Naujienų rugsėjo 5 d. dienraščiuose apžvalga

Iš anksto neplanuoto vizito į Lietuvą sekmadienį atvykęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas Palangoje susitiko su mūsų Vyriausybės vadovu Andriumi Kubiliumi, o Vilniuje dalyvavo lenkų kalba laikytose šv. Mišiose ir bažnyčioje pasakė kalbą. Į Palangą atvykęs D. Tuskas kelias valandas bendravo su A. Kubiliumi. Vėliau, po spaudos konferencijos, Lenkijos premjeras vėl sėdo į lėktuvą ir netrukus jau buvo Vilniuje. Šv. Teresės bažnyčia, kurioje meldėsi Lenkijos premjeras, buvo sausakimša. D. Tuskas po mišių pabrėžė, kad Lenkijos santykiai su Lietuva bus geri tiek, kiek bus geri Lietuvos santykiai su lenkų mažuma. Jis taip pat teigė, kad mūsų krašte gyvenantiems lenkams valstybinės lietuvių kalbos mokėjimas yra ne mažiau svarbus negu lenkų kalbos. Per susitikimą Palangoje A. Kubilius ir D. Tuskas sutarė steigti ekspertų darbo grupę tautinių mažumų švietimo klausimams aptarti. Specialistai nagrinės ir Lenkijos lietuviams, ir Lietuvos lenkams rūpimus reikalus. "D. Tuskas į lenkus kreipėsi nuo altoriaus". LIETUVOS ŽINIOS

Europos Sąjungai balansuojant ties subyrėjimo riba, Lietuvos atstovai ima lyderiauti kviesdami jungtis naujas nares. Tačiau pasak specialistų, ES perspektyvų gali turėti nebent išmesdama iš euro zonos nemokias valstybes, o naujokų prisidėjimas dar labiau komplikuos tiek Europos, tiek pačios Lietuvos situaciją. Vis gilėjant ekonominėms problemoms Graikijoje, Ispanijoje bei kitose ES valstybėse, narės viena po kitos pareiškė nebenorinčios įsivesti euro. Prieš kurį laiką tai padarė Bulgarija bei Rumunija, euro atsisakyti apsisprendė ir Čekija. Tačiau nepaisydami eurą bei Europos Sąjungą ištikusių problemų, mūsų politikai aktyviai siūlo prie bėdų turgaus prisidėti ir kitoms valstybėms. Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis savaitgalį dalyvavo Lenkijos Sopoto mieste vykusiame ES užsienio ministrų susitikime, kur aktyviai kalbėta apie Islandijos, Kroatijos, Makedonijos ir Turkijos prisijungimą prie ES. Nepaisydamas ES klibėjimo, A. Ažubalis praėjusią savaitę taip pat pasidžiaugė Juodkalnijos "pažanga siekiant narystės ES". "ES išlikimu tebetiki tik Lietuvos valdžia". VAKARO ŽINIOS

KULTŪRA

Draugystės parke šeštadienį Vilhelmo Čepinskio surengtas nemokamas koncertas galėjo virsti tragedija. Laimė, smuikininkui pavyko išgelbėti tėvo - smuiko pedagogo Stanislovo Čepinskio gyvybę. V. Čepinskis spėja, kad tai buvo širdies ritmo sutrikimas. Nemokamą koncertą kauniečiams suorganizavęs V. Čepinskis scenoje buvo užkluptas žinios, kad netoliese tarp klausytojų stovinčiam jo tėvui pasidarė negera. Smuikininkas puolė tėvui į pagalbą. "Atlikau dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą, po poros minučių jis ėmė atsigauti", - sakė V. Čepinskis. Iškviesti medikai išvežė S. Čepinskį į Kauno klinikas. "Tėtis atsigavęs pasakė, kad tęsčiau koncertą. Sutarėme, kad jis daugiau taip "nejuokaus". Tikiuosi, viskas bus gerai", - vylėsi sūnus. Nemokamą koncertą Draugystės parke V. Čepinskis surengė atsidėkodamas už tai, kad buvo sureaguota į prašymą išsaugoti apie tuziną liepų prie daugiabučio V. Krėvės prospekte. "V. Čepinskis: tėtis dar silpnas". KAUNO DIENA

"Tai buvo 1942-ieji, vokiečių okupacijos metai. Aš, dvidešimtmetė, einu Laisvės alėja, ką tik baigusi mokytojų seminariją, o priešais - buvęs dėstytojas, dabar jau Kauno didžiojo teatro (tada taip vadinosi) administratorius. Išskėtė rankas: tave pats Dievas siunčia! Ateik pas mus į teatrą - solistė būsi. Žinojo, kad turiu gerą balsą - seminarijoje buvo girdėjęs. Aš sutrikau - kaip čia dabar - šast ir į sceną. O jis aiškina, kad Viktoras Dineika ruošiasi statyti labai įdomų vokišką miuziklą, bet neturi pagrindinio vaidmens atlikėjos", - prisimena ilgametė operos solistė Regina Tumalevičiūtė. Pasak dainininkės, "dar vakar, kaip mokytojų seminarijos absolventei, grėsė priverstiniai reicho darbai, o šiandien - priimta į dramos studiją (su stipendija!), į konservatoriją ir iškart - pagrindinio vaidmens repeticijos su pačiu V. Dineika". Toks buvo R. Tumalevičiūtės debiutas teatre. Vėliau ji dainavo su Kipru Petrausku, Vladu Česu, Rostislavu Andrejevu, Juozu Indra. Netrukus skaitytojus pasieks R. Tumalevičiūtės prisiminimų knyga, o pirmadienio "Respublikoje" - interviu su soliste - "Į operos sceną atvesta paties Kipro". RESPUBLIKA

Šeštadienį 775-ojo Šiaulių gimtadienio proga Šiaulių dailės galerijoje pristatytas naujas fotomenininko Aleksandro Ostašenkovo fotografijų albumas "Mano Šiauliai". Tai jau šeštasis solidus fotomenininko albumas. "Mano miestas kitoks nei paprastas gatvės šurmulys. Mano fotografijos - lyg palikimas toms kartoms, kurios bus po mūsų. Norisi, kad tos kartos matytų ir jaustų, užčiuoptų mūsų sielą, kokia ji buvo, kai mes gyvenome, kas mes buvome. Kad negalvotų apie mus blogai", - pristatydamas albumą sakė fotomenininkas A. Ostašenkovas. Jis prisipažino, kad ši knyga - 30 metų darbas. "Aleksandro Ostašenkovo Šiauliai". ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Po kelerių metų pertraukos trumpam atvėręs duris istorinis "Romuvos" kino teatras sekmadienį buvo sausakimšas - dokumentinio filmo "Nematomas frontas", pasakojančio apie Lietuvos partizanų kovas, premjera sulaukė anšlago. Pagrindinis "Nematomo fronto" kūrybinis ketvertas - užsieniečiai, neseniai susipažinę su Lietuvos pokario istorija. Filmo režisieriai Jonas Ohmanas - Lietuvoje gyvenantis švedas, Vincas Sruoginis - JAV lietuvis, filmo prodiuseris Markas Johnstonas ir operatorius Markas Ryanas - amerikiečiai. Pasak J. Ohmano, filmas dar ne visai baigtas, tačiau norėta jį pristatyti Lietuvai savaitgalį, "nes kaip tik dabar suėjo 60 metų nuo garsiausio Lietuvos partizano Juozo Lukšos-Daumanto žūties". Su publika filmą žiūrėjo ir J. Lukšos-Daumanto našlė JAV lietuvė Nijolė Bražėnaitė. "Juosta apie partizanus į "Romuvą" priviliojo šimtus žiūrovų". KAUNO DIENA

TEISĖTVARKA

Pernai gruodį mįslingomis aplinkybėmis miręs buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko Alberto Milinio įsūnis Vaidas Milinis apie pusmetį buvo stebimas ir sekamas - pareigūnams apie tai papasakojo vienas aktyviausių vadinamosios Garliavos minios, remiančios dviejų žmonių nužudymu įtariamą Drąsių Kedį, vadeivų 31 metų Vitalijus Keršys. Jis apklaustas tiriant bylą dėl 24 metų V. Milinio apšmeižimo. Pradėti tyrimą paprašė mirusiojo motina Marija Milinienė, kurią papiktino viešai išplatinti samprotavimai, esą V. Milinis buvo susijęs su vadinamąja Kauno pedofilijos byla. Tyrėjai nustatė, kad būtent iš V. Keršio elektroninio pašto šįmet vasarį buvo išsiuntinėtas tekstas.

Apklausos metu V. Keršys pareiškė, kad 2010-ųjų vasaros pradžioje buvo liepta nuolat sekti tuometį Kauno apygardos teismo pirmininką A. Milinį, jo įsūnį V. Milinį ir kitus šios šeimos narius. Sekliai dažniausiai tūnodavo automobiliuose ir važinėdavo paskui sekamuosius po visą Kauną. Patikrinę V. Keršio kompiuterį pareigūnai sužinojo, kad jis nuolat susirašinėjo su D. Kedžio seserimi, Kauno apygardos teismo teisėja Neringa Venckiene. V. Keršys - ne vienintelis žmogus, kuris buvo apklaustas byloje dėl V. Milinio šmeižimo. V. Milinis dingo pernai gruodžio 3 dieną, o po savaitės draugai vaikiną aptiko mirusį automobilyje "Subaru". Kauniečio mirties priežastimi tapo į galvą paleista kulka. "Prieš mirtį jaunuolis ilgai buvo sekamas". LIETUVOS RYTAS

Gydytojų ir farmacijos kompanijų neteisėtus eksperimentus su žmonėmis demaskavusiems Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) darbuotojams įteikti pranešimai apie atleidimą iš darbo dėl reorganizacijos. Pertvarką inicijavo tarnybos viršininkas Gintautas Barcys, praeityje uoliai gynęs farmacininkų interesus, bet pamiršęs tai deklaruoti visuomenei. Praėjusią savaitę Panevėžio apylinkės teismas vėl atvertė vaistų tyrimus su žmonėmis be jų sutikimo atlikusio ir duomenų klastojimu kaltinamo gydytojo Rimanto Pakšio bylą. Vilniaus prokurorai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galbūt neteisėtų eksperimentų su psichikos ligoniais sveikatos apsaugos ministro patarėjo Martyno Marcinkevičiaus vadovaujamame Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vasaros gatvėje. Tuo tarpu VVKT viršininkas G. Barcys skubiai inicijavo minėtus faktus išaiškinusio tarnybos Ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų skyriaus išdraskymą.

Oficialiai teigiama, kad reorganizacija reikalinga siekiant atskirti funkcijas, kad leidimus vaistų tyrimams atlikti išduotų vienas padalinys, o tyrimų kontrolę vykdytų kitas VVKT padalinys. Bet iki šiol tai netrukdė inspektoriams dirbti ir nustatyti pažeidimus, tačiau tarnybos vadovas jų darbą ignoravo. Pavyzdžiui, gavęs informaciją apie pažeidimus psichikos sveikatos centre ir specialios komisijos rekomendacijas dėl jų kreiptis į teisėsaugą, G. Barcys nepajudino nė piršto. Tik įsikišus Specialiųjų tyrimų tarnybai eksperimentai su psichikos ligoniais atsidūrė prokurorų akiratyje. VVKT vadovo nereagavimas į pažeidimus vaistų tyrimuose kelia įtarimų, ar jis pats nebus suinteresuotas tyliai užgesinti įsiplieskiantį skandalą. Mat iki paskiriamas vadovauti VVKT G. Barcys daugelį metų buvo Etinių farmacijos kompanijų asociacijos (EFA) direktoriumi. O būtent šios patentinius vaistus gaminančios kompanijos yra Lietuvoje atliekamų vaistų tyrimų užsakovės. "Švari deklaracija - klaida ar nuslėpti interesai?". RESPUBLIKA

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjų kolegija atmetė kelių privačių asmenų bei Kultūros paveldo departamento (KPD) prašymus atnaujinti procesą administracinėje byloje, kuria uostamiesčio bendrovė "Investicijų kvadrantas" siekė priversti KPD Klaipėdos teritorinio padalinio viršininką Naglį Puteikį suderinti detalųjį sklypo Herkaus Manto g. 11 planą. LVAT palaikė verslininkų, norinčių sklype Herkaus Manto g. 11 - buvusio "Vaivos" kino teatro vietoje - statyti naujus pastatus, pusę. Rugpjūčio 29-ąją LVAT teisėjų kolegija priėmė neskundžiamą nutartį, kuria atmetė ir KPD, ir kelių privačių asmenų, taip pat besiskundusių "Investicijų kvadranto" veiksmais, prašymą atnaujinti procesą. Ši nutartis reiškia, kad N. Puteikis privalo suderinti detalųjį sklypo planą. Tačiau pats KDP Klaipėdos padalinio vadovas jau anksčiau yra sakęs, jog to nedarys, net jei ir bus nuteistas - esą jis negalįs priimti sprendimų, "neatitinkančių Konstitucijos ir įstatymų". "Teisėjai Naglio Puteikio nenudžiugino". VAKARŲ EKSPRESAS

Seimo kontrolieriaus Romo Valentukevičiaus nuomone, šiandienės įstatymų spragos leidžia daryti prielaidą, kad visai tikėtina, jog iš Alytaus ir kitų įkalinimo įstaigų greitai gali pasipilti įvairių kompiuterinių nusikaltimų. "Kaliniams įstatymas leidžia naudotis individualiais nešiojamaisiais kompiuteriais. Alytuje, pavyzdžiui, kali teisti po kartą ar du už finansinius nusikaltimus. Kas gali garantuoti, kad iš čia netrukus nepasipils įvairių kompiuterinių nusikaltimų - bus įsilaužiama į valstybinių institucijų, bankų informacines sistemas?" - klausė R. Valentukevičius ir pridūrė, kad tokių nuogąstavimų girdėjo ir iš Alytaus pataisos namų administracijos. "Kitaip sakant, telefoninius sukčius pakeis kompiuteriniai įsilaužėliai", - patikslino Seimo kontrolierius ir sakė ketinantis kreiptis į Teisingumo ministeriją, kad būtų pakeistas įstatymas, leidžiantis nuteistiesiems laisvai naudotis kompiuteriais. Per Seimo kontrolieriaus susitikimą su Alytaus pataisos namų direktoriumi Kęstučiu Jasmontu, jo pavaduotojais ir kitais pareigūnais buvo aptarta Seimo kontrolierių įstaigoje gaunamų suimtųjų ir nuteistųjų skundų problematika. "Nuteistųjų kompiuteriai kelia nerimą". RESPUBLIKA

Portalo 15min.lt puslapis "Suaugusiems" tapo ne tik dideliu viešnamiu, bet ir pornografijos skleidėju. Pasak Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos Viešosios informacijos ekspertizės skyriaus vedėjos Silvijos Ladygienės, 15min.lt puslapio "Suaugusiems" turinys yra pornografinio pobūdžio ir dėl jo jau kreiptasi į generalinį policijos komisarą Saulių Skvernelį su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą. Tiesa, pasak 15min.lt puslapio redaktoriaus Žilvino Pekarsko, puslapį suaugusiesiems valdo UAB "Interprekyba" - įmonės ir "15min" sutartyje numatyta, kad ši įmonė atsako už projektą ir garantuoja, kad turinys atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus. Už disponavimą pornografinio turinio dalykais Baudžiamasis kodeksas numato viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą arba laisvės atėmimą iki vienų metų. "Pornografijos platintojai". KAUNO DIENA

Teisėsaugininkų tvenkiamos naminės degtinės upės trykšta iš naujo - per šių metų septynis mėnesius šalyje užregistruoti 483 neteisėtų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų ir aparatų gaminimo, laikymo ar gabenimo atvejai, per analogišką praėjusių metų laikotarpį - 527. Kaip ir pernai, degtindariai tebėra labiausiai susikoncentravę naminės degtinės gamintojų lopšiu vadinamoje Žemaitijoje. Pirmąjį praėjusių metų pusmetį Telšių apskrityje 100 tūkst. gyventojų teko 43 su naminės degtinės gamyba susijusios nusikalstamos veikos atvejai, šiemet per analogišką laikotarpį - 30. Plungės rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojo Arūno Auškalnio teigimu, daug žemaičių į degtindarystę pastūmėjo prieš kelerius metus šalį užklupęs sunkmetis ir pasikeitę ekonominiai veiksniai. Sunkmetis tebeslegia mūsų šalies gyventojus, o iš sodybų, esančių atokiau nuo pašalinių akių, nesitraukia ir degtindarystės tradicijos. "Naminukės upės trykšta iš naujo". RESPUBLIKA

Prieš trejus metus Vyriausybės užsakymu atliktas tyrimas, kokį poveikį Lietuvos ekonomikai turėjo eurointegraciniai procesai. Remdamiesi gautais rezultatais specialistai konstatavo, kad narystės nauda buvo gerokai pervertinta. Dabar rezultatai būtų dar nepalankesni euroentuziastų atžvilgiu, nes narystė Lietuvai smarkiai pabrango ir dar brangs. Užsienio reikalų ministerija skelbia, kad kitais metais Lietuva į ES biudžetą turės pervesti 1,115 mlrd. litų, 2013-aisiais - jau 1,294 mlrd. litų, 2014-aisiais - 1,332 mlrd. litų, nors narystės pradžioje metų įmoka nesiekė nė pusės milijardo litų. Tuo tarpu narystė kitose tarptautinėse organizacijose pinga: 2012 m. - 70,4 mln. litų, 2013 m. - 68,7 mln.litų, 2014 m. - 68 mln. litų.

Viešai formuojama nuomonė, kad narystė ES yra labai naudinga, nors 2008-aisiais mokslininkų grupė, vadovaujama finansų analitiko profesoriaus Rimanto Rudzkio, konstatavo, kad integracijos teigiamas efektas pervertintas. Beje, profesorius, teigdamas esąs narystės ES šalininkas, pripažino, kad yra ir daugybė jos minusų, kurie viešai neskelbiami. Ar dabar, vis didėjant Lietuvos įmokoms į ES biudžetą, tas efektas nėra dar labiau pervertintas? Apie tai - interviu su prof. R. Rudzkiu - "Lietuvos narystė ES brangsta". RESPUBLIKA

PREKYBA

Mineralinio vandens mėgėjai mulkinami be skrupulų - tai liudija gausybė Valstybinėje maisto ir veterinarijos bei Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje (VVTAT) surašytų Reklamos įstatymo pažeidimo protokolų. Viena naujausių bylų, kurias nagrinėjo VVTAT, - apie Reklamos įstatymo pažeidimus, padarytus bendrovės "IDS Borjomi Europe". Ji į Lietuvą tiekia to paties pavadinimo visoje Europoje pelnytai ar nepelnytai išgarsintą mineralinį vandenį. Pavyzdžiui, "Borjomi" gamintojai be skrupulų vartotojams pūtė miglą į akis, tvirtindami, kad gruziniškas mineralinis vanduo palengvina pagirias, tačiau, kaip nustatė tarnyba, "IDS Borjomi Europe" savo reklamos teiginius grindė mistinės laboratorijos Ukrainoje atliktais tyrimais. Dar buvo siūloma "lieknintis pačiu natūraliausiu būdu - geriant mineralinį vandenį "Borjomi". Tačiau VVTAT komisija nerado įrodymų, kad "Borjomi" turėtų savybių, kurios padėtų mažinti svorį. Tai irgi buvo įvertinta kaip Reklamos įstatymo pažeidimas.

VVTAT 2011 m. liepos 20 d. nutarimu konstatavo, kad reklamuojant "Borjomi" mineralinį vandenį buvo padaryta daugybė pažeidimų, todėl vandens tiekėjui "IDS Borjomi Europe" buvo skirta administracinė bauda. Tiesa, bendrovė tarnybos nutarimą dar gali apskųsti teismui. VVTAT Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vedėjos Mildos Deimantės tvirtinimu, beveik visi mineralinio vandens gamintojai yra pažeidę Reklamos įstatymą. Iš jau nubaustų įmonių sąrašo aiškėja, kad dėl nesąžiningos reklaminės kampanijos UAB "Birštono mineraliniai vandenys" skirta 2 500 litų, UAB Baltijos mineralinių vandenų kompanijai - 3 000 litų baudos, o bendrovei "Neptūno vandenys" - įspėjimas. "Birštono mineraliniai vandenys" į rinką tiekia prekės ženklais "Vytautas", "Akvilė" ir "Birutė", Baltijos mineralinių vandenų kompanija - "Tichė" ir "Gaja", "Neptūno vandenys" - "Neptūnas" pažymėtą mineralinį vandenį. "Mineralinio vandens mėgėjai maudomi mele". RESPUBLIKA

STATYBA

Palangos vasaros estrada skaičiuoja paskutines dienas. Tai gera žinia, nes vietoj jos išdygs moderni koncertų ir renginių salė. Bloga žinia - kurortas naują statinį rinksis pagal mažiausios kainos kriterijų. Nors šis statinys - vienas kurorto simbolių, nei tarptautinis, nei vietinis Palangos vasaros estrados rekonstravimo konkursas nebus skelbiamas. Koks pastatas kurortui tinka labiausiai, nuspręs Palangos valdininkai. Jiems svarbiausia, kad nauja estrada apskritai atsirastų. Mat Palangą spaudžia laikas ir pinigai. Valdininkai teisinasi nebeturį laiko laukti architektų idėjų - jie priversti skubėti, nes Vyriausybė pažadėjo skirti pinigų kitąmet, o tam šiemet reikia parengti projektą. Tuo pasipiktino Lietuvos architektų sąjunga - kodėl vienas Palangos simbolių bus rekonstruojamas vadovaujantis mažiausios kainos kriterijumi ir be jokių architektūrinių idėjų? Ar tikrai jų nereikia?.. "Idėjoms pagailo ir laiko, ir pinigų". LIETUVOS RYTAS

TRANSPORTAS

Ankstų šeštadienio rytą į Klaipėdos uostą pirmą kartą jo istorijoje atplaukė itin modernus laivas "E-Ship 1", turintis keturis vėjo rotorius, kurie, vaizdžiai tariant, atstoja bures. Tai vienintelis pasaulyje tokio dydžio krovininis rotorinis laivas. Šis laivas atplaukė į UAB Klaipėdos konteinerių terminalą ir atgabeno šešių vėjo jėgainių dalis. Tai - negabaritinis krovinys, kurio bendras svoris - 2 800 tonų, o atskiros dalys sveria iki 40 tonų. Jis skirtas vėjo jėgainių parkui Šilutės rajono Čiūtelių gyvenvietėje. "E-Ship 1" laive, plaukiojančiame su Vokietijos vėliava, be tradicinio variklio sumontuoti ir 4 vėjo rotoriai. Ant denio yra 4 dideli cilindrai, kurių skersmuo - 4 m, o aukštis - 27 m. Besisukdami jie su vėjo pagalba priverčia laivą judėti į priekį. Tai naujos kartos laivas, kuris į pirmą reisą su kroviniu išplaukė tik pernai rugpjūtį. Toks inovatyvus laivas, kurį statant buvo naudojamos naujausios technologijos, priklauso trečiai pagal dydį vėjo jėgainių gamintojai pasaulyje Vokietijos kompanijai "Enercon GmbH". Kompanija pati ir konstravo šį laivą, kad parodytų, kam galima panaudoti vėjo energetiką. "Tokio laivo Klaipėdos uoste dar nebuvo". VAKARŲ EKSPRESAS

Prireikė paties Rusijos premjero Vladimiro Putino leidimo, kad mūsų šalies kurėnas galėtų plaukti į Karaliaučiuje vyksiantį tradicinių laivų festivalį. Sekmadienį iš Klaipėdos Pilies uosto į Karaliaučiuje vyksiantį tradicinių laivų festivalį "Vandens asamblėja" išplaukė Lietuvos jūrų muziejaus kurėnas. Pasak Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, "beveik pusę metų teko tvarkyti formalumus, kad kurėnas galėtų įplaukti į Rusijos vidaus vandenis", bet, jos tikinimu, "dabar esame ramūs - turime paties Rusijos premjero V. Putino pasirašytą leidimą". Laivyba Rusijos federacijai priklausančioje Kuršių marių dalyje - daugelį metų neišsprendžiama problema: tarp Rusijos ir Europos Sąjungos nepavyksta pasirašyti sutarties dėl laivų plaukiojimo Rusijos vidaus vandenyse. "Laivo kelionę palaiminti turėjo Rusijos premjeras". LIETUVOS RYTAS

VERSLAS

Naktį į šeštadienį Palangos J. Basanavičiaus gatve pajudėjusį vilkikų karavaną su olandų atrakcionais smalsuoliai palydėjo audringomis ovacijomis. Po sukelto skandalo, kai įstrigus atrakcionui 9 vaikai daugiau kaip valandą kabojo žemyn galva, olandai su savo įrenginiais išvyko iš Palangos. Atrakcionus vežantys vokiečiai skubėjo, nes nuo šeštadienio Palangoje buvę atrakcionai jau turėjo veikti Rygoje. Jeigu atrakcionų savininkai uždelstų vykdyti su latviais pasirašytą sutartį, jiems grėstų baudos. Tačiau atrakcionų įrangą gabenantiems vilkikams buvo leista išvažiuoti tik po vidurnakčio, kai J. Basanavičiaus gatvėje leidžiamas transporto eismas. Atrakciono parko išsikraustymas šeštadienį truko iki paryčių. Iš viso buvo išvežta beveik 20 priekabų su įranga. Šeštadienį ryte ištuštėjusiame atrakcionų parke J. Basanavičiaus gatvėje liko stovėti tik du bendrovei "Leander LTU" priklausantys atrakcionai "Move it" ir "Octopussy", kuriuos praėjusią savaitę areštavo Vilniaus 3-iasis apylinkės teismas. "Olandai išsinešdino". LIETUVOS RYTAS

ŽEMĖ

Rudeninių veislių obuoliai šiemet prinoko anksčiau nei įprastai. Panevėžio rajone esančio "Dembavos" medelyno direktorė Vitalija Kuliešienė džiaugiasi, kad derlius neprastas. Supirkėjai atvažiuoja ir krituolius pasiima tiesiai iš sodo. Dalis obuolių iškeliauja į Lenkiją, dalį nuperka "Vaiskona". Rūšiniai obuoliai keliauja į saugyklas. Kol kas 100 prieš savaitę pasamdytų skynėjų skina "Auksis" veislės obuolius. Jie šiemet prinoko anksčiau nei įprastai. Tikimasi, kad kilogramą rūšinių obuolių rudenį ir žiemą pavyks parduoti po 1,5-2 litus. Dembavos medelyno skynėjams mokama 8 centai už priskintą kilogramą. V. Kuliešienė teigia, kad geras skynėjas turėtų per dieną uždirbti 80-90 litų. Sezonas medelyne paprastai baigiasi apie spalio vidurį. Pasvalio rajono "Naradavo" bendrovės soduose darbštūs skynėjai per dieną gali uždirbti ir 100 litų. "Respublikos" duomenimis, už gerus rudeninių veislių obuolius supirkėjai moka ne mažiau nei 20 centų už kilogramą. Tačiau Vilkaviškyje įsikūrusios ir krituolius superkančios bendrovės "Vaiskona" vadovas Rolandas Sirtautas tvirtina, kad obuoliai mūsų šalyje yra per brangūs, ir prognozuoja, kad jų kaina dar kris. RESPUBLIKA

SPORTAS

Europos čempionės titulą ginančiai Ispanijos rinktinei nesvarbu, kad čempionatas vyksta krepšinį dievinančioje šalyje, o šeimininkų komandą audringai palaiko žaliųjų aistruolių perpildyta Panevėžio "Cido" arena. Tris pergales iškovojusi Lietuvos rinktinė per rimčiausią išbandymą sekmadienį nesugebėjo deramai atsakyti į nesustabdomą ispanų tritaškių lietų. Per A grupės lyderių - Lietuvos ir Ispanijos rinktinių - akistatą mūsų šalies komanda neprilygo varžovams ir buvo priversta įsirašyti pirmą pralaimėjimą - 79:91. Paskutinį kartą Europos čempionate lietuviai ispanus nugalėjo 2003-iųjų finale. Vakarykštė dvikova parodė ir naują lietuvių ekipos stratego Kęstučio Kemzūros veidą. Įprastai santūrus vyriausiasis treneris pirmame kėlinyje po ginčus sukėlusio teisėjo sprendimo taip pratrūko, jog arbitrai jam skyrė techninę pražangą, o kolegą bandęs nuraminti asistentas Robertas Kuncaitis sulaukė grąžos - K. Kemzūra jį piktai pastūmė. LIETUVOS ŽINIOS

Lietuvos rinktinės krepšininkams per likusias Europos čempionato rungtynes teks kautis ir už Marijoną Petravičių. Tai, kad jis negalės padėti komandai, paaiškėjo po pergalingo mačo su turkais: 31 metų žaidėjui diagnozuota reta liga - plaučių mikroembolija. "Po dvikovos su Turkijos ekipa Marijonas pasijautė blogai. Veikėme operatyviai, po specialistų apžiūros jis buvo išvežtas į Kauno klinikas. Apie priežastis, kodėl Marijonas susirgo šia liga, kol kas sudėtinga kalbėti, nes atliekami išsamūs tyrimai. Krepšininkas gydomas vaistais, jis pasveiks", - sakė vienas mūsų rinktinės gydytojų Rimtautas Gudas. Pasak gydytojo, "galima sakyti, kad tikimybė susirgti šia reta liga - vienam iš trijų milijonų". "Turėsime būti dar labiau susitelkę, dirbti ir už jį", - sakė Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Kęstutis Kemzūra. KAUNO DIENA

Prieš čempionatą Marijonas susitarė dėl kontrakto su Stambulo klubu "Besiktas". Dabar Turkijos komanda ketina įvertinti M. Petravičiaus sveikatos būklę. Vidurio puolėjas gali likti be nieko, nes sutartis dar neįsigaliojusi. Tiesa, gydytojo R. Gudo patikinimu, krepšininkas pasveiks ir galės sportuoti - ta liga, pasak jo, gydoma specialiais vaistais. Tuo tarpu pasak rinktinės vyriausiojo trenerio Kęstučio Kemzūros, dabar komandoje liko du tikri vidurio puolėjai - Robertas Javtokas ir Jonas Valančiūnas: "Žinoma, J. Valančiūnas turės daugiau šansų - mes jau kalbėjome, kad jis turi būti pasirengęs". Šiandien Lietuvos rinktinė baigs A grupės varžybas rungtynėmis su portugalais. VAKARO ŽINIOS

Ruošiantis Europos vyrų krepšinio čempionatui, savaitgalį "Žalgirio" arenoje surengtas draugiškas keturių komandų turnyras. Dėl stipriausiųjų titulo susirungė miesto savivaldybės, areną stačiusios bendrovės "Vėtrūna", Kauno policijos ir areną valdančios bendrovės "Kauno arena" komandos, taip pat tarpusavyje susikovė dvi krepšinio veteranų ekipos. Renginio tikslas buvo ne tik gerai praleisti laiką, bet ir darsyk įsitikinti, kad per čempionatą nesklandumų nekils. Per draugišką turnyrą buvo išbandomos inžinerinės sistemos, veikiančios vienu metu, patikrinta, ar pakankamai greitai suveiks generatoriai, ar pakaks jų teikiamos elektros energijos imitavus elektros dingimą. Turnyrą laimėjo "Kauno arenos" komanda, finale 32:20 nugalėjusi "Vėtrūnos" atstovus. KAUNO DIENA

Šiaulių kavinėje sėdintis Tonis Parkeris, bulvare autografus dalijantis Dirkas Novickis, su gerbėjais besifotografuojantis Milošas Teodosičius - tokius vaizdus šeštadienį galėjo matyti šiauliečiai ir miesto svečiai. B grupės laisvadienį Europos vyrų krepšinio rinktinės leido įvairiai: vaikštinėjo po bulvarą, sėdėjo kavinėse, lankėsi Kryžių kalne. Po įtemptų trijų dienų rungtynių maratono krepšininkai laiką skyrė poilsiui. Prancūzijos rinktinės lyderis Tonis Parkeris su kompanija, kurioje buvo ir jo broliai, pasuko į kavinę- barą "Kapitonas Morganas". "Viskas gerai", - paklaustas, kaip sekasi Šiauliuose, trumpai atsakė T. Parkeris. Prancūzijos spaudoje pasirodžius straipsniams apie senais sovietiniais namais ir surūdijusiais garažais apstatytą Šiaulių miestą bei nykų vaizdą pro viešbučio langus, nuomonės apie Šiaulius "Šiaulių kraštas" klausė pačių prancūzų krepšininkų - šeštadienį surengtoje Prancūzijos komandos spaudos konferencijoje. Jie Šiauliais patenkinti. T. Parkeris konferencijoje teigė, jog džiaugiasi būdamas čia, nes Šiauliai jam patinka. "Prancūzijos krepšininkai neigia mitą apie niūrius Šiaulius". ŠIAULIŲ KRAŠTAS