Naujienų rugpjūčio 4 d. dienraščiuose apžvalga

Naujienų rugpjūčio 4 d. dienraščiuose apžvalga

 "Aš esu už tokią prezidento rinkimų sistemą, kokia yra ir Lietuvoje. Mano nuomone, valstybės vadovą turi rinkti visi valstybės piliečiai. Ir ne vien todėl, kad toks būdas leidžia iš anksto ir plačiau susipažinti su kandidatais į prezidentus - tai yra ir kur kas skaidresnis pirmojo šalies asmens rinkimo modelis. Tuomet yra aišku, kad tauta išrinko prezidentu tą, kokio ji pati norėjo. O ne laukia, kol kokią nors staigmeną sugalvos parlamentarai", sakė V.Zatleras. Kas laukia latvių su V.Zatleru? - Latvijos Saeimą sugebėjusio paleisti Latvijos prezidento Valdžio Zatlero išskirtinis interviu "Respublikai". RESPUBLIKA

Lietuvybė - sunkinanti aplinkybė. "Respublika" išsiaiškino dar vieną priežastį, kodėl lenkų šovinistai kursto tautinių mažumų jaunimą nepaklusti Lietuvos įstatymams. Iki šiol lenkų, rusų ir kitų tautų abiturientai laikydavo tik valstybinį lietuvių kalbos egzaminą ir gautais įvertinimais pralenkdavo lietuvius, kurie laikydavo gerokai sunkesnį gimtosios lietuvių kalbos egzaminą. Todėl tautinės mažumos stojant į aukštąsias mokyklas įgaudavo pranašumą. Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys priminė, kad ir toliau mokyklų tautinės mažumos kalba abiturientams bus taikomo nuolaidos. RESPUBLIKA

"Kas atsitiko Norvegijai? Atsitiktinumas, dėsningumas, tendencijos?.." - apie tai prie Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo apskritojo stalo diskutuota vakar. Naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje kalbėta, ar A.B.Breiviko veiksmai buvo sąmoningai apgalvotas žingsnis, įkvėptas ideologijos, kurią sąlygojo Europoje įsivyravęs liberalizmas, ar tiesiog nepakaltinamo žmogaus elgesio pasekmė. "Informacija, kurią turime iš žiniasklaidos, yra labai įdomi, prieštaringa, tačiau ji netiksli, gauta iš įvairiausių šaltinių, kurie irgi negali būti visiškai objektyvūs", - kalbėjo policijos generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas. Anot filosofės Nidos Vasiliauskaitės, A.B.Breiviką vaizduoti kaip psichikos ligonį yra patogu, nes tokiu būdu nelieka politinių ir socialinių problemų: "Tai, kaip tas įvykis buvo ištransliuotas, koks buvo paskelbtas manifestas, kaip pats asmuo motyvuoja savo veiksmus ir daugybė žmonių išgirsta ir supranta, yra politinis įvykis". Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Algirdas Patackas Norvegijos tragediją pavadino tam tikru "virsmo tašku". RESPUBLIKA

Liejasi pasipiktinimas eksmero Genadijaus Mikšio ir Savivaldybės administracijos direktoriaus Vlado Damulevičiaus "komanda", kuri per vieną kadenciją sugebėjo 84 procentais praskolinti miesto biudžetą. "Šiaulių kraštas" klausė, kaip tokį "palikimą" vertina pirmą kartą miesto Taryboje dirbantys politikai. Stasys Tumėnas, nepriklausomas Tarybos narys: "Visa bėda, kad Savivaldybės darbas, taigi visas Šiaulių gyvenimas ir ūkis, yra politizuoti. Visus sprendimus lemia "visagalės daugumos" traktorius, įsipareigojimai partijoms". Žilvinas Šilėnas, Tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas: "Turi pasikeisti visų mąstymas. Atėjo Europos Sąjungos pinigai, ir pratome kuo daugiau pinigų išleisti." Aurimas Nausėda, Tarybos narys, Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas, iš pradžių "Šiaulių kraštui" teigė, jog bankroto situaciją vertina "labai prastai". Tačiau nuomonę kardinaliai pakeitė, klausiamas, kaip vertina Savivaldybės administracijos, kuriai vadovauja jo bendrapartietis Vladas Damulevičius, darbą. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Konservatorių suburti keli šimtai kauniečių vakar protestavo prieš miesto valdžios planus leisti Rusijos koncernui "Gazprom" statyti naują dujomis kūrenamą kogeneracinę elektrinę. Buvęs miesto meras Andrius Kupčinskas aiškino, kad kelią šio objekto statybai atvėrė liepos 14 dieną priimtas Kauno tarybos sprendimas patvirtinti detalųjį planą žemės sklype Taikos prospekte. "Manau, šis sprendimas yra labai žalingas Kaunui, nes dar labiau įtvirtina energetinę priklausomybę nuo "Gazprom" dujų ir nesudaro jokių alternatyvų pigti šilumai, dar ilgesniam laikui pririša kauniečius prie vieno monopolininko", - dėstė konservatorius. Pasak A.Kupčinsko, planuojama statyti 350 megavatų galingumo elektrinė yra triskart galingesnė nei reikia Kaunui. Kauno meras liberalas Rimantas Mikaitis tokias konservatorių akcijas pavadino spekuliacijomis. LIETUVOS RYTAS

Vakar vidurdienį prie savivaldybės skambant tremtinių dainoms rinkosi konservatorių sukviesti kauniečiai, nusiteikę protestuti prieš ketinimą statyti naują elektrinę. Buvęs Kauno meras konservatorius Andrius Kupčinskas jau spėjo pamišti ir sukviestiems kauniečiams nepaaiškino, kad praėjusią kadenciją žalią šviesą šiam projektui uždegė jis pats, būdamas Kauno meru slapta susitikinėjęs su "Gazpromo" atstovais dėl naujos elektrinės statybos. Į ištikimo partijos bendražygio surengtą renginį atvykusi krašto apsaugos ministrė rasa Juknevičienė iš peties pliekė dabartinę Kauno valdžią. "Lietuva daro viską, kad "Gazpromas" nediktuotų savo kainų, o Kauno valdžia veikia priešingai - kauniečiai nėra informuoti, kas vyksta. Kaunas yra įvarytas į labai pavojingus spąstus", - tikino konservatorių ministrė. Mitingui baigiantis Andrius Kupčinskas priminė, kad viešose vietose negalima vartoti alkoholinių gėrimų ir plūstis ant kitų žmonių. KAUNO DIENA

KULTŪRA

Neįtikėtina - vos prieš trejus metus Kryžių kalno pašonėje pastatytas Turizmo informacijos centras (TIC) jau yra apverktinos būklės ir jam reikalingas skubus remontas. Pro pastato pamatus, lubas ir stoglangius veržiasi vanduo, nėra kur nubėgti polaidžio vandeniui, o pro nesandarius langus išgaruoja šiluma, kuri kas mėnesį kainuoja apie 3 tūkst. litų. "Jei nepavyks problemos išspręsti civilizuotai, liks tik vienas kelias - kreiptis į teismą", - teigė "Respublikai" Šiaulių rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pirmininkas Vidmantas Šulčius. UAB "Aitra" prezidentas Valdemaras Baltrušaitis, "Respublikos" paklaustas, ar pripažįsta Šiaulių rajono politikų metamus kaltinimus, atkirto, kad politikai nėra specialistai: "Visi darbai atlikti pagal projektą, objektas priduotas valstybinei komisijai". RESPUBLIKA

Prie Kryžių kalno įsikūrusiame Šiaulių rajono turizmo ir informacijos centre užvakar lankėsi rajono Savivaldybės tarybos Kontrolės komitetas. Šią išvyką paskatino centro vadovės skundai. Šio komiteto pirmininko Vidmanto Šulčiaus teigimu, centro darbuotojai nuo pat jo įkurtuvių 2008-ųjų vasarą Savivaldybės administracijai rašo raštus, o ši nesugeba rangovus priversti ištaisyti defektus. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Kompozitorius Giedrius Kuprevičius traukiasi iš miesto karilionininko pareigų. Tačiau neatrodo, kad tai taptų atomazga jo ir buvusio miesto karilionininko Raimundo Eimonto konflikte. Kauno menininkų namus elektroniniu paštu trečiadienį pasiekė G.Kuprevičiaus prašymas nutraukti su juo sutartį dėl periodinių koncertų Karo muziejaus bokšto varpais. Šiuo metu atostogaujantis Kauno menininkų namų direktorius Viktoras Valašinas kol kas negalėjo pasakyti, ar G.Kuprevičiaus prašymas bus patenkintas. Paklaustas, kaip vertina žinią, kad G.Kuprevičius miesto karilionu nebegros, R.Eimontas tikino, kad tokia žinia jam apskritai yra naujiena: "Aš G.Kuprevičiaus neišėdžiau. Aš nesiekiau, kad jis atsisakytų šių pareigų - tegu groja, ir G.Kuprevičius, ir J.Vilnonis - nors ir 100 metų. R.Eimonto įsitikinimu, groti karilionu galėtų būti mokomas ir jaunimas." KAUNO DIENA

Kleboniškių pušyne, Radviliškio rajone, savaitę veikusioje etnokultūrinėje stovykloje vaikai mokėsi senovinių amatų, šokių, tvarkė Daugyvenės upelio pakrantes, išbandė ūkio darbus. Per 60 vaikų iš visos Lietuvos turėjo galimybę dalyvauti trečioje respublikinėje etnokultūrinėje stovykloje Kleboniškių pušyne "O jūs, vaikai, taip darykit, kaip diedukai darė", kurią organizavo Radviliškio miesto kultūros centras ir jaunimo klubas "Mix". Stovykloje dažnai skambėjo liaudiška muzika, senovinės dainos. Pas stovyklautojus svečiavosi meno kolektyvai - kaimiškos muzikos kapelos "Radvija" muzikantai, Šeduvos kapela "Užuovėja". ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Jakiškių dvare (Joniškio rajonas) pirmadienį prasidėjusio tradicinio Žiemgalos dailininkų plenero dalyviai ėmėsi netikėto darbo - paveiksluose jie įamžins keletą žinomesnių joniškiečių. "Mūsų tikslas bendrauti su žmonėmis ir fiksuoti juos vaizdu. Portretų kolekciją dovanosime muziejui",- sakė dailininkas Sigitas Laurinavičius. "Plenere dailininkai paprastai kuria darbus, iš kurių gimsta paroda. O mes atvirkščiai - pradėjome nuo parodos" - kalbėjo buvęs šiaulietis, dabar Vilniuje gyvenantis dailininkas Vitolis Trušys. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Santariškių klinikų medikai - pirmieji pasaulyje. Tokį pripažinimą Vilniaus chirurgams lėmė originali operacija. Nuo vaikystės sergančiam devyniolikmečiui nebeliko grėsmės mirtinai nukraujuoti. Liepos 28-ąją Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos centre, kuriam vadovauja profesorius Kęstutis Strupas, jaunam pacientui pasiūlytas naujas gydymo būdas. Jis iki šiol nebuvo išbandytas nė vienoje pasaulio klinikoje. Pilvo chirurgas medicinos mokslų daktaras Valdemaras Jotautas, taikydamas specialų transanalinės endoskopinės mikrochirurgijos metodą, operacinėje sugaišo maždaug pusantros valandos. "Praėjus parai po operacijos, pacientas jautėsi gerai, galėjo keltis iš lovos, vaikščioti, bendrauti su tėvais ir draugais", - pasakojo gydytojas V.Jotautas. Šis sėkmingas atvejis atvėrė naują šalies medicinos istorijos puslapį. Unikalios operacijos vaizdo įrašas bus analizuojamas ne tik būsimų chirurgų seminaruose - apie operaciją V.Jotautas skaitys pranešimą ne viename tarptautiniame chirurgų suvažiavime. LIETUVOS RYTAS

Beglobis Rainis kasdien kantriai laukia į darbą ateinančios Jurgos Vainauskaitės, prekiaujančios prie vieno iš Šiaulių prekybos centrų. Nuo merginos nesitraukia visą dieną. Ištikimas draugas jau tapo vietos įžymybe: "Jis - protingas ir mandagus katinas: žino, kas jam galima, o kas ne", - sako mergina. Gyvūnų globos organizacijos "Lesė" savanorė Laura Fadejeva sako, kad Lietuvoje trūksta gailestingumo beglobiams gyvūnams. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Ant virvės lizde pakibęs gandras žemyn galva kabėjo kone pusdienį, kol pavyko prisikviesti ugniagesius, kurie per 10 minučių ištraukė paukštį iš neįprastų spąstų. Randiškės kaime (Lazdijų r.) gyvenanti Aldona Čižikienė antradienį rytą pastebėjo savo sodybos kieme, 8 metrų aukštyje esančiame gandralizdyje, ant virvės bejėgiškai pakibusį gandrą. Paukštis kankinosi apsivijus virvei apie koją. Pakibęs žemyn galva, persisvėręs per lizdo kraštą jis bejėgiškai mosavo sparnais. Gandro gelbėjimo operacija tetruko dešimt minučių - penkias valandas išsikankinęs paukštis gelbėtojus prisileido ir net nebandė grybštelėti snapu. Išvaduotas gandras, kuriam sodybos šeimininkės anūkė čia pat davė Juodasnapio vardą, buvo perduotas gyvūnų globos įstaigos "Nuaras" Alytaus padalinio veterinarams. LIETUVOS RYTAS

TEISĖTVARKA

Vakar vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui ir viceministrui Mindaugui Ladigai policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis pristatė naują padalinį - Policijos departamento Imuniteto valdybą. Jai laikinai vadovauti pavesta vyresniajam komisarui Donatui Malaškevičiui. S.Skvernelio teigimu, pagrindinis Imuniteto valdybos tikslas bus apsaugoti pačius policijos darbuotojus, kad jiems nebūtų daromas neteisėtas poveikis atliekant pareigas. Padalinio pareigūnai taip pat tirs galimus policijos darbuotojų tarnybinius pažeidimus ir nusikaltimus. Pasak vidaus reikalų ministro R.Palaičio, Policijos departamentas buvo vienintelis ministerijos padalinys, iki šiol neturėjęs imunitetinės tarnybos. Laikinojo valdybos vadovo D.Malaškevičiaus teigimu, vienas iš pagrindinių naujos tarnybos uždavinių - sukurti prielaidas ir sąlygas, kurios užkirstų kelią piktnaudžiavimui. RESPUBLIKA

Policijos departamento pareigūnai seka ne tik nusikaltėlius. Per pusmetį įkurta jau antra tarnyba, kurios akiratyje - policininkai. 18 pareigūnų prižiūrės apie 14 tūkstančių įvairiose policijos tarnybose dirbančių žmonių. Toks darbo krūvis teks Policijos departamente įkurtos Imuniteto valdybos darbuotojams. Ši tarnyba iš policijos sistemos bandys išgyvendinti pažeidimų dangstymą, piktnaudžiavimą tarnyba bei girtavimą. Policijos taikinys - saviškiai. LIETUVOS RYTAS

Dėl kanapių - į teisinę aklavietę. Šiauliuose viename iš prekybos centrų nusipirkusi kanapių sėklų, šiaulietė stebėjosi: gal jau legalizuotos kanapės? Moteris teiravosi, ar ji nebus nubausta, jei savo darže pasisėjusi ką tik nusipirktų sėklų kanapių užsiaugins pati? Policijos pareigūnai nustebo sužinoję, kad kanapių sėklų galima nusipirkti parduotuvėje, nes už tai esą taikoma baudžiamoji atsakomybė. Dar viena naujiena pareigūnams - Lietuvoje šią vasarą žaliuoja apie 80 hektarų kanapių. Kanapių sėklų pakavimu užsiimančios Panevėžio įmonės kokybės vadovė Virginija Balčiūnienė "Šiaulių kraštui" tvirtino, kad bendrovė masinės kiniškų kanapių prekybos ėmėsi gavusi valdininkų palankų šiai veiklai įstatymų išaiškinimą. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Varėnos rajono apylinkės prokuratūra ištisus metus nagrinėjo, kodėl Diržamenių kaime be gailesčio buvo išguldytas brandus miškas. Tokia savivalė pašiurpino daugelį žmonių, bet prokurorė Živilė Gecevičienė nusikaltimo neįžvelgė. Šis rugpjūtis - pats laikas patikrinti teisėsaugos sąžiningumą. Praėjo lygiai metai, kai keturi hektarai svetimo miško Varėnos rajono Diržamenių kaime buvo iškirsta per kelias dienas. Įspėti kaltininkai tada teisinosi supainioję sklypų numerius. Bet kirsti nenustojo. Taip pasielgė bendrovės "Miško turtas" savininkas Audrius Narbutas. Jis legaliai nusipirko vieną miško plotą, bet iškirto kitą. Sklypo savininkas 80-metis Edmundas Zalieckas, tremtinys ir Lietuvos patriotas, vos nenumirė iš sielvarto, kai išvydo, kad beveik šimtą metų jam šventas buvęs miškas sunaikintas. Lietuvos televizijos operatorius Gediminas Zalieckas spėjo nufilmuoti, kaip niokojamas tėvo miškas. Nors vyras įrodinėjo, kad naikinamas jo vaikystės miškas šalia giminės kapinaičių, kirtėjai toliau guldė medžius. Svetimo miško kirtėjų patronė - prokurorė. LIETUVOS RYTAS

Kauno paveldosaugos damos Irena Vaškelienė ir Rymantė Gudienė sulaukė išskirtinio policininkų ir prokurorų dėmesio: dėl garsiojo stiklinio antstato Laisvės alėjoje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio padalinio vedėja I.Vaškelienė ir vyriausioji specialistė R.Gudienė įtariamos galimai piktnaudžiavusios tarnybine padėtimi. Jei faktai pasitvirtintų, joms grėstų atleidimas iš darbo, bauda arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Numatomos bausmės būtų gerokai sunkesnės, jei pavyktų įrodyti kyšininkavimą. Ikiteisminį tyrimą dėl savo pavaldinių veiksmų inicijavo Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė. Prokurorui adresuotame rašte D.Varnaitė primena, kad leidus rekonstruoti minimą pastatą buvo pažeista valstybės saugomos vietovės - Kauno naujamiesčio - planinė struktūra, negautas tuo metu veikusios Kauno apskrities viršininko leidimas, neatsižvelgta į šioje miesto dalyje galiojančius pastato aukštingumo ir stogo konstrukcijos reglamentus. KAUNO DIENA

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, šiemet, palyginti su pernai, skundų dėl nelegalaus darbo padaugėjo kone dvigubai. Inspektoriai atkreipia dėmesį, kad nelegaliai dirbantys asmenys savanoriškai praneša apie save r kitus, tikėdamiesi ateityje užsitikrinti socialines garantijas. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus Viliaus Mačiulaičio teigimu, daugiausia gaunama anoniminių skundų. Žmonės skambina pasitikėjimo telefonu ir praneša apie nelegalius darbuotojus arba VDI interneto puslapyje pateikia turimą informaciją. Pasak V.Mačiulaičio, žmonės praneša tiek apie save, tiek apie kitus, nelegaliai dirbančius. "Yra išnagrinėjami absoliučiai visi skundai, net tie, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo beverčiai. Todėl besiskundžiančiųjų prašome pateikti kuo tikslesnę informaciją", - dienraščiui pasakojo V.Mačiulaitis. VAKARO ŽINIOS


EKONOMIKA

Ūkio ministerija vėl "pamylėjo" dvi į Lietuvą ateinančias norvegų kompanijas 7,5 mln. litų. Tačiau mūsų verslininkai nesupranta, kodėl bet kurią akimirką galintys išsinešdinti skandinavai, britai ar JAV verslo atstovai Lietuvoje garbinami, o saviškiai - nekenčiami. Ūkio ministerija pranešė, jog pasirašė ketinimų protokolus su dviem norvegų įmonėmis - su buhalterine apskaita bei konsultacijomis užsiimančia "Mirror Accounting AS" ir su "Storebrand Group", žadančia teikti gyvybės bei sveikatos draudimo, bankininkystės ir turto valdymo paslaugas. Bendrovės žada sukurti 270 darbo vietų ir "įlieti" 70,5 mln. investicijų. Tiesa graži, tačiau Ūkio ministerija neliko skolinga - bendrovėms planuojama suteikti 7,5 mln. litų ES paramos. Beje, prieš kelis mėnesius Ūkio ministerija danų įmonei "Danspin" bei švedų "Pelly intressenter" pažadėjo skirti apie 6,5 mln. litų paramą. VAKARO ŽINIOS

Šimtus milijonų skolintų pinigų išleidę savo įstaigų statyboms bei remontams valdžios atstovai žadėjo paskolas grąžinti pardavę seną turtą. Tik apgriuvusių pastatų niekas neperka nė pusvelčiui, todėl valdininkai desperatiškai bando suktis išparduodami ne tik senas poilsines, bet ir lėktuvus, laivus ar geležinkelio bėgius. Skolintais pinigais brangymečiu pasistatę ar susiremontavę pastatus valdžios atstovai dar prieš kelerius metus garantavo, kad visas išlaidas padengs senas jų turtas. Tai, kad pardavus kai kuriuos objektus ne tik nieko neuždirbama valstybei, bet ir pridaroma nuostolių, VTF Privatizavimo skyriaus viršininko pavaduotoja Irena Vinciūnienė nė nebandė neigti. Skolos kamšomos nupigintais valstybės likučiais. VAKARO ŽINIOS

Lietuvoje vėl bus didinami mokesčiai už gamtos išteklius. Nuo kitų metų už durpes, žvyrą ir kitas iškasenas jie šoktelės 2-3 kartus. Verslininkai įspėja, kad dėl to brangs statybinės medžiagos. Naudingosios iškasenos Lietuvoje apmokestintos tik simboliškai. Taip mano valdantieji, nusprendę priblokšti karjerų ir durpynų valdytojus. Aplinkos ministerija jau parengė Valstybinių gamtos išteklių įstatymo pataisas. Dolomito, smėlio, žvyro, statybinio grunto mokesčiai kils du kartus, durpių - tris. Dėl to jau sutarė Vyriausybė, o Seimas turi apsispręsti rudenį."Valdininkai mokesčius kelia neišeidami iš kabinetų. Bent atvažiuotų į durpyną, pamatytų, kaip gyvename, ir kas bus, kai mus dar labiau apmokestins", - kvietė įmonės "Durpeta" vadovas Jonas Kantautas. Tris kartus padidintas mokestis durpėms, pasak jo, pribaigs šią pramonės šaką. LIETUVOS RYTAS

FINANSAI

Lietuvoje veikiantis norvegų bankas "DnB Nord" sugebėjo suklaidinti patiklius investuotojus. Patiklieji patyrė 100 mln. litų nuostolį. Dalis tapo dešimtmečiams įkinkytais skolininkais. Bankas ne. Jokios rizikos nepatyrė. Atvirkščiai. Dar uždirbo iš lengvatikių čiabuvių. Ir kas dabar bus? Gal pričiups, kaip 1993 metais garsųjį Kauno bankelį "Sekundė"? Gal norvegams bus iškelta baudžiamoji byla, kaip 1995 metais lietuviškajai EBSW? Juk žmonės per EBSW valdomą investicinę bendrovę tąkart patyrė mažesnį nuostolį ("tik" 83 mln. litų) nei dabar per "DnB Nord" viliones. 100 mln. litų, pradanginti norvegų, juk aiškiai daugiau. Gal prokurorai vaikysis kaltuosius, kaip kadaise vaikėsi EBSW prezidentą Gintarą Petriką - juk nusivijo iki Amerikos? RESPUBLIKA

PASLAUGOS

Šventė - priedanga taksistams pasipelnyti. "Vakarų eksprese" jau rašyta, jog uostamiesčio taksi firmų savininkai sutartinai tikina nekelsiantys kainų būsimojo Europos vyrų krepšinio čempionato metu. Tačiau pradedama abejoti, ar krepšinio sirgaliai Klaipėdoje taksi išties važinės ne brangiau nei įprastomis dienomis. Tokius įtarimus kelia praėjusios Jūros šventės istorijos - šio renginio dalyviai ir lankytojai, po renginių namo važiavę taksi, buvo nemaloniai nustebinti paslaugos kainos, nors jų teikėjai tikina, jog šventinio savaitgalio dienomis tarifai nebuvo keliami. Žinoma, dėl to visus be išimties taksistus vadinti nesąžiningais negalima, tačiau kad tokių pasitaiko - rodo tikros istorijos. VAKARŲ EKSPRESAS

STATYBA

Vakar Palangos savivaldybės administracijos direktorė pasirašė įsakymą parengti miestui priklausančios Kurhauzo dalies restauracijos ir pritaikymo projektą bei pirkti projekto vykdymo priežiūros paslaugą. Jei neiškils nenumatytų sunkumų, miestui priklausančios kurhauzo dalies restauracijos techninis projektas turėtų būti parengtas per 4 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos. Tuomet bus skelbiamas konkursas darbams pirkti. Tikimasi, jog pastato restauracija turėtų prasidėti pavasarį. Pradžioje ketinama sutvarkyti pastato fasadą, vėliau - atlikti reikiamus darbus kurhauzo viduje.VAKARŲ EKSPRESAS

Ąžuolyne ir centre elektros kabelio tiesimas kol kas nebaigiamas. Iki čempionato žadėję šį projektą įgyvendinti valdininkai savo žodžių neatsiima, tačiau pripažįsta sunkiai spėjantys. Apkasuose Kaunas gyvena jau porą mėnesių. Skersai išilgai išraustas Ąžuolynas, Kęstučio gatvė kelia susirūpinimą kauniečiams, besibaiminantiems, ar neteks į čempionatą atvykstantiems turistams kopti smėlio krūvomis ir klupinėti duobėse. Valdininkai aiškina, kad atliekami specifiniai darbai, todėl tai užtrunka. "Investicijos siekia ne vieną milijoną litų. Kabeliai labai stori, jie dedami į gelžbetoninius lovius. Tai sudėtingas procesas. Skubame, kaip galėdami, tačiau darbus atliekančiai įmonei tenka susidurti su techniniais nesklandumais, - pasakojo savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausiasis specialistas Juozas Algirdas Bublys. KAUNO DIENA

ŽEMĖ

Nieko nėra trumpesnio už ilgaamžį lino gyvenimą. Taip galima apibūdinti lietuviškų linų rinkoje pastaraisiais metais įvykusius pokyčius. Prieš 70 metų linų Lietuvoje buvo auginama netoli 100 tūkst. hektarų, o šiandien jų plotelius galima perspjauti. Nereikėjo nei karų, nei marų, linus numarino Europos Sąjungos linų augintojų rėmimo politika. Apie linus vieni buvę linų augintojai kalba su nostalgija ir vis dar tiki mistiniu linininkystės atgimimu, kiti buvusius linų laukus apsėjo rapsais, kviečiais ir laukia nesulaukia, kol Seimas apsispręs priimti įstatymą, įteisinantį kanapių auginimą. RESPUBLIKA

Iš buvusių 11 linų šiaudelių perdirbimo įmonių Lietuvoje išliko tik viena - žemės ūkio kooperatyvas "Jurbarko linų verslas" ir ta pati gyvuoja daugiau dėl idėjos nei dėl naudos. Linus įmonei augina du Jurbarko rajono ūkininkai, abu yra kooperatyvo akcininkai. Pasak kooperatyvo direktorės Birutės Vasiliauskienės, 3 tūkst. tonų linų šiaudelių galinčiai perdirbti įmonei 100 tonų yra lašas jūroje. "Jurbarko linų verslo" vadovė sakė, jog įmonė išliko todėl, kad nesinori suardyti paskutinės šalyje perdirbimo įmonės. "Dar rusena menka viltis, kad Lietuvoje bus leista auginti kanapes, gamintume jų pluoštą", - nepraranda vilties įrenginius išsaugojusios įmonės vadovė. RESPUBLIKA


SPORTAS

Šiandien Europos krepšinio čempionatui besiruošianti Lietuvos vyrų rinktinė uostamiestyje žais su Slovėnijos ekipa. Galutinį sprendimą, kurie dvylika žaidėjų bus registruoti šiam pirmajam išbandymui, Kęstutis Kemzūra žadėjo priimti po vakar naujojoje Klaipėdos arenoje surengtos vakarinės treniruotės. "Vyrai dvi savaites dirbo nuoširdžiai ir sunkiai, atlaikė didžiulį fizinį krūvį. Nors ir esame nuvargę, tačiau sustiprėję fiziškai. Šiuo metu mums trūksta kokybės, yra chaotiškų dalykų priimant sprendimus ir juos vykdant, bet dar turime laiko. Būtų nenormalu, jei dabar būtume geros formos", - vakar prieš treniruotę sakė rinktinės vyriausiasis treneris K.Kemzūra. RESPUBLIKA

Slovėnams tai bus jau ketvirtos rungtynės. Tad rinktinės strategai visai nesibaimina, jei teks ir pralaimėti. "Gal ir norėjosi silpnesnio varžovo, kita vertus, žaisti su stipriu varžovu neblogai. Be pralaimėjimų nėra ir pergalių. Tačiau geriau jį patirti per pasiruošimą nei čempionate", - sakė K.Kemzūra. "Jau atsibodo žaisti vieniems prieš kitus. Nauja salė ir atmosferos pakeitimas tik į naudą. Rinktinės stiprioji vieta - mūsų yra daug. O apie ką nors kita dar anksti kalbėti. Daug dirbame. Esame pažįstami daug metų ir su kiekviena diena suprantame vienas kitą vis geriau", - sakė Šarūnas Jasikevičius, neužmiršęs žurnalistus paraginti pirmąjį klausimą užduoti apie atmosferą rinktinėje. RESPUBLIKA

Rinktinės vyr. treneris Kęstutis Kemzūra neslėpė, kad rinktinės žaidime dar trūksta kokybės. "Yra chaotiškų dalykų, tačiau tai normalu. Dar turime nemažai laiko optimaliai sportinei formai įgauti. Būtų net nenormalu, jei dabar viskas vyktų idealiai. Per varžybas su slovėnais spręsime savo užduotis, pamatysime, ką reikia dar koreguoti. Slovėnams tai jau bus ketvirtosios rungtynės, o mums - tik pirmos. Tačiau savo žiūrovų akivaizdoje norėtume laimėti. Gal ir gerai, kad pirmąsias rungtynes žaisime su tokia pajėgia komanda, tai mums padės labiau įvertinti save", - neslėpė treneris.VAKARŲ EKSPRESAS

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė Klaipėdoje pradės kontrolinių rungtynių maratoną: pirmoji dvikova - šiandien su slovėnais, poryt - mačas su čekais. "Rungtynės su slovėnais bus tarsi atgaiva, nes treniruotės, žaidimas vienas prieš kitą jau įgriso. Pakeisti salę mums - į naudą. Slovėnų komanda - gera, anksčiau pradėjo kontrolines varžybas. Kaip aš pasirengęs? Apie tai gali pasakyti treneris. Man dar geriau, kad nebūsiu pagrindinis įžaidėjas. Man ir metų nemažai, ir rinktinėje gerų žaidėjų apstu. Apie mūsų rinktinės stipriuosius kozirius kalbėti dar anksti. Svarbiausia - mūsų daug. Kas ir kaip, geriausiai matysime čempionato išvakarėse", - svarstė Šarūnas Jasikevičius. "Tai bus rimtas mūsų pasirengimo patikrinimas. Lietuvių ir latvių krepšinio stiliai - panašūs, bet Lietuvos ekipa yra gerokai stipresnė, ji - viena pagrindinių pretendenčių į Europos čempionato aukso medalius. Svarbiausia - neleisti lietuviams žaisti greito krepšinio, laiku sustabdyti jų kontratakas, nes jos - ypač pavojingos", - svarstė Slovėnijos rinktinės vyriausiasis treneris Božidaras Maljkovičius. KAUNO DIENA

Pirmosios Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kontrolinės rungtynės prieš artėjantį Europos čempionatą - šiandien 21 valandą naujutėlėje Klaipėdos "Švyturio" arenoje su Slovėnijos rinktine. "Kol kas nereikia bijoti pralaimėti, nes be pralaimėjimų nebūna pergalių. Geriau pralaimėti dabar negu tada, kai jau skaičiuojami taškai, - vakar kalbėjo pajūryje stovyklaujančios rinktinės treneris Kęstutis Kemzūra. - Laukia stiprus varžovas - iš karto bus matyti, kur esame, - toli ar arti." LIETUVOS RYTAS

Šarūnas Jasikevičius nekantriai laukia pirmųjų Lietuvos rinktinės kontrolinių rungtynių su slovėnais. "Nusibodo treniruotis toje pačioje salėje", - kalbėjo 35 metų įžaidėjas. - "Esame pasiruošę tiek, kiek turime būti pasiruošę. Ruoštis reikia čempionatui, o ne kontrolinėms rungtynėms. Tai vienas pasiruošimo etapų.Tik žinau, kad jau nusibodo žaisti vienas prieš kitą, treniruotis. Nauja arena, atmosferos pakeitimas tikrai bus į naudą.". LIETUVOS RYTAS

Klaipėdos arenoje sužaistos jau dvejos rungtynės, tačiau didžiausias naujojo statinio ir Europos čempionato organizatorių egzaminas laukia šiandien, kai pilnos tribūnos žiūrovų stebės Lietuvos ir Slovėnijos vyrų rinktinių dvikovą. Specialistai tvirtina, kad su pirmosiomis užduotimis vietos organizatoriai bei arenos personalas susitvarkė puikiai, tačiau kai kuriems žiūrovams užkliuvo per aukštai esantis informacinis kubas bei kondicionierių skleidžiamas šaltis. O susitikimą per televizorių žiūrėję krepšinio mėgėjai teigė, jog dėl šviesos atspindžių ant parketo nesimatė aikštės vidurio ir kitų linijų. Oficialios krepšinio rungtynės arenoje pirmą kartą sužaistos užvakar: draugiškame mače susitiko šių metų Europos vyrų krepšinio čempionatui besirengianti Latvijos vyrų nacionalinė komanda ir Lietuvos studentų rinktinė, latvis Rihardas Kuksikas į istoriją įėjo kaip pirmasis krepšininkas, įmetęs arenoje taškus - jis pataikė tritaškį. VAKARŲ EKSPRESAS

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės aukštaūgis Kšyštofas Lavrinovičius dar mažiausiai trejus metus gali būti ramus dėl savo karjeros - 31 metų 209 cm žaidėjas vakar suraitė parašą po nauja sutartimi su Sienos "Montepaschi" (Italija) klubu. "Reikės jau prašyti Italijos pilietybės. Šioje šalyje apsistosiu ilgam. Siena jau tapo lyg mano antrieji namai", - neslėpdamas geros nuotaikos kalbėjo krepšininkas. "Italai pasiūlė geras sąlygas. Sienoje jau pripratau, niekur nenorėjau iškeliauti. Apsisprendimą lėmė ir tai, kad Italijoje patinka mano šeimai, vaikams", - argumentus dėstė sportininkas.VAKARŲ EKSPRESAS

Europos krepšinio čempionatui besirengianti Lietuva rugpjūčio 29 d. nustebins pasaulį, kai šešiuose miestuose, kuriuose vyks Europos krepšinio čempionato varžybos, vienu metu bus mušinėjamas kamuolys. "Pripažinsiu, visuomenės aktyvumas nustebino. Per dvi dienas šiai akcijai užsiregistravusiųjų skaičius sparčiai artėja prie 1500. Labai tikiuosi, kad prieš pat krepšinio čempionato startą mums pavyks pagerinti kamuolių mušinėjimo pasaulio rekordą. O visų užsiregistravusių ir atėjusių į rekordo siekimo akciją laukia dovana - "Molten" krepšinio kamuolys", - sakė Mindaugas Špokas, "Eurobasket 2011" organizacinio komiteto vadovas. Praėjusią savaitę Klaipėdos uostą pasiekė pirmoji iš 80 tūkst. krepšinio kamuolių partija. Juos Lietuvai dovanoja FIBA. 20 tūkst. kamuolių skiriama ugdymo įstaigoms, o likusi dalis atiteks Lietuvos žmonėms, kurie dalyvaus kamuolių mušinėjimo pasaulio rekordo akcijoje. RESPUBLIKA

Abi mūsų miesto futbolo komandos - "Atlantas" ir FC "Klaipėda" - išgyvena sunkias dienas, abi velkasi šalies pirmenybių turnyrinės lentelės gale. Tokia padėtis, aišku, negali tenkinti nei sporto specialistų, nei visuomenės, juo labiau - futbolo sirgalių. Kas daroma, kad būtų atgaivintas miesto futbolas? Ir ar tai iš viso daroma? Štai kur klausimas. Abu mūsų miesto futbolo klubai yra neturtingi, todėl yra tvirti Lietuvos A lygos futbolo čempionato autsaideriai, neturintys jokios vilties išsikapanoti iš gilios duobės. Nėra pinigų - nėra komandos. Tai - aksioma. Tačiau jei pripažįstame, kad abiejų miesto futbolo klubų piniginės skylėtos, tai kokio velnio jos abi veržėsi į aukščiausiąją A lygą? Ar nebūtų geriau žaisti žemesnėje? Tačiau tokie mes jau esame - pagadiname orą, o paskui dairomės.VAKARŲ EKSPRESAS

Baltarusijos čempionams neįkandęs stipriausias mūsų šalies futbolo klubas žais dar bent du Europos turnyro mačus. Panevėžio "Ekranui" liko galimybė patekti į Europos lygos grupių varžybas. "Dabar laukia Europos lygos atrankos rungtynės, stengsimės kovoti", - naujas viltis žadino "Ekrano" treneris Valdas Urbonas po nesėkmės Baltarusijoje. LIETUVOS RYTAS

Kiek daugiau nei keturis mėnesius platinami bilietai į Lietuvoje vyksiantį Europos krepšinio čempionatą tapo geidžiamiausia šių metų preke. Patekti į Lietuvos rinktinės varžybas dar galima tik išlošus bilietą loterijoje arba mėginant jį įsigyti iš perpardavinėtojų. "Eurobasket 2011" organizatoriai džiaugiasi, kad bilietų platinimo strategija pasiteisino, o pardavimas gerokai lenkia praėjusių metų Europos krepšinio čempionatus. Anot pardavimo grupės vadovės Dovilės Lukavičiūtės, visi žmonės, kurie manė, kad per pirmenybes arenos bus tuščios, turėtų atsiimti savo žodžius. Iki čempionato likus kiek mažiau nei mėnesiui, bilietų beveik neįmanoma įsigyti į penkias iš šešių varžybų arenų. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Geriausia Lietuvos BMX (mažųjų dviračių kroso) dviratininkė Vilma Rimšaitė ir ją treniruojantis tėvas Albertas Rimša vakar sulaukė dosnaus gimtųjų Šiaulių įvertinimo. Pasaulio čempionate moterų elito grupėje olimpinėje rungtyje užėmusi 6-ąją vietą, o pirma Europos čempionate 4-ąją vietą iškovojusi sportininkė apdovanota 12 000 litų premija, o jos treneris - perpus mažesne suma. Kitų sporto šakų atstovai buvo kiek nustebinti tokio dosnumo. LIETUVOS RYTAS

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder