teiginiai - pagrįsti ir ar meras S. Gegieckas nenusižengė politiko elgesio kodeksui. Šias išvadas prašoma pateikti rajono Tarybai. "Po "Šiaulių krašto" publikacijų politikai keliauja į Etikos komisiją". ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Vilniaus mero sumanymas įsigyti Graikijos salą sulaukė atgarsio Kaune. Meras Rimantas Mikaitis priminė Artūro Zuoko dvimiesčio idėjas ir paragino jas atgaivinti - pirkti Nemuno salą. Pasiūlymas netikėtam sandoriui nuskambėjo viešbutyje "Kaunas" vykusiame miesto verslo vadovų susirinkime. Antradienį A. Zuokas iš R. Mikaičio sulaukė laiško, kuriame, be kita ko, rašoma, jog "Nemuno saloje būtų galima įrengti beveik visus Dausuvoje (Graikija) numatytus objektus: jūrų skautų mokymo bazę, jachtklubą, SPA, Fluxus ministerijos filialą, senjorų poilsiavietę". Pasak R. Mikaičio, pasiūlymai dėl Nemuno salos buvo pateikti su lengva ironija, tačiau intencija esanti labai rimta ir svarbi - atgaivinti įklampintą Vilniaus ir Kauno dvimiesčio idėją. Beje, A. Zuokas leido suprasti, kad jau yra pasiraitojęs rankoves įstrigusiam projektui atgaivinti. "A. Zuokui siūlo salą ne Graikijoje, o Kaune". KAUNO DIENA

Nors krašto valdžia toliau deklaruoja būtinybę taupyti, į dalies ministrų, viceministrų, patarėjų ir aukšto rango valdininkų pinigines byra didesnės algos nei iki šiol. Įvertinus atlyginimų didėjimą dalyje ministerijų susidaro įspūdis, jog Lietuvos ekonomika auga ir gyvenimas krašte gerėja, mat kai kurių darbuotojų algos ministerijose išaugo daugiau nei 1 000 litų. Daugiausia Vyriausybėje uždirba premjeras Andrius Kubilius - jo atlyginimas neatskaičius mokesčių trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 11 tūkst. 125 litus. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu ir 2010 metais, A. Kubiliaus alga padidėjo 275 litais. Kultūros ministerijoje nuo praėjusių metų vidutinė viceministrų alga padidėjo daugiau nei 600 litų ir šių metų liepos-rugsėjo mėnesiais sudarė 6 tūkst. 605 litus. Kultūros ministrų patarėjų darbo užmokestis minėtu laikotarpiu padidėjo 1,3 tūkst. litų ir dabar siekia vidutiniškai per 5,5 tūkst. litų.

Teisingumo ministerijoje daugiausia - beveik 500 litų - padidėjo R. Šimašiaus patarėjų darbo užmokestis, Ūkio ministerijoje taip pat nėra atlyginimų įšalo, ūgtelėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovybės atlyginimai. Pasak Seimo opozicijos lyderio Valentino Mazuronio, Vyriausybė taip pat svarsto įstatymo pataisas, numatančias dosnų valdininkų premijavimą. "Tai tik parodo Vyriausybės suplanuotą tendenciją, visiškai priešingą tam, apie ką kalba premjeras A. Kubilius", - sakė V. Mazuronis. "Valdžios įstaigose - atlyginimų šuolis". LIETUVOS ŽINIOS

Klaipėdoje antradienį vykusiame konstitucijos egzamino antrajame etape jėgas išmėgino trečiąsyk renginyje dalyvavęs Vytautas Balvočius, vienintelis uostamiestyje įveikęs pirmojo etapo kartelę. Iš Plungės kilęs egzamino dalyvis savo žinias renginyje tikrino jau trečiąsyk. Pirmajame etape uostamiestyje jėgas mėgino apie 30 žmonių, į antrąjį pateko teisingai atsakiusieji į ne mažiau kaip 25 testo klausimus. Iš klaipėdiečių, dalyvavusių egzamine, į antrąjį etapą šiemet pateko tik V. Balvočius, pernai - nė vieno. VAKARŲ EKSPRESAS

KULTŪRA

Kaune trijų aukštųjų mokyklų studentai antradienį surengė bendras eitynes Laisvės alėja, Vilniaus gatve iki Rotušės aikštės ir išreiškė savo neigiamą nuomonę dėl aukštųjų mokyklų jungimosi. Eisenoje dalyvavo Lietuvos kūno kultūros akademijos, Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto ir Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto studentai. Mat šie studentai pirmieji būtų paliesti reformos, o jų mokymo įstaigos įsilietų į Lietuvos sveikatos mokslų ir Vytauto Didžiojo universitetus. Akcijoje dalyvavo apie 300 jaunuolių - jie nešė gedulo vainikus, trispalves ir savo aukštųjų mokyklų vėliavas. Akcijoje dalyvavęs Lietuvos kūno kultūros akademijos studentų atstovybės prezidentas Žilvinas Stankevičius sakė, kad studentai ne protestuoja, bet tik nori išreikšti savo nuomonę į galimai neteisingą jungimąsi. Jei Vilniuje politikų suplanuotai mokslo reformai niekas nesutrukdys, 2017-aisiais laikinojoje sostinėje liktų tik Vytauto Didžiojo universitetas, o iš kitų neliktų ir akmens ant akmens. RESPUBLIKA, KAUNO DIENA

Prieš keletą dienų Lietuvos dailės muziejuje pristatytas Beatričės Kleizaitės-Vasaris meno albumas "Angelai", skirtas angelų vaizdavimo tradicijai meno kūriniuose nuo šumerų iki mūsų laikų. Šešis tūkstančius metų siekiantys sparnuotųjų būtybių atvaizdai, garsiausi viduramžių, Renesanso ir naujausių laikų dailininkų kūriniai lydimi išsamaus menotyrininkės teksto bei intriguojančių asmeninių patirčių, tiek pat akivaizdžių, kiek ir neprivalomų. Būtent jos suteikia prabangiam kanoniniam albumui neįmintos paslapties žavesio. Gyvenusi trijuose žemynuose, kur dabar įsikūrę jos vaikai ir anūkai, B. Kleizaitė-Vasaris netapo pasaulio piliete, sugrįžo į Lietuvą. Padarė daugybę darbų Lietuvos labui: pargabeno iš už Atlanto Vytauto Kašubos, Adomo Galdiko, Vytauto Igno kūrinių kolekcijas, pastatė paminklą Gediminui, išleido meno albumus "Lietuvių dailininkų darbai Šiaurės Amerikos šventovėse", "Albinas Elskus. Grožio ir vizijų dailininkas", įkūrė Anykščiuose Angelų muziejų. Pokalbis su B. Kleizaite-Vasaris - "Truputis mistikos pilkoje realybėje". RESPUBLIKA

TEISĖTVARKA

Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnais po kelis mėnesius trukusio tyrimo išaiškino tarptautiniu mastu veikusią organizuotą sukčių grupę. Per policijos operaciją sulaikyti penki asmenys, bandę realizuoti apgaule iš Estijos bendrovės užvaldytą didelės vertės celiuliozės krovinį. Tarp sulaikytų asmenų yra ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos piliečių. Pareigūnų turimais duomenimis, grupė apgaule užvaldydavo didelės vertės krovinius iš įvairių Europos Sąjungoje registruotų bendrovių ir jį realizuodavo Lietuvoje, naudodamasi žmonių ar firmų pasitikėjimu. Pareigūnus ypač sudomino per kratas pas įtariamuosius aptikta informacija, kaip įtariama, liudijanti apie nusikaltimais įgyto turto legalizavimo mechanizmą, tačiau pareigūnai kol kas neatskleidžia šių detalių, nes dar nebaigtas ikiteisminis tyrimas. Realizavus juodojoje rinkoje pagrobtus krovinius, įtariamieji būtų gavę daugiau nei 200 tūkst. litų. Jiems gresia laisvės atėmimas iki 8 metų. "Sukčiai įkliuvo su celiuliozės kroviniu". KAUNO DIENA

Naminės degtinės mėgėjai Šiaulių regione gali pajusti šio gėrimo stygių - pareigūnai uždarė Kurauskių kaime pogrindinę produkciją gaminusį fabrikėlį. Pirmadienio popietę besidarbuojančius degtindarius pareigūnai pričiupo pusiaukelėje tarp Šiaulių ir Kuršėnų, atokiau nuo pagrindinio kelio esančios sodybos ūkiniame pastate. Čia aptikti du degtinės varymo aparatai, 115 litrų gatavos produkcijos ir net 7,5 tonos raugo. Dar didesnis grobis pareigūnų laukė sodybos kieme - mikroautobuse "Ford Transit" aptiktos 232 plastikinės 5 litrų talpyklos, į kurias buvo išpilstyta 1,17 tonos naminės degtinės. Pogrindiniame fabrike sučiupti degtindariai uždaryti į areštinę. "Degtinę gamino tonomis". LIETUVOS RYTAS


PREKYBA

"Eurobarometro" apklausos duomenys rodo, kad 60 proc. europiečių kelia nerimą maiste esantys priedai: dažikliai, konservantai, kvapikliai ir kiti. Lietuviai šiuo klausimu dar atsargesni - net 90 proc. išreiškė susirūpinimą dėl maisto priedų. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojo Zenono Stanevičiaus, lietuviai dėl maisto priedų baiminasi kiek perdėtai, esą apie juos žino per mažai. Jo tikinimu, "maisto priedai, kurie leidžiami, yra praėję ilgą patikros kelią - jų kiekis, koncentracija ribojami - ne šiaip sau iš akies". Kai kurios šalys yra sudariusios nacionalinius sąrašus, kokius priedus leisti naudoti, kokių - ne. Tačiau Lietuva neprincipinga: čia leidžiami naudoti visi maisto priedai, kuriuos palaimino ES teisės aktai, o jų yra 380. Pavyzdžiui, per 2011 metus į Lietuvą iš viso importuota 610 tonų įvairių maisto priedų - daugiausia iš Rusijos, Kinijos.

Nuo šių metų gruodžio produktus parduotuvėse galėsime rinktis drąsiau: gamintojai nebegalės naudoti teiginių "Be E", "Be jokių E". "Turi būti konkrečiai pasakyta, ko nėra: kokio konservanto, kokio stipriklio... O kalbėti apskritai labai rizikinga", - sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius. Pasak jo, apie 80 proc. gamintojų, žymėjusių savo produktus "Be E", jau atsisakė šio užrašo. "Keisis etiketės, bet ne maisto sudėtis". RESPUBLIKA

ENERGETIKA

Briuselis grasina nutraukti finansavimą uždaromai Ignalinos atominei elektrinei (IAE). Europos Sąjungos pareigūnus galima suprasti - jie negali prisišaukti nė vieno už tai atsakingo Lietuvos atstovo. Suirutė Energetikos ministerijoje jau pykdo netgi Briuselį. Už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Güntheris Oettingeris pagrasino, kad Lietuvai bus nutrauktas finansavimas, skirtas Ignalinos atominei elektrinei uždaryti. Lėšas skirianti EK niekaip nesulaukia Lietuvos atstovų, o šie teisinasi neturintys tam laiko. Daugiau pinigų elektrinei uždaryti prašantys Lietuvos pareigūnai atsisako atvykti į Briuselį ir paaiškinti susiklosčiusią padėtį. Į EK pirmąją spalio savaitę buvo pakviestas atvykti energetikos viceministras Arvydas Darulis. Jis buvo kviečiamas kaip naujasis Ignalinos atominės elektrinės uždarymo programos koordinatorius, pakeitęs atsistatydinusį viceministrą ir pagrindinį derybininką Romą Švedą.

Pinigus IAE skirianti EK tikėjosi iš pirmų lūpų sužinoti apie tai, kas vyksta Lietuvoje. Briuseliui rūpi išgirsti, kodėl svarbiausi derybininkai - buvęs IAE korporatyvinių reikalų direktorius Osvaldas Čiukšys ir R. Švedas - atstatydinti arba savo noru paliko tarnybą. Tačiau viceministras A. Darulis atsisakė vykti į Briuselį. Lietuvos valdininkų elgesys nustebino EK pareigūnus - juk liko vos mėnuo iki itin svarbaus Lietuvai sprendimo. Iki lapkričio 27 d. Europos Komisija nustatys sumą, kuri bus skirta Ignalinos atominei elektrinei uždaryti. Lietuva prašo 870 mln. eurų (3 mlrd. litų), tačiau, preliminariais duomenimis, EK sutinka skirti tik 270 mln. eurų. "Lietuvos energetikai neturi laiko kelionėms". LIETUVOS RYTAS

RŪPYBA

Seniausia šiaulietė Emilija Krištopaitienė praėjusį savaitgalį atšventė 109-ąjį gimtadienį. Vakar dar gausiai tebelankoma svečių ponia Emilija "Šiaulių kraštui" papasakojo apie tai, ko nežinojo net ją globojanti 76-erių duktė - kaip iš daugiau kaip 10 atvažiavusių pirštis ji išsirinkusi savo vyrą Petrą, ir nesigailinti - su juo nugyveno 45 metus. Iš dešimties vaikų šeimos kilusi ponia Emilija su savo išsirinktuoju Petru užaugino tris dukras. Giminėje ne vieną ilgaamžį skaičiuojanti senolė sako turinti 7 anūkus, 15 proanūkių ir du proproanūkius. "Ilgaamžė pamena meilę iš pirmo žvilgsnio". ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Reikia daug dirbti, nesilaikyti dietų ir ramiai gyventi. Tokia 109 metų gimtadienį atšventusios vyriausios šiaulietės Emilijos Krištopaitienės ilgaamžiškumo paslaptis. Vyriausia Šiaulių miesto gyventoja septynerius metus nebemato, sunkiai vaikšto, kasdien turi gerti vaistus, bet nesiskundžia. Sunkiai augusi ir gyvenusi senolė džiaugiasi kiekviena nugyventa diena, o per savaitgalį atšvęstą gimtadienį ir vieną brendžio taurelę pakėlė. Prie Meškučių (Šiaulių r.) miestelio gyvenusios ūkininkų šeimos pirmagimė į pasaulį atėjo 1902 m. spalio 15 d., ji augo su aštuoniais broliais ir seserimis. "109 metus - be jokių dietų, košės ir žuvies". LIETUVOS RYTAS

STATYBA

...Kiekvieną žiemą užšąla vandentiekio vamzdynai. Manote, tokios problemos aktualios sovietinių daugiabučių gyventojams? Klystate. Tai - naujos statybos daugiabučių namų naujakurių galvos skausmas. Skambiai išreklamuoti daugiabučiai tėra gerai užmaskuotas brokas gražioje pakuotėje. Štai į redakciją paskambinęs ir Vilniaus gyventoju Roku prisistatęs žmogus skundėsi, kad daugiabutyje, kuriame 2007-aisiais vilnietis įsigijo butą, jau lupasi sienų dažai, prateka vanduo, ryškėja kitos negerovės. Tokių daugiabučių daugėja ne tik sostinėje, bet ir kituose Lietuvos miestuose, kuriuose vyko naujos statybos. Namus administruojančios bendrovės teigia, kad gyventojų patiriama žala būtų kur kas mažesnė, jei iškart po statybų administruoti daugiabučius nebūtų skiriami juos statę statybininkai. Tačiau yra kitaip: pasirašant preliminarias namo pirkimo ir pardavimo sutartis, įtraukiamas ir punktas, kad daugiabutį administruos ne savivaldybių paskirtas administratorius, o patys statybininkai.

Pasak Vilniaus daugiabučių namų ir kitų pastatų administratorių asociacijos prezidento Sigito Čirbos, tai reiškia, kad garantiniu laikotarpiu, kuris paprastai trunka penkerius metus, daugiabutį prižiūri tas juridinis asmuo, kuris pats pastatą ir statė", o toks "administratorius" yra suinteresuotas slėpti garantiniu laikotarpiu išryškėjančius statinio trūkumus. S. Čirbos tikinimu, po dešimties metų kai kurių šiandien naujais vadinamų daugiabučių namų vaizdas gali tapti blogesnis, nei dabar atrodo kai kurios "chruščiovkės". "Taip, naujos statybos būstai nėra idealūs. Tačiau yra kaip yra", - sakė Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus Statybos produktų ir būsto normavimo skyriaus vedėja Edita Meškauskienė. Ji siūlo "nepasirašinėti primestų sutarčių, nes pagal Civilinį kodeksą, jeigu jau ji pasirašyta, sutartis įgauna įstatymo galią - ir tada jau nieko nepakeisi". "Naujos statybos namai virsta spąstais". RESPUBLIKA

Bene septynerių metų senumo idėją Melnragėje statyti dangoraižį apeinant Klaipėdos miesto valdžią palaiminusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija įžiebė naują aistrų laužą, į kurį traukiami ir prokurorai, ir aplinkos ministras, kuriam yra pavaldi minėtoji inspekcija. Klaipėdos miesto mero Vytauto Grubliausko tvirtinimu, šis Vilniaus biurokratų sprendimas suduoda labai stiprų smūgį savivaldai. Tuo tarpu dangoraižio statybos iniciatorius Saulius Trečekauskas klausia, ar kam nors dar yra žinomas nors vienas detalusis planas, sulaukęs tokio puolimo, ir vėl kartoja apie iš politikų patiriamą spaudimą bei šantažą. Spalio 6-ąją savo potvarkiu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) viršininko pavaduotojas Antanas Lukošius patvirtino žemės sklypo Kopų g. 69A detalųjį planą, kurio rengėjai nori 39 arų ploto sklype Kopų gatvėje statyti iki 132 metrų aukščio (36 aukštų) viešąsias paslaugas teiksiantį rekreacinės paskirties pastatą.

Šiuo metu sklype stovintį dvibutį gyvenamąjį namą ir pagalbinį pastatą numatoma griauti. Šie planai visuomenės ir politikų aistras kaitina jau ilgus metus. "Sprendimas be Klaipėdos valdžios pritarimo tvirtinti detalųjį planą, kuris leidžia į mažą plotą pajūryje "įkišti" didžiulį pastatą, neturi precedentų. Miesto Taryba atsiduria podukros vietoje ir kyla didžiulis pavojus visai savivaldai. Tikimės, kad ne tik bus atšauktas sprendimas, bet ir bus supurtyti valdininkai, kad jie kur kas atidžiau vertintų tokius atvejus", - sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. "Dangoraižis pajūryje sukiršino Klaipėdą ir Vilnių".VAKARŲ EKSPRESAS

TRANSPORTAS

Praėjusią savaitę į Vilnių dirbti ar pasisvečiuoti automobiliais vykstantys žmonės išsijuosę keikė kelininkus ir sostinės valdžią. Mat dėl remonto darbų dvi vakarinės įvažiavimo į miestą arterijos - Savanorių prospektas ir Gariūnų gatvė - buvo užkimštos. Rugpjūčio 17-ąją eismui buvo uždarytas Gariūnų tiltas Lazdynų kryptimi. 1986-aisiais pastatytas 175 m ilgio ir 37 m pločio Gariūnų tiltas šiuo metu rekonstruojamas. Laimėjęs sostinės savivaldybės skelbtą supaprastintą atvirą konkursą, tilto rekonstravimo darbus vykdo bendrovių "Panevėžio keliai" ir "Kauno tiltai" konsorciumas. Remonto darbus, kainuosiančius per 10 mln. litų, ketinama užbaigti 2013 m. vasario mėn. Bendrovės "Panevėžio keliai" tinklalapyje nurodoma, kad eismas Gariūnų tiltu bus ribojamas iki š.m. lapkričio 19 d. Vengiantiems spūsčių siūloma į miesto centrą važiuoti ne per Gariūnų tiltą, o Savanorių arba Laisvės prospektais. Tačiau rugsėjį remonto darbai prasidėjo ir Savanorių prospekte. O praėjusią savaitę ši miesto arterija tiesiog užsikimšo.

Pasak Vilniaus vicemero Romo Adomavičiaus, Savanorių prospektu šią savaitę jau galima pravažiuoti laisvai, o Gariūnuose darbai užsitęs, kaip ir numatyta, iki lapkričio pabaigos. Vairuotojams, besigrūdantiems spūstyse, vicemeras patarti neturėjo ko. "Galima pykti, galima nepykti, bet ir kitur Europoje būna uždarytų kelių ir gatvių. O tilto, neuždaręs juo eismo, nesuremontuosi. Be to, mes tai daryti galime tik tada, kai turime pinigus ir kai pasiseka atlikti viešuosius pirkimus. Kartais kryžiaus kelius reikia nueiti, kol parenkame kelių statybos darbų rangovą", - aiškino R. Adomavičius. "Kamščius" sostinėje sukuria ir kelininkai". RESPUBLIKA

ŽEMĖ

Antradienį, spalio 18-ąją, paskutinę teismo nurodytą dieną, nepaisant Elektrėnų savivaldybės gyventojų protestų, Kazokiškių sąvartynui buvo išduotas veiklos leidimas. Toks sprendimas abejonių kelia net Seimo nariams. Leidimą išdavęs Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (VRAAD) numatė ir konkrečias užduotis regiono savivaldybėms: mažinti į sąvartyną patenkančių atliekų kiekį, vykdyti sąvartyno poveikio stebėseną ir spręsti papildomų kompensacijų gyventojams klausimą. Uždaryti Kazokiškių sąvartyną reikalauja iniciatyvinė grupė "Elektrėnai - ne Vilniaus sąvartynas" - grupės aktyvistai reikalauja savo einamas pareigas palikti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Rolando Masilevičiaus ir aplinkos viceministro Aleksandro Spruogio.

Pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Jono Šimėno, VRAAD išduotas leidimas neatlikus poveikio aplinkai vertinimo toliau eksploatuoti Kazokiškių sąvartyną kelia abejonių. "Vežame komunalines atliekas, kai tuo tarpu valstybės atliekų tvarkymo strateginiame plane, kurio niekas nepakeitė, yra numatyta, kad iki 2013 m. pusė visų komunalinių atliekų turi būti panaudota. Šitas planas nevykdomas, nenorėčiau kaltinti atskirų asmenų, tačiau kalti visi, kurie atsakingi už šio plano nevykdymą", - sakė J. Šimėnas. "Prieš žmonių valią". VAKARO ŽINIOS


SPORTAS

Legendinis Lietuvos ir Kauno "Žalgirio" krepšininkas Modestas Paulauskas po pirmosios žalgiriečių nesėkmės Eurolygos turnyre siūlė nesikarščiuoti ir palūkėti dar bent 3-4 savaites. Nors pirmadienį "Žalgirio" arenoje Kauno ekipa 74:87 nusileido Maskvos CSKA klubui, pasak M. Paulausko, net ir pralaimėjime galima įžvelgti teigiamų dalykų. "Reikia laiko. Apie tai kalbėjo ir Paulius Jankūnas, ir Ilijas Zuras. Matėme, kad komandinis žaidimas dar nesustyguotas, krepšininkai rezultato siekia individualiomis pastangomis. Bet po kelių savaičių turėtume matyti tikrąjį "Žalgirio" veidą", - optimizmo nestokojo M. Paulauskas.

Pasak jo, "reikia pripažinti, kad CSKA šiandien yra stipresnė. Pagal žaidėjų pasirinkimą ji primena Europos "Visų žvaigždžių" rinktinę, startiniame penkete, be Ramūno Šiškausko, matėme po du Serbijos ir Rusijos rinktinių krepšininkus, nuo atsarginių žaidėjų suolelio sėkmingai į žaidimą įsiliejo Aleksejus Švedas ir Darjušas Lavrinovičius. "Žalgiryje" taip pat surinkti pajėgūs krepšininkai, bet dar nėra komandos. Tačiau po truputį ryškėja jos kontūrai, matosi tam tikri teigiami bruožai. Man patiko, kad krepšininkai nepasidavė, nenuleido rankų, bet kovojo iki galo. Potencialas tikrai yra, bet jį reikia realizuoti". RESPUBLIKA

Lietuvos krepšinio federacija (LKF) nusprendė teikti paraišką Tarptautinei krepšinio asociacijų federacijai (FIBA) dėl teisės organizuoti 2012-ųjų vasaros olimpinių žaidynių krepšinio atrankos turnyrą. "Šis žingsnis - šiokia tokia avantiūra, tačiau žinant, kokią turime patirtį, infrastruktūrą ir investicijas, kurias esame jau padarę, nusprendėme, kad verta pamėginti", - sakė LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas. FIBA atrankos turnyro šeimininkui kelia tris finansines sąlygas. Pasak M. Balčiūno, "pirmą mokėjimą - 55 tūkst. litų - šalis kandidatė turės sumokėti iki spalio pabaigos, LKF vykdomasis komitetas tam jau pritarė. Antras mokėjimas - 1 mln.300 tūkst. litų depozitas - turi būti pervestas į FIBA sąskaitą iki gruodžio pradžios, o didysis renginio teisių mokestis - 10 mln. litų - turi būti sumokėtas iki gruodžio 13-osios, kai bus patvirtintas turnyro organizatorius". M. Balčiūno tikinimu, "Europos čempionatas parodė, kad net tokie dideli ir brangūs renginiai gali būti rentabilūs". Įvykdžiusi visas finansines sąlygas Lietuva gali tikėtis sėkmės. KAUNO DIENA

Lietuvoje vykusį Europos vyrų krepšinio čempionatą rengė ne Lietuva - mūsų šalies premjeras, ministrai buvo tik klusnūs vykdytojai komandų, kurias iš Miuncheno šypsodamasis žarstė buvęs fizinio lavinimo mokytojas Naras Zanolinas. "FIBA Europe" generalinio sekretoriaus ir kitų vadovų nurodymais Lietuva atsisakė galimybės uždirbti iš šio čempionato reklamos, draudė savo verslininkams reklamuoti prekes ir paslaugas greta už mūsų mokesčių mokėtojų lėšas pastatytų arenų. Jų pavadinimai "FIBA Europe" paliepimu taip pat buvo gėdingai paslėpti. "FIBA Europe" nurodymu mūsų šalis vos per kelias naktis pakluso į "Eurobasket 2011" kviesti ne 16, o jau 24 rinktines, kas pamynė pagrindinį sportinį principą - aukščiausio lygio čempionatuose leisti dalyvauti tik tiems, kas tokią teisę išsikovojo. "Eurobasket 2011" kuluaruose buvo kalbama, kad N. Zanolinas pagaliau rado tinkamą auką padidinti čempionato dalyvių skaičių - Lietuvą. Esą Italijoje gyvenančiam "FIBA Europe" generaliniam sekretoriui buvo itin svarbu į šių metų varžybas įtraukti kelialapio neiškovojusius italus.

"Man iki šiol nėra suprantama, kodėl Lietuvos krepšinio vadovai pamynė pagrindinį sportinį principą ir leido į "Eurobasket 2011" priimti papildomas aštuonias komandas, t.y. tuos, kurie pralaimėjo kvalifikacinę atranką", - sakė legendinis krepšininkas, buvęs "FIBA Europe" vienas kūrėjų ir valdybos narys, "Respublikos" krepšinio ambasadorius Šarūnas Marčiulionis. Pasak jo, "pasaulinės FIBA organizacijos duomenimis, iš viso Europoje krepšinį žaidžia, t.y. turi rinktines, tik 32 valstybės, tad koks čia gali būti čempionatas, jeigu jame dalyvauja kone visi - 24 komandos. Gal tuomet tikrai ateityje leiskime žaisti visoms 32 rinktinėms ir turėsime krepšinio festivalį...." "Negaliu įsivaizduoti, kad kas iš Lietuvos futbolo federacijos prieitų prie Mišelio Platini (Michel Platini), patapšnotų per petį ir sakytų - būk geras, priimk Lietuvos rinktinę į Europos čempionatą, o jis ir priimtų. Už tai M. Platini turėtų atsistatydinti arba lėktų iš posto dėl protegavimo apeinant sporto principus.

O N. Zanolinas paprašė lietuvių ir tie nuolankiai sutiko padidinti komandų skaičių. Mus apžaidė, tiesiog apžaidė - neturėjome jokio savo stuburo. Vidury pasaulio čempionato Turkijoje įvyko "FIBA Europe" valdybos posėdis ir viskas per naktį apsivertė. Pirmą kartą per "FIBA Europe" istoriją Lietuvoje buvo nusižengta šiam principui - proteguotos komandos, kurios nenusipelnė dalyvauti Europos čempionate", - sakė Š. Marčiulionis. Interviu su juo - apie tai, kodėl N. Zanolinas taip rizikavo, ir kaip "FIBA Europe" vadovai, melžiant Lietuvą, pasinaudojo begaline lietuvių meile krepšiniui - "Iš krepšinio pelną susišlavė FIBA". RESPUBLIKA

Prieš 3 savaites miokardo infarktą patyręs legendinis krepšininkas Arvydas Sabonis vėl dalyvauja įvairiuose renginiuose, stebi "Žalgirio" komandos rungtynes - jis pamažu grįžta į normalų gyvenimo ritmą. Pasak jo, "dabar prasidėjo tikrasis gyvenimas - kelti nieko negali, nešti negali, skubėti taip pat negali, viskas ramu - supratau, kad reikia keisti gyvenimo būdą, nesinervinti". Paklaustas, ko, jo nuomone, trūksta sunkiai įsibėgėjančiai "Žalgirio" komandai, A. Sabonis atsakė: "Laiko. Komanda stipriai pasikeitė - atvažiavo daug naujų žaidėjų. Komanda sukurta gerai, tačiau reikia laiko, kad pradėtų gerai žaisti. Natūralu, kad reikia geriau pažinti vienam kitą, užtrunka susižaisti, priprasti vieniems prie kitų". LIETUVOS RYTAS

 

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder