Naujienų liepos 9 d. dienraščiuose apžvalga

"Kartais ir vienas lauke esi karys",- išskirtiniame interviu "Kauno dienai" kalbėjo Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Liepos 12-ąją ji prisiekė tarnauti tautai ir tos priesaikos nepamiršo nė akimirką. "Mes turime apsaugoti žmones. Tautos interesas yra svarbiausias. Politikas turi aukotis šaliai",- interviu dienraščiui mintys apie Lietuvą, jos žmones, tautą skambėjo dažniausiai. Ar pasikeitė situacija per dvejus metus? "Kai kas padaryta - sukurti įrankiai, pakeisti įstatymai. Patikėkite, tokių klausimų nebegirdžiu" - nusišypsojo Prezidentė D.Grybauskaitė. Ir atskleidė savo svajonę: per būsimus trejus metus atkurti žmonių pasitikėjimą savo valstybe. Regis, ne asmeninė reputacija ar reitingai jai rūpi labiausiai, matyt, todėl išskirtiniame interviu dienraščiui daugiausia kalbėjomės apie Lietuvos reikalus: šalies ateitį, korupcijos pūlinį, netolimą praeitį, kai šalies institucijose įtakingieji galėjo gauti vadinamąjį stogą ir užsitikrinti nebaudžiamumą. KAUNO DIENA

"Nestebina nei pasipriešinimo, nei kritikos banga. Visi šie elementai buvo visiškai aiškūs ir prognozuotini. Buvo visiškai suprantama, kad nebus lengva pakeisti tą daugelį metų nusistovėjusią inerciją. Didelių atradimų nėra daug.Tačiau kai kas vis dėlto šokiravo. Visų pirma - korupcijos mastas, visuomenės pripratimas prie šių reiškinių, taip pat nebaudžiamumas, koks buvo įsigalėjęs. Šalis neturėjo tinkamos įstatymų bazės, kuri leistų pažaboti korupciją. Pavyko subalansuoti, pavyzdžiui, senaties terminus: nuo šiol teismuose nebegalima tempti gumos ir nesulaukti jokios atsakomybės",- sakė Prezidentė. - "Vakaruose politika suprantama kaip darbas žmonėms. Lietuvoje geru politiku laikomas žmogus, dirbantis sau ar interesų grupei. Taip daugelis supranta buvimo politiku tikslą. Absoliučiai iškreiptas požiūris. Štai dėl šios priežasties talentingesni žmonės nenori eiti į politiką. Jie suvokia, kad tai ne pati švariausia veikla." KAUNO DIENA

"Iki Seimo ir Vyriausybės kadencijos pabaigos liko šiek tiek daugiau nei metai. Visada rėmiau šią Vyriausybę, ypač premjerą. Jis įgyvendino svarbiausius dalykus: suvaldė finansinį sunkmetį ir radikaliai ėmėsi spręsti strategines energetikos problemas. Taip, ši Vyriausybė daro ir daug klaidų, tačiau didele dalimi tai lemia koalicijos sudėtis. V.Kubilius neturi daugumos, dirbti nėra lengva. Matau ir kitų alternatyvų, tačiau jos nėra efektyvios ir geros. Esu priversta dirbti su tuo, kas šiandien yra geriausio. Labai atvirai noriu pasakyti: jei turėčiau geresnę alternatyvą, daryčiau kitokius sprendimus. Bet egzistuoja politinės realijos ir neperžengdama jų rėmų mėginu rasti geriausią sprendimą bei siekti rezultatų",- kalbėjo Dalia Grybauskaitė. KAUNO DIENA

A.Kubilius, lankydamasis Afganistane, bylojo: "Lietuva - laisvės kovotojų šalis, kurioje prieš 20 metų nebuvo žinomi tokie dalykai kaip žmogaus teisės ir demokratija. Lietuva turi patirties kurti valstybę nuo nulio, todėl ši patirtis Afganistanui galėtų būti naudinga" - "Respublikos" (ir Afganistano) savaitės žmogus - premjeras Andrius Kubilius, pasiruošęs pasidalyti su Afganistano prezidentu Hamidu Karzajumi (Hamid Karzai) valstybės kūrimo patirtimi, tačiau namie niekaip neištraukiantis iš šešėlinės ekonomikos žadėtojo milijardo. Alachas didis, bet A.Kubilius didesnis. RESPUBLIKA

Birželį parlamentarų išrinktas prezidentu A.Bėrzinis iškilmingai prisiekė neeiliniame Latvijos Saeimos posėdyje. Ir tuoj pat pradėjo tesėti per inauguraciją duotus priesaikos žodžius, liudijančius apie prezidento pareigą dirbti savo šalies žmonių gerovei. Interviu Latvijos žurnalistams A.Bėrzinis pareiškė, kad jo valstybė neturi pinigų prisidėti prie Lietuvos atominio projekto - naujojo reaktoriaus statybų Visagine. Išgirdęs apie naujojo Latvijos lyderio pareiškimą, premjeras Andrius Kubilius leido suprasti, kad mūsų Vyriausybė, siekdama žūtbūt pastatyti naują branduolinį reaktorių, gali savo piliečiams užkrauti naujos milijardinės skolos naštą. Lietuvos Vyriausybės vadovas toliau tvirtina, kad dėl atominių statybų dar vyksta kažkokios derybos su "regioniniais partneriais", tačiau po Latvijos pasitraukimo jie jau net nebeįvardijami. RESPUBLIKA

"Anksčiau iš mano prognozių dėl ES iširimo visi juokėsi, tačiau dabar ES griūtis akivaizdi. ES griaunama pagal suplanuotą scenarijų ir galutinai sugrius po 4-5 metų, kai atsiris trečioji krizės banga. Žinoma, galima paspartinti ES irimą ir anksčiau išeiti iš jos, bet problemos tai neišspręs. Jos esmė ta, kad nei Latvijos, nei Lietuvos ekonomikos nėra visavertės. Kai vietos gamyba sunaikinta, ekonomika priklauso nuo užsienio paramos. Todėl sugriuvus ES, Latvija ir Lietuva priklausys nuo tų, kas duoda pinigų - tarptautinių bankų korporacijų. Latvija ir Lietuva pernelyg mažos, kad atsispirtų globalizacijos procesams. Todėl reikia ieškoti bendraminčių Europoje bei pasaulyje ir kovoti bendromis jėgomis" - save ekonomistu-opozicionieriumi vadinantis Latvijos Ventspilio aukštosios mokyklos dėstytojas Dmitrijs Smirnovas šiuo metu bebaigiąs rašyti mokslinį veikalą, kuriame demaskuoja ir analizuoja šiuolaikinės pasaulio ekonomikos sistemą ir Latvijoje vykstančių virsmų pavyzdžiu aiškiai įrodo, jog ekonominės krizės - dirbtiniai, sąmoningai pasaulio galingųjų sukurti procesai, skirti užgrobti, pajungti ir sunaikinti nacionalines-valstybines ekonomikas visame pasaulyje. RESPUBLIKA

Prieš Seimo rinkimus rinkėjai džiūgavo, kad išrinkus A.Valinsko dainininkus ir juokdarius bus daug juoko. Juoko iš tiesų daug. Ir ypač pro ašaras. Jau ne tik A.Valinskas teistas už kriminalinį nusikaltimą, bet ir jo kompanija. Vakar Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį prezidento posto siekusio tuomečio Seimo pirmininko A.Valinsko rinkimų štabo keturiems nariams, kurie suklastojo rinkėjų parašus ir juos pateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai. Vulgarios viešos kritikos prezidentei Daliai Grybauskaitei negailintis Tautos prisikėlimo partijai vadovaujantis Seimo narys Arūnas Valinskas bėga į krūmus, kai kalba pasisuka apie jam pačiam nemalonius dalykus. Vakar jis išsigando paprašytas pakomentuoti apkaltinamąjį nuosprendį dėl parašų klastojimo jo rinkimų štabo nariams. RESPUBLIKA

Vakar "Respublika" A.Valinsko paprašė pakomentuoti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo nuteisti per rinkimus jam talkinę keturi bendraminčiai. "Nelabai susipažinęs... Negaliu nieko pasakyti, nes nieko nesu matęs. Jei ir teko, tai mano asmeninis reikalas. Aš esu teisininkas ir komentuoti nesiruošiu", - arogantiškai tėškė iš visų dažnai besityčiojantis politikas. Paprašytas nuosprendį pakomentuoti ne kaip teisininkas, o kaip politikas, A.Valinskas dar labiau susierzino: "Ačiū už skambutį!" - "Respublikai" vos spėjus pasakyti dalį klausimo, A.Valinskas jau skubinosi į krūmus: "Dėkui už skambutį, viso gero..." A.Valinskas drąsus tik prieš moteris. RESPUBLIKA

Nuo 1997-ųjų su Klaipėda partnerystės ryšių siejamame Baltarusijos mieste Mogiliove nepamatysi jokių šią šalį krečiančių krizės ženklų - miestas pavydėtinai švarus, parduotuvės pilnos prekių, žmonių veiduose nematyti jokio nerimo. Krizė atsiskleidžia tik tada, kai pradedi bendrauti su nuostabiai nuoširdžiais šio miesto gyventojais. Girdint nuolatinius pranešimus iš Baltarusijos apie suėmimus, Mogiliove stebina ne tik čia gyvenančių žmonių sugebėjimas išlikti ramiais po to, kai jų valiuta nuo šių metų pradžios nuvertėjo jau 64,3 proc., bet ir egzotiškai atrodantys socializmo reliktai, nebesuprantami žmogui, prie sovietinės santvarkos gyvenusiam tik pirmus septynerius savo gyvenimo metus. Mogiliove - maždaug dvigubai už Klaipėdą didesniame mieste - yra trys futbolo stadionai. Nors ir nesu didelis futbolo mėgėjas, bet man užteko pamatyti "Spartako" stadioną miesto centre, kad pavydžiai nutįstų seilė... VAKARŲ EKSPRESAS

Šį savaitgalį galutinai įtvirtinamas sumenkusios Naujosios sąjungos (socialliberalų) įsiliejimas į Darbo partiją. Mažytė Artūro Paulausko partija į Viktoro Uspaskicho glėbį puola su visais valstybės jai patikėtais turtais - valstybinėmis patalpomis geriausiose miestų vietose ir kt. Dingstanti iš politinės arenos partija nė nemano grąžinti jai patikėto turto visuomenei. V.Uspaskichas "Respublikai" puolė teisintis, esą Naująją sąjungą nori praryti ne dėl turtų, ją ima ne kaip jaunamartę su kraičiu. "Jungiamės, nes mūsų rinkėjai tie patys. Tai pagrindinis motyvas. Kas bus su turtu? Viskas bus po to nagrinėjama, man tie klausimai mažai įdomūs", - dievagojosi V.Uspaskichas. V.Uspaskichas ima A.Paulauską su kraičiu. RESPUBLIKA

---

TEISĖTVARKA

Nesuvaldomos ašaros byra ant pareiškimų, sutarčių ir kitų dokumentų. Popierių - visas kalnas. Teisininko išsilavinimą turinti Rasa tikisi visus juos panaudoti tam, kad susigrąžintų mažametę dukterį, kurią nuo jos atplėšė sutuoktinis egiptietis. Lietuvės ir egiptiečio trejų metų duktė, su kuria Rasa prieš mėnesį susisiekė internetu per "Skype", dabar kalba tik arabiškai ir išvydusi motiną klausia tėvo, koks tos tetos vardas. Ši šviesiaplaukė, didelių mėlynų akių 32 metų moteris - toli gražu ne vienintelė lietuvė, užhipnotizuota egzotiško gražuolio arabų pasaulio "princo" meilės apžavų ir nuo to skaudžiai nudegusi. Bet, ko gero, ne kiekvienas toks "princas" yra tarptautinio masto aferistas, ketinantis kelti kandidatūrą artėjančiuose Egipto prezidento rinkimuose. Tuo tarpu, kaunietės R.Molokhios teigimu, jos sutuoktinis Tameris, atėmęs dukterį ir šantažu išgavęs pinigus už Kaune parduotą butą, yra būtent toks. Santuoka su egiptiečiu lietuvei virto nesibaigiančiu košmaru. LIETUVOS RYTAS

Kovo viduryje suimtas buvęs Švietimo ir kultūros departamento direktorius Edmundas Balasevičius po 4 mėnesių suėmimo vakar paleistas iš areštinės. "Atlikti pagrindiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai, todėl manome, kad galima skirti ir švelnesnę kardomąją priemonę", - aiškino prokurorė Gabija Večerinskienė." Kol vyksta ikiteisminis tyrimas korupcija įtariamas valdininkas atsisakė kalbėtis su žurnalistais. Pomėgiu prabangai garsėjęs E.Balasevičius paklaustas ar sunkūs buvo tie mėnesiai tardymo izoliatoriuje tepasakė: "Turbūt". KAUNO DIENA

KULTŪRA

Kitąmet slopstantis lietuviškumas sulauks reanimacijos - visiems metams duotas Maironio vardas, kuris kiekvienam doram tautiečiui nuo elementoriaus asocijuojasi ar bent turėtų asocijuotis ne su litais, o su Lietuva. Minėsime iškilaus lietuvių dainiaus kunigo 150 metų sukaktį nuo gimimo ir aštuonias dešimtis po jo mirties. Viena valdžios ranka turėtų duoti muziejui, kita, kur kas dosnesnė - Maironiui, kad mums netektų išsiskirti su orumu. Kurio, regis, dar esama pas žmones. Kad būtumėt regėję, kokioj apgulty buvo atsidūrusi muziejaus vadovė, pasklidus gandams apie paminklo Maironiui perkėlimą kiton vieton... "Kelias dienas dirbau kaip biure, žmonės, senieji inteligentai ėmė eiti į muziejų, jaudinosi, vos ne alpdami, žadėjo budėti, apglėbti gyvu žiedu jo paminklą, - pasakojo Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė rašytoja Aldona Ruseckaitė, - kaip įmanydama juos raminau, neišgyvenkit, nebus čia automobilių aikštelės, tai nediskutuotina tema." RESPUBLIKA

"Plėšiausi tarp pačių įvairiausių menų, bet galų gale pajutau, kad svarbiausia man - šokis. Ir tuo keliu privalau eiti, nes aš jį pasirinkau", - sakė modernaus šokio puoselėtoja ir propaguotoja, "Auksinio scenos kryžiaus" laureatė, nuo rudens pradėsianti dirbti Klaipėdos universiteto Menų fakultete, Loreta Juodkaitė. Kas ją parviliojo į mūsų miestą, kurį vilniečiai laiko gilia provincija? "Pirmiausia - jūra, iš kurios nemokamai galėsiu semtis įkvėpimo ir idėjų. Antras dalykas - jaučiu, kad turėsiu ką perteikti studentams. Noriu dalintis tuo, ką jau pati sukaupiau. Trečia - Valentinas Masalskis renka aktorių kursą Klaipėdos universitete. O mes turime nemažai idėjų bendram darbui. Ir Klaipėdoje - palanki dirva jas realizuoti.",- sakė Loreta Juodkaitė. - Apie tai Šeštadienyje. VAKARŲ EKSPRESAS

Į IV tarptautinį folkloro konkursą-festivalį "Saulės žiedas" atvykusių Meksikos atstovų neįmanoma nepastebėti: ryškios plunksnos, drabužiai ir dažais išpiešti veidai. Gvadalacharos (Meksika) folklorinių šokių grupės nariai - grupės vadovas Ruben, šokėjai Sandra, Cecilia ir Gvillermo - tvirtino, kad Lietuvoje atrado daugiau panašumų į savo šalį nei skirtumų. Vos pradėjus kalbėtis. Nerimas dėl kalbos ar kultūros barjero dingo - meksikiečiai buvo itin šilti ir draugiški. "Mums, meksikiečiams, labai svarbios tradicijos. Švenčiame tradicines šventes, skambant mariačių muzikai. Žinoma, egzistuoja ir populiarioji kultūra",- sakė Sandra. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Sena kaip pasaulis abiturientų išleistuvių tradicija pamažu nyksta. Nors atsisveikinimas su mokykla - viena svarbiausių akimirkų prieš įžengiant į suaugusiųjų pasaulį, šių dienų abiturientai randa ne vieną priežastį jos atsisakyti. Moksleivių tėvams tai ne pati blogiausia naujiena, mat dar prieš kelerius metus išleistuvės gerokai patuštindavo jų kišenes. Kartai, kuri su mokykla atsisveikina šįmet, prabanga jau nerūpi. VAKARO ŽINIOS

Šiaulių savivaldybė ir Kristianstadu bendradarbiavimo sutartį pasirašė 1990 metais. Nuo to laiko miestai keičiasi politikų, meno kolektyvų vizitais, parodomis, tačiau dauguma eilinių Kristianstado gyventojų nežino, kad draugauja su Šiauliais, ir tiesą sakant, kur ta Lietuva.Koks mūsų draugas Kristianstadas - Apie tai Gyvenimo spalvos. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Rusvakailis Lordas tapo daugiau nei draugu lietuviui Afganistane, bet jam neleista į namus pasiimti šuns. Sujaudinti šios istorijos pinigų parskraidinti Lordą į Lietuvą surinko amerikiečiai. "Kariai ir jų šunys Afganistane drauge išgyvena tiek daug, jog sunku net įsivaizduoti. Atsiranda stiprus ryšys, tad kariui palikti augintinį karo lauke yra širdį veriantis skausmas", - "Lietuvos rytui" sakė amerikietė Anna Cannan, surengusi akciją išgelbėti Lietuvos kareivio šunį. Šimtai amerikiečių per dvi dienas surinko visą pinigų sumą, reikalingą parskraidinti Lordą į Lietuvą iš Afganistano. "Tikrai to nesitikėjau. Tai buvo paskutinė mano viltis parskraidinti Lordą namo. Maniau, kad jį reikės padovanoti amerikiečiams. Tada jis skristų į JAV, kad tik neliktų čia. Supraskite teisingai, aš jį auginau nuo mažiuko ir dabar turiu didelį gauruotą draugą, o draugų Afganistane niekas nepalieka", - sakė 45 metų karys Virgilijus. Ši nepaprasta istorija apie kario ir šuns draugystę karo zonoje, apie amerikiečių ir lietuvių kariškių broliškumą ir paprastų žmonių norą padėti sujaudino daugybę žmonių. Amerikiečių misija - gelbėti lietuvio šunį. LIETUVOS RYTAS

Semeliškių (Elektrėnų sav.) Šv.Lauryno bažnyčios kunigas Gintautas Jančiauskas nebeišmano, kaip atsiginti gandro, kuris, tarytum keršydamas už išmestus kiaušinius, pradėjo jį terorizuoti. Ilgą laiką gandro terorą kentęs Semeliškių parapijos klebonas 45 metų G.Jančiauskas lengviau atsikvėpė tiktai prieš porą savaičių. Gali būti, jog agresyvų paukštį apramino lizde iš dar kartą padėtų kiaušinių išsiritę jaunikliai. Klebonas gandro nemalonę užsitraukė po to, kai paukščiui matant balandžio pabaigoje surinko ir išmetė iš lizdo iškritusius ir sudužusius kiaušinius. Jau kitą dieną gandras snapu ėmė belsti į klebonijos langus. Barbenimas į stiklą kunigą pažadina paryčiais, apie ketvirtą valandą. Snapu langus paukštis kapoja mažiausiai dvi valandas. "Beldimas - bala nematė. Bet bjauriausia, kad gandras prie durų ėmė teršti", - skundėsi kunigas. Lyg tyčia gandras pasirinko pagrindinį įėjimą į kleboniją. LIETUVOS RYTAS

---

SPORTAS

Latvijoje vykstančiame pasaulio jaunimo (iki 19 metų) krepšinio čempionate Lietuvos rinktinė sėkmingai įveikė ketvirtfinalio barjerą ir šiandien kovos dėl patekimo į finalą. Pusfinalyje Lietuvos krepšininkų laukia amerikiečius nukarūnavę Rusijos krepšininkai. Jaunieji Lietuvos krepšininkai neturės galimybės atsirevanšuoti JAV rinktinei už apmaudų pralaimėjimą antrajame pasaulio čempionato varžybų etape. Krepšinio mėgėjų ir specialistų lauktas Lietuvos ir JAV rinktinių mačas pusfinalyje neįvyks. RESPUBLIKA

Vakar Lietuvos rinktinės lyderio jėgą savo kailiu patyrė Lenkijos krepšininkai. Prieš ketvirtfinalio mačą buvo spėliojama, ar fiziškai tvirti lenkų vidurio puolėjai Pšemislavas Karnovskis (Przemyslaw Karnowski) ir Piotras Nedzvedzkis (Piotr Niedzwiedzki) sugebės sustabdyti J.Valančiūną. Į šį retorinį klausimą atsakė pats J.Valančiūnas. Rinktinės strategas Kazys Maksvytis atkreipė dėmesį į krepšininko atliktą "juodą" darbą. "Jonas aikštėje padarė tą darbą, kurio daug kas nemato. Gynyboje susirinko beveik visus atšokusius kamuolius, dominavo po krepšiais. Iki idealaus žaidimo pritrūko kelių pataikytų metimų iš vidutinio nuotolio. Trumpai tariant, jis sužaidė taip, kaip turi žaisti komandos lyderis", - konstatavo K.Maksvytis. RESPUBLIKA

Mūsų šalyje išaugo dar viena įspūdinga krepšininkų karta. Tai dar kartą patvirtino Lietuvos devyniolikmečių pergalė pasaulio jaunimo krepšinio čempionato ketvirtfinalyje 87:75 prieš Lenkiją. Banguotose rungtynėse Jono Valančiūno vedami jaunieji lietuviai sudaužė lenkų pastangas ir jau dalyvaus medalių dalybose per lemiamas kovas Rygoje šiandien ir rytoj. Pusfinalyje šį vakarą Lietuvos komanda susigrums su Rusijos komanda, kuri vakar pateikė staigmeną, 79:74 patiesusi vienus čempionato favoritų amerikiečius. LIETUVOS RYTAS

"Broko buvo nemažai, - po pergalės ketvirtfinalyje teigė J.Valančiūnas. - Kaip ir po kiekvienos laisvos dienos, žaidėme ne taip, kaip norėtume. Tačiau manau, kad įsivažiuosime ir pajusime savo žaidimą. Kokią bangą pagausime, taip ir žaisime kitus mačus." "Šiai komandai nieko netrūksta", - tikino NBA klubo "Houston Rockets" skautas Artūras Karnišovas, stebintis jaunimo kovas Latvijoje. Bet tobulumui ribų nėra. Tuo įsitikinęs dar vienas čempionato žiūrovas Antanas Sireika, treniruojantis "Šiaulių" klubą. Paprašytas įvertinti Lietuvos rinktinės svarbiausius žaidėjus 2003 metų Europos čempionų treneris rado ir jų pliusų, ir minusų. LIETUVOS RYTAS

"Niekas kitas nebūsi - tik profesionalus krepšininkas", - prieš daugiau nei dešimt metų šiuos žodžius savo auklėtiniui Jonui Valančiūnui (19 m.) nuolat kartodavo jo pirmoji trenerė Sinilga Bartaševičiūtė (34 m.). Krepšinio trenerės iš Utenos įžvalgumu niekas nebegalėtų suabejoti. Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) biržoje pasirinktas penktuoju šaukimu, dabar J.Valančiūnas žiba pasaulio jaunių (iki 19 metų) krepšinio čempionate Latvijoje. Lietuvos rinktinės lyderis ir "Lietuvos ryto" vidurio puolėjas J.Valančiūnas jau gerokai praaugo savo pirmąją trenerę, bet ji iki šiol 213 centimetrų ūgio buvusį auklėtinį vadina Jonuku. Pastarosiomis savaitėmis S.Bartaševičiūtė atidžiai sekė pasaulio jaunių krepšinio čempionato kovas Latvijoje, net buvo nuvykusi į Rygą. "Rungtynių beveik nematau. Tik Jonuką stebiu - ką gerai daro, ką blogai", - prisipažino S.Bartaševičiūtė.- Plačiau Gyvenimo būde. LIETUVOS RYTAS

Kabelinių televizijų ir transliuotojų ginčai Lietuvą gali palikti ne antrosios religijos - krepšinio. Sirgaliai nematys ne tik Lietuvoje vyksiančio Europos čempionato kitų valstybių rinktinių kovų, bet ir mūsiškių rungtynių. Tiesa, Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius krepšiniu tiek nesidomi, kad galėtų dėl to pajudinti bent pirštą. Krepšinio šventė be krepšinio. VAKARO ŽINIOS

"Kartais ir vienas lauke esi karys",- išskirtiniame interviu "Kauno dienai" kalbėjo Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Interviu pabaigoje apie tai, kuo pastaruoju metu gyvena Lietuva. Apie antrąją šalies religiją. Šie metai - krepšinio metai. Tačiau sportui - vienam geriausių Lietuvos ambasadorių - skiriamos lėšos tikrai nėra didelės. Kai kurios federacijos per metus gauna vos kelių tūkstančių litų finansavimą. Ar valstybė, užuot švaisčiusi lėšas neaiškiems Lietuvos įvaizdžio kūrimo projektams, neturėtų finansiškai labiau pasirūpinti sportu? - "Tai nėra normali situacija. Reikėtų peržiūrėti ir sportininkų apdovanojimų tvarką. Šiemet padidintos sportininkų stipendijos. Tačiau sporto srityje dar daug ką reiktų nuveikti.Nepaisant to, mūsų sportininkai rodo labai aukštus rezultatus. Trijų milijonų valstybei turėti tiek laimėjimų yra pasiekimas. Gyvename iš inercijos, iš trenerių profesionalumo. Reikėtų atrasti ne tik valstybinių išteklių, efektyviau naudoti turimas olimpines, rėmėjų lėšas. Krepšinis Lietuvoje apskritai yra išskirtinis reiškinys: visi lietuviai vaikystėje yra turėję krepšinio kamuolį",- sakė Prezidentė. KAUNO DIENA

Iš Brazilijos mieste Natalėje vykusio XI pasaulio veteranų krepšinio čempionato kupini spinduliuojančios energijos ir šlovės sugrįžo du klaipėdiečiai: Algirdas Lingė ir Algimantas Riauka. Džiaugtis tikrai yra kuo - krepšinio veteranų rankose žiba auksiniai medaliai. Skirtingose komandose žaidę Lietuvos rinktinės nariai mielai sutiko pasidalinti įspūdžiais su "Vakarų ekspreso" skaitytojais. "Čempionate daugiausia varžėsi Pietų Amerikos komandos. Pastebėjome, kad brazilams visur reikia prabangos, "pompastikos" - dėl to gal šiek tiek buvo nepatenkinti krepšininkai. Kiekvienas rungtynes privalėjome žaisti vis skirtingose salėse, teko daug važinėtis. Tokia buvo organizatorių mintis, kuri tikrai ne visiems patiko", - kalbėjo naujai "iškepti" planetos čempionai. VAKARŲ EKSPRESAS

V. Romanovo valdomas Ūkio bankas apmokėjo šios veteranų komandos išvyką į Braziliją. "Mūsų komandos nariams buvo apmokėta kelionė, gyvenimas viešbučiuose. Išlaidos buvo padengtos ir kitiems buvusiems "Žalgirio" žaidėjams. Skaudu, kad nė kiek neprisidėjo nei Lietuvos (LKF), nei Klaipėdos federacijos atstovai. Juk visgi tai pasaulio čempionatas. Negi federacija visai negerbia veteranų?" - neslėpdamas pykčio klausė A. Riauka. Čempionai pabrėžė ir tai, kad Vilniaus oro uoste juos pasitiko ne Lietuvos krepšinio federacijos atstovai, o "Žalgirio" klubo nariai. "Net šiurpuliai per kūną nuėjo, kai užgrojo dūdų orkestras ir ant kaklų mums užkabino ąžuolo vainikus. Tai itin malonios akimirkos", - kalbėjo A. Riauka. VAKARŲ EKSPRESAS

Laiko neįveikiamas klasikinis lietuviško krepšinio stilius ir kovotojų charakteris 0- tai, pasak pasaulio veteranų krepšinio čempionu tapusio Kauno žalgiriečio Vitoldo Masalskio, buvo pagrindiniai mūsų šalies moterų ir vyrų komandų koziriai 11-osiose planetos pirmenybėse. "Atkreipiau dėmesį, kad žiūrovams patiko lietuviškas krepšinio stilius. Nei mūsų moterys, nei vyrai nesivaikė asmeninės statistikos - tikslo siekė komandiniu žaidimu, susitelkimu, kovingumu. Buvo daug epizodų, kai žiūrovai lietuviams plojo stovėdami",- sakė Vitoldas Masalskis. KAUNO DIENA

Anūko krikštynos, o kitą dieną - santuokos 35 metų sukaktis. Tokios malonios staigmenos užgriuvo garsų krepšinio trenerį Joną Kazlauską (56 m.), sugrįžusį į gimtinę atostogauti. Vilniaus Šv.Kryžiaus bažnyčioje šiandien krikštijamas krepšinio trenerio J.Kazlausko anūkas Benediktas, kurį jam padovanojo jaunėlė duktė Miglė Akulevičienė su vyru Vaidu. Akulevičiai, be Benedikto, augina beveik trejų metų dukterį Emiliją. Benediktas - J.Kazlausko viltis, kad užaugęs tęs jo darbus. "Mano tėvas yra pametęs galvą dėl anūkų. Tėtis šeimoje visai kitoks žmogus nei krepšinio aikštėje - atidus, geras, supratingas, linksmas", - pasakojo trenerio duktė Miglė. Apie tai Gyvenimo būde. LIETUVOS RYTAS

Šiaulietis Svajūnas Ambrazas šiandien mina dviračio pedalus Kurtuvėnų regioninio parko miškuose su keliais šimtais bendraminčių trijų dienų dviračių varžybose "MTB Šiauliai 2011". Svajūnas žino, kodėl iš vaikų "spaudžiant" čempionus išeina paliegėlių kartos, kodėl Šiaulių arena šiauliečiams yra nereikalinga. "Reikia. kad toje arenoje leistų sportuoti visiems, kurie to nori. net sporto mokyklos moka arenai už patalpų nuomą, bet jie ten net nesportuoja. Šiauliečiui iš arenos - jokios naudos. (...) Aš ne prieš areną, bet prieš tokią sistemą. Jeigu ten leistų žmonėms sportuoti, žmonės ten eitų būriais. taip su arenomis yra Latvijoje, Estijoje. Ten arenos nusidėvėjusios, jose vyksta gyvenimas. Pas mus arena nauja - kuo mažiau ten visko vyksta, tuo ilgiau ji išliks nauja, bet kas iš to žmonėms?" - Su Svajūnu Ambrazu - apie sportą, kuriam reikia ne pinigų, o žinių, sveikatos ir meilės. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Šarūnas Jasikevičius - pasirinkimo kryžkelėje. 35-erių įžaidėjas nei treneriui Kęstučiui Kemzūrai, nei pats sau niekaip negali duoti atsakymo, ar atvyks į Lietuvos rinktinę. Birželio 17 dieną tapęs Turkijos čempionu Šaras nusivilko Stambulo "Fenerbahce" aprangą ir su drauge Anna Douka bei jųdviejų dukterimi 9 mėnesių Aila parskrido į Atėnus. Po to - reikalai Barselonoje, Izraelyje ir kol kas - jokių normalių atostogų. "Ar apsisprendėte dėl žaidimo Lietuvos rinktinėje šiemet? - "Lietuvos rytas" paklausė Š.Jasikevičiaus.- "Tikrai ne. Daug mąstau. Reikia rinktis. Šaukia čempionatas Lietuvoje, jaučiu atsakomybę, tačiau šiuo metu man yra daug kitų svarbių asmeninių dalykų ir pirmiausia - šeima.Tikrai norėčiau priimti sprendimą kuo greičiau, kad treneris K.Kemzūra žinotų. Manau, šiomis dienomis pakalbėsiu su juo ir nuspręsime." Šaras: "Neapsisprendimas dėl rinktinės nervina mane patį". LIETUVOS RYTAS