Naujienų liepos 1d. dienraščiuose apžvalga

Du aukšto lygio tarptautiniai renginiai į Lietuvą atvedė kelis šimtus politikų, visuomenės veikėjų ir intelektualų iš daugelio užsienio valstybių. Ketvirtadienį vakare į Vilnių pirmą kartą atvyko ir viena įtakingiausių pasaulio moterų - Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstybės sekretorė Hilari Klinton. Ketvirtadienį prezidentūros rūmuose visą dieną vyko konferencija "Moterys - demokratijos stiprintojos: gerosios praktikos pavyzdžiai". Į ją atvyko Suomijos ir Kosovo prezidentės Tarja Halonen bei Atifete Jahjaga, Mongolijos prezidentas Cachiaginas Elbegdordžas (Tsakhiagiin Elbegdorj), Latvijos ir Albanijos parlamento pirmininkės Solvita Abuoltinė bei Jozefina Coba Topalli. Konferencijoje taip pat dalyvavo Jungtinių Tautų ir ESBO atstovai, užsienio šalių parlamentų, vyriausybių narės, žmogaus ir moterų teisių aktyvistai, nevyriausybinių organizacijų atstovai. Į Seimo Kovo 11-osios salėje vakar surengtą aukšto lygio Demokratijų bendrijos Parlamentinio forumo (DBPF) susitikimą buvo sukviesti 137 pasaulio valstybių atstovai. "Vilnius tapo pasaulio politikos elito sostine". LIETUVOS ŽINIOS

H. Klinton vizito išvakarėse politiniuose kuluaruose buvo kalbama, jog dėmesiu jai nepasidalija prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Esą ir viena, ir kita norėjo JAV valstybės sekretorę laikyti savo viešnia. Kai H. Klinton atstovai pranešė, kad penktadienį ji ruošiasi prie Seimo barikadų, simbolizuojančių Lietuvos kovą prieš SSRS agresiją 1991 metų sausį, padėti gėlių, tačiau neužsuks į Seimą, I. Degutienė pareiškė, kad tokiu atveju aukštosios viešnios neišeis pasitikti, todėl H. Klinton komandai darbotvarkę teko pakoreguoti. Šiandien ji vis dėlto užsuks kelioms minutėms į Seimą pasisveikinti su I. Degutiene ir pasirašyti svečių knygoje. Po to viešnia išvyks susitikti su Andriumi Kubiliumi. Pagrindinė H. Klinton ir mūsų valstybės vadovų pokalbių tema - energetinis saugumas ir nepriklausomybė. LIETUVOS RYTAS

Ketvirtadienį Lietuva skilo į dvi stovyklas. Viena aiškina, kad, nepaisant Europos Komisijos leidimo trejiems metams pratęsti draudimą užsieniečiams pardavinėti lietuvišką žemės ir miškų ūkio paskirties žemę, ją pardavinėti galima. Kita aiškina, kad negalima. Seimas vakar galėjo šią teisinę spragą užkimšti, bet nenorėjo pratęsti sesijos ir išskubėjo atostogų, kurios tęsis iki rugsėjo 10-osios. Dalis Lietuvos teisininkų, notarų ir net teisingumo ministras Remigijus Šimašius šią savaitę pareiškė, kad nuo gegužės 1-osios jau galima pardavinėti žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemę užsieniečiams, nors Europos Komisija leido draudimą pratęsti iki 2014-ųjų gegužės. Lietuvos notarų rūmai net priėmė rekomendaciją notarams leisti tvirtinti sandorius dėl žemės pardavimo užsieniečiams, kol minėta nuostata esą neįkelta į Lietuvos teisės aktus, konkrečiai - kol nepakeistas Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinis įstatymas. RESPUBLIKA

Ketvirtadienį "Respublikai" paviešinus šią informaciją žaibiškai sureagavo Seimas. Tą patį rytą Seimo pirmininkė Irena Degutienė bei vicepirmininkas Česlovas Stankevičius registravo Seimo nutarimo projektą, numatantį, kad iki 2014-ųjų gegužės sandoriai su užsienio subjektais dėl lietuviškos žemės pardavimo negalimi. Šis klausimas iškart atsirado ir plenarinio posėdžio darbotvarkėje. Tačiau jo svarstymas labiau priminė cirką nei rimtų vyrų ir moterų diskusijas. Pristatydamas projektą Č. Stankevičius aiškino, jog Lietuvoje atsirado dvejopos situacijos interpretacijos, todėl esą būtina Seimui pareikšti savo nuomonę. Tačiau parlamentaras nusprendė pateikti jau nebe nutarimo, o rezoliucijos projektą, nors rezoliucija yra nieko neįpareigojantis dokumentas. RESPUBLIKA

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius per Vyriausybės valandą Seime ketvirtadienį pakartojo, kad Lietuva privalėjo pakeisti apribojimus užsieniečiams numačiusius teisės aktus. Tuo tarpu premjeras Andrius Kubilius ir žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius rėmėsi kitų teisininkų nuomone, kad jokių pakeitimų nereikia ir apribojimai galioja dar trejus metus. Seime svarstytą rezoliuciją R. Šimašius vadino niekine. Pasak jo, "svarstoma rezoliucija - teisinio nihilizmo pavyzdys - labai apgailestausiu, jeigu Seimas tokį dokumentą priims". "Žemę gynė paknopstomis". LIETUVOS RYTAS

"Pasirodo, netgi tinkamai uždrausti Lietuvoje mes nebesugebame nieko", - pripažino galbūt tyčines Vyriausybės bei Seimo "klaidas" ir susisiekimo ministras liberalusis Eligijus Masiulis. Jis tai padarė dar kartą, pacitavęs Europos teisės departamento direktoriaus Deivido Kriaučiūno išaiškinimą, jog EK sprendimas tėra "leidimas", o ne "įpareigojimas" drausti pirkti žemes užsieniečiams, todėl teisiškai laikoma, jog draudimas negalioja, kol Seimas nepriėmė reikiamų pataisų. Nors rezoliucija priimta absoliučia balsų dauguma, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras pripažino, jog rezoliucija nesuveiks, todėl teks priimti Konstitucinio įstatymo pataisą. Tiesa, tik rudenį - kai Seimas bus pailsėjęs, o žemė - išparduota. "Tyliai palaimintas Lietuvos išpardavimas". VAKARO ŽINIOS

TEISĖTVARKA

Trečiadienio vakarą Klaipėdoje policininkams begaudant beprotišku greičiu po miestą lakstantį "britvininką", teko gerokai pavargti - šis ten, kur leistinas greitis 50 kilometrų per valandą (km/h), lėkė 117 km/h greičiu, taip pat pavojingai manevravo. Gaudynės, per kurias vienam policininkų automobiliui posūkyje net išsinėrė ratas, baigėsi ties Jakų žiedu, kur pareigūnai blokavo kelią sustatytais automobiliais. "Honda CBR 900" vairuotojas bandė tarp mašinų išlaviruoti, tačiau jo nesuvaldęs užvažiavo ant kelkraščio, kur jį bandė sustabdyti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Magistralinių kelių priežiūros būrio patrulis. Motociklininkas nutrenkė pareigūną, po susidūrimo dar bandė važiuoti toliau, bet nugriuvo. 1987 metais gimęs policininkas pasitempė riešą, jam sumušta blauzda. Jis gydosi ambulatoriškai. Paaiškėjo, kad"Honda CBR 900" vairavo prieš porą savaičių 27-ąjį gimtadienį atšventęs Darius G. Klaipėdietis nuo policininkų bėgo, nes neturėjo A vairuotojo kategorijos, suteikiančios teisę vairuoti motociklus. Jam gresia ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė. VAKARŲ EKSPRESAS

Treji su puse metų kalėjimo. Tiek Šiaulių apygardos teismo sprendimu nelaisvėje praleis 30-metis Naujosios Akmenės gyventojas Donatas Rupeika. Vyras kaltu pripažintas už daugiau nei 400 tūkst. litų pasisavinimą ir aplaidų bei apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Baudžiamosios bylos duomenimis, D. Rupeika, 2005-2007 metais UAB "Kristalo grupė" direktorius, iš žmonių, užsisakančių kilnojamuosius medinius namelius, kuriuos bendrovė veždavosi iš Rusijos, surinkdavo tūkstantines sumas ir gautų pajamų tinkamai neįformindavo buhalteriniuose dokumentuose. Tyrimo duomenimis, per kelerius metus D. Rupeika iš bendrovės kasos pasisavino daugiau kaip 410 tūkst. litų. Šiuo metu bendrovei, kuriai vadovavo D. Rupeika, iškelta bankroto byla. "400 tūkst. pasisavinęs direktorius prarado laisvę". ŠIAULIŲ KRAŠTAS

KULTŪRA

Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktoriaus Bronislovo Burgio įsitikinimu, Lietuvoje abiturientų egzaminų rezultatai dirbtinai pagerinami, siekiant pasipuikuoti ES, įtikti Vyriausybei ir aukštosioms mokykloms. Daugelio egzaminų rezultatų abiturientai dar nežino - sulaukę įvertinimų jie turės laiko iki liepos 22-osios pateikti stojimo į aukštąsias mokyklas prašymus. Ar iš tiesų brandos atestate bus įrašytas moksleivio žinias atitinkantis įvertinimas? Prestižinės KTU gimnazijos direktorius B. Burgis dabartinę egzaminavimo sistemą vadina muilo puta ir dūmų uždanga. Pasak jo, tai - būdas nuslėpti skaudžią tiesą apie žemą abiturientų parengimo lygį. Pedagogo įsitikinimu, Nacionalinis egzaminų centras (NEC) vadovaujasi pakankamai sudėtinga vertinimo sistema tik todėl, kad būtų galima užmaskuoti tikruosius rezultatus, verčiant egzaminų balus į procentus. KAUNO DIENA

KTU gimnazijos direktorius, išanalizavęs NEC svetainėje pateiktą vertinimo sistemą, grafikus ir lenteles, pastebi, kad net ir matematikui sunku suprasti vertinimo principą. "Tas norminis vertinimas yra mistika. Dabar jau tą vertinimo vienetą vadinu ne procentais ar balais, bet batais. Yra toks Tailando piniginis vienetas. Tokia vertinimo sistema stengiamasi įtikti Vyriausybei, Seimui, aukštosioms mokykloms, visuomenei", - sakė B. Burgis. Anot jo, iš esmės pažymys priklauso nuo politinio sprendimo. "B. Burgis: abitūros egzaminų rezultatai - Lietuvos melas". KAUNO DIENA

Ant Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto fasado nušvito užrašas gotiškomis raidėmis, o virš jo atsivėrė Prūsijos herbas. Šias šimtamečio pastato puošmenas aptiko restauratoriai. Istorinius ženklus ilgą laiką slėpė tinko sluoksnis - sovietmečiu jie buvo paprasčiausiai užmūryti. Prūsijos herbo liekanas restauratoriai sutvirtino, užkonservavo ir tikisi, kad jis kada nors bus visiškai atkurtas. Antrasis radinys - užrašas vokiečių kalba "Karališkoji mokytojų seminarija". Pasak bendrovės "Pamario restauratorius" vadovo Aldo Kliuko, "visos raidės puikiai išsilaikiusios, trūko tik vienos raidės, kurią pagamino mūsų meistrai". "Tinkas slėpė Prūsijos herbą". LIETUVOS RYTAS

Rotušės aikštės kampe, prie Kauno kunigų seminarijos, stovintis vyskupo Motiejaus Valančiaus paminklas tampa valstybinio lygio problema - ją ėmėsi spręsti pats Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius, tarsi Kaune nebūtų kitų darbų. Premjeras raštu kreipėsi į Kauno merą Rimantą Mikaitį, prašydamas asmeniškai pasirūpinti paminklo vyskupui Motiejui Valančiui iškėlimu iš dabartinės vietos. A. Kubilius rašte Kauno merui užsimena, jog vyskupo skulptūra galėtų būti perkelta prie Arkikatedros bazilikos, nes dabartinė vieta esanti netinkama. Paminklais ir atminimo įamžinimu besirūpinančio Kauno vicemero Stanislovo Buškevičiaus įsitikinimu, paminklus kilnoti nėra gerai - pasak jo, reiktų tik sutvarkyti to paminklo aplinką. Tokios pat pozicijos laikosi ir savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis - jis prisipažino dar negirdėjęs argumentų, kurie jį įtikintų, jog būtina Motiejų Valančių kraustyti kitur. "Asmeninis A. Kubiliaus rūpestis". KAUNO DIENA

Skulptorius Gediminas Radzevičius kūrybinių sumanymų, veiklų ir pasiekimų turi tiek, kad sočiai užtektų penkių žmonių biografijoms. Jis skulptūras kala iš akmens, drožia iš medžio, rašo eiles, kuria dainas, vaikus moko lipdybos, propaguoja skautybę, puošia Lietuvą koplytstulpiais, primindamas iškilias šalį kūrusias asmenybes, parodydamas dabarties kartoms vartus į lietuvių tautosakos ir mitologijos lobynus, žadindamas tautinę žmonių savimonę ir, jo paties žodžiais tariant, kiek pajėgia, sudvasindamas Lietuvą. Daugybę metų tyliai kaltuku darbavęsis menininkas šiandien į viešumą žengia su naujausių ir monumentaliausių kūrybinių sumanymų puokšte. Vienas tų puokštės žiedų - paminklas visiems iš Lietuvos emigravusiems, taip pat visiems Tėvynėje pasilikusiems lietuviams, skirtas byloti, kad atstumas nepajėgs išskirti mūsų brolių ir seserų širdžių, kad visi, prisimenant J. Strielkūną, "iš Lietuvos išėję ir vėl sugrįšim Lietuvon". "Misija - sudvasinti Lietuvą". RESPUBLIKA

ENERGETIKA

Nors dujos katastrofiškai brangsta, oficialiai skelbiamos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybų ir eksploatavimo pradžios datos tolsta kaip miražas. Lietuvos energetikos ir ekonomikos ekspertai bei politikai vieningai sutaria, kad bene patikimiausias būdas išsiderėti pigesnes dujas iš vienintelio tiekėjo - Rusijos koncerno "Gazprom" - kuo greičiau pasistatyti SGD terminalą Klaipėdoje, į kurį būtų galima atsivežti ir ilgesnį laiką saugoti pigesnes dujas. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, nuo 2005-ųjų iki šios dienos dujos pabrango 3,6 karto, nuo 439 iki 1 598 litų už toną naftos ekvivalento. Pasak LŠTA prezidento Vytauto Stasiūno, "tai dar vienas rimtas signalas, kad Lietuvos laukia brangiausias ir sudėtingiausias šildymo sezonas". Jeigu Lietuva turėtų savo dujų terminalą, specialistų nuomone, dujas jau dabar galėtume pirkti bent 30 proc. pigiau. LIETUVOS ŽINIOS

Tačiau terminalo statybų data ne artėja, o tolsta. Vyriausybė ne kartą viešai skelbė ir įsipareigojo, kad SGD terminalo statybos turėtų prasidėti šiemet, o 2014 metais jis jau turėtų priimti jūra plukdomas dujas. Tačiau toliau kalbų nepasistūmėta: visuomenė iki šiol nežino, nei kas terminalą statys, nei kiek jis kainuos, nei kas bus neva pigesnių dujų tiekėjai. Terminalo statybą organizuojanti "Klaipėdos nafta" (KN) šį mėnesį pranešė, kad skelbtą SGD terminalo plėtros plano ir pasekmių aplinkai vertinimo konkursą laimėjo Švedijos "Sweco" koncernui priklausanti Vilniaus bendrovė "Sweco Lietuva". Bet sutartis su ja nepasirašyta ir sutarties vertė neskelbiama. Pasak KN vadovo Roko Masiulio, dėl suskystintų dujų tiekimo deramasi su 5-7 potencialiais tiekėjais, kas jie - valstybės paslaptis. "Dujos brangsta, terminalo statyba merdi". LIETUVOS ŽINIOS

"Lietuvos dujos", kurių vienas didžiausių akcininkų yra koncernas "Gazprom", privalo atsikratyti magistralinių dujotiekių. Tokį įstatymą didele balsų dauguma priėmė Seimas. Tačiau kaip vyks ši pertvarka ir kiek ji kainuos, niekas nežino. Jei įstatymo nevetuos prezidentė Dalia Grybauskaitė, "Lietuvos dujos" dujotiekių turės atsikratyti iki 2013-ųjų pabaigos - tiesa, šį terminą Vyriausybė turės teisę pratęsti. Energetikos ministro Arvydo Sekmoko tikinimu, toks įstatymas leis su "Gazprom" derėtis dėl mažesnių dujų kainų. Į klausimą, kiek kainuos ši pertvarka, A. Sekmokas neatsakė. Kol kas neaišku, kas gali būti naujasis magistralinių dujotiekių savininkas. Taip pat nė vienas ekspertas nedrįso įvertinti, kokia gali būti nuo "Lietuvos dujų" atskirtų dujotiekių rinkos kaina. Buhalterinė "Lietuvos dujų" magistralinių dujotiekių vertė yra 1,3 mlrd. litų. Dujų pardavėjams neleisti valdyti dujų vamzdynų įpareigoja ES. Tikslų dujotiekių atskyrimo planą, suderinusi su Europos Komisija, Vyriausybė turės patvirtinti iki lapkričio. "Dujų ūkio dalybose klaustukų - itin daug". LIETUVOS RYTAS

TRANSPORTAS

Uostamiesčio Taryba pritarė dalyvavimui projekte "Klaipėdos autobusų parko atnaujinimas", kurio metu bus įsigyta 12 visiškai naujų gamtinėmis dujomis varomų miesto autobusų. 85 proc. - 7,9 mln. litų - šio projekto vertės dengs europiniai fondai, 15 proc. - 1,4 mln. litų bei PVM - 1,9 mln. litų turėtų apmokėti paraiškos teikėjai - Klaipėdos miesto savivaldybė arba Klaipėdos autobusų parkas. VAKARŲ EKSPRESAS

Vos prieš kelias savaites po rekonstrukcijos atidarytą kone moderniausią šalyje kelio ruožą nuo Radviliškio Šiaulių link jau spėta suniokoti. Vagys išlupo brangius į kelio dangą įmontuotus šviestuvus. Eismo saugumui skirti šeši šviestuvai pavogti iš netoli Radviliškio esančio 50-ies metrų požeminio tunelio ties sankryža į Tyrulius. Šviestuvų vietoje po vagystės liko žiojėti angos, iš kurių kyšojo atviri elektros laidai. Izoliavus juos ir vėl apšvietus kelią, naujų žibintų nuspręsta neberengti, jiems skirtos angos užvirintos - karti kelininkų patirtis rodo, kad šviestuvai vis tiek būtų pavogti. Problema - ne tik vagys. Vos per keletą savaičių moderniai įrengtas požeminis pėsčiųjų ir dviratininkų takas ties Radviliškio rajono Šniūraičių gyvenviete pavirto atviru tualetu - šis takas tapo užuovėja ne tik girtuokliams, bet ir užklydėliams, jaukią požeminę perėją pavertusiems miegamuoju su tualetu. Siaubiamas ne tik Šiaulių apskrities kelias. "Vagys ir vandalai niokoja kelius". ŠIAULIŲ KRAŠTAS

VERSLAS

Prieš kasos aparatų įvedimą bado akcija prie Seimo protestavę turgaus prekeiviai ketvirtadienį akciją nutraukė iš Vyriausybės taip nieko ir nepešę. Tačiau vizitas į Briuselį smulkiesiems verslininkams sužadino viltį, kad įsiklausyti į jų reikalavimus Lietuvos valdžią privers Europos Komisija. "Bado akciją baigėme, nes mūsų delegacija grįžo iš Briuselio. Briuselyje išsprendėme tas problemas, dėl kurių nesutarėme su Vyriausybe, nes ji į dialogą su mumis nėjo, tik žlugdė mūsų smulkųjį verslą", - sakė Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos (LVSPA) vadovė Zita Sorokienė. Surengti protesto akciją Briuselyje prie Europos Parlamento ir EK pastatų Lietuvos Vyriausybės pozicija nusivylusiems žmonėms padėjo europarlamentaras Justas Vincas Paleckis. Su LSVPA atstovais susitiko 8 aukšti EK pareigūnai, kuruojantys smulkųjį verslą, konkurenciją, socialinius reikalus visoje ES. RESPUBLIKA

Pareigūnų grupei vadovavęs Įmonių ir industrijos generalinio direktorato vadovo pavaduotojas Danielis Kajecha (Daniel Calleja), išklausęs lietuvių delegacijos argumentus, pripažino, kad Lietuvos Vyriausybė pagal verslo liudijimą besiverčiantiems gyventojams kelia tokius pat reikalavimus, kaip ir įmonėms. "Pareigūnus ypač stebino tai, kad oficialiais kanalais iš Lietuvos gaunama informacija apie smulkaus ir vidutinio verslo situaciją šalyje gerokai skiriasi, - pastebėjo Z. Sorokienė. - Mums buvo pažadėta, kad EK išnagrinės Lietuvos Vyriausybės veiksmus, varžančius smulkaus verslo veiklą Lietuvoje". RESPUBLIKA

Smulkiųjų verslininkų atstovai apsilankė Briuselio turguose ir įsitikino, kad Vyriausybė begėdiškai melavo teigdama, jog ES turguose kasos aparatai privalomi. "Kur dirba vienas žmogus, fizinis asmuo, jis dirba pagal supaprastintą veiklos modelį, moka fiksuotą mokestį, bet nemoka PVM ir neturi jokio kasos aparato, - "Respublikai" sakė LSVPA pirmininko pavaduotojas Donatas Botyrius. - O jei žuvimi ar mėsa prekiauja įmonė, nurodytas jos pavadinimas, įrengti dideli prekystaliai, dirba vienodai apsirengę pardavėjai, naudojami kasos aparatai. Štai jums skirtumai". Smulkiųjų verslininkų atstovų tikinimu, įvedus kasos aparatus per 2 mėnesius kai kuriose didelėse šalies turgavietėse žmonių, prekiavusių maisto produktais su verslo liudijimais, liko maždaug 20 proc. RESPUBLIKA

Pasak Seimo nario Algirdo Butkevičiaus, "gėda visam mūsų Ministrų kabinetui, pademonstravusiam ne tik abejingumą smulkiųjų verslininkų problemoms, bet ir akivaizdžiai atstovaujančiam stambiojo verslo interesams. Buvo stengiamasi sudaryti sąlygas, kad smulkieji verslininkai būtų kuo greičiau išstumti iš rinkos, o jų vietą užėmę stambieji galėtų sėkmingai padidinti prekių ir paslaugų kainas". "Turgaus prekeivių viltis - Briuselis". RESPUBLIKA

PREKYBA

Nuo šiandien įsigaliojantys Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano muitų sąjungos importo tarifai automobilių iš Lietuvos eksporto upės į šias šalis visiškai neužtvenks - jau rudenį laukiama sugrįžtančių pirkėjų. Lengvųjų automobilių ir jų pakrautų autovežių eilės Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje jau ketvirtadienį buvo išnykusios. Nors, pasak Kauno turgų valdančios bendrovės "Varanas" direktoriaus Valento Naujanio, "dabar po turgų vaikšto tik lietuviai", tikėdamiesi mažesnių kainų, tačiau esą kol vietinė rinka neprisipildys, mažesnių kainų tikėtis nereikėtų. V. Naujanio tikinimu, jau rudeniop baltarusiai ir kazachai į Lietuvą gali grįžti - manoma, kad tuomet juos domins 3-5 metų senumo, iki 1,5 cm darbinio tūrio automobiliai. Muito mokesčiai pagal naują muitų sąjungos tvarką automobiliams iki tokio galingumo siekia 1,7 euro už 1 kub. cm. V. Naujanio teigimu, iki liepos 1-osios baltarusiai ir kazachai mokėjo beveik 3 kartus mažesnius muitus nei rusai. "Sugrįš naujesnių automobilių". KAUNO DIENA

ŽEMĖ

Ketvirtadienį Lietuva skilo į dvi stovyklas. Viena aiškina, kad, nepaisant Europos Komisijos leidimo trejiems metams pratęsti draudimą užsieniečiams pardavinėti lietuvišką žemės ir miškų ūkio paskirties žemę, ją pardavinėti galima. Kita aiškina, kad negalima. Seimas vakar galėjo šią teisinę spragą užkimšti, bet nenorėjo pratęsti sesijos ir išskubėjo atostogų, kurios tęsis iki rugsėjo 10-osios. Dalis Lietuvos teisininkų, notarų ir net teisingumo ministras Remigijus Šimašius šią savaitę pareiškė, kad nuo gegužės 1-osios jau galima pardavinėti žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemę užsieniečiams, nors Europos Komisija leido draudimą pratęsti iki 2014-ųjų gegužės. Lietuvos notarų rūmai net priėmė rekomendaciją notarams leisti tvirtinti sandorius dėl žemės pardavimo užsieniečiams, kol minėta nuostata esą neįkelta į Lietuvos teisės aktus, konkrečiai - kol nepakeistas Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinis įstatymas. RESPUBLIKA

Vakar "Respublikai" paviešinus šią informaciją žaibiškai sureagavo Seimas. Tą patį rytą Seimo pirmininkė Irena Degutienė bei vicepirmininkas Česlovas Stankevičius registravo Seimo nutarimo projektą, numatantį, kad iki 2014-ųjų gegužės sandoriai su užsienio subjektais dėl lietuviškos žemės pardavimo negalimi. Šis klausimas iškart atsirado ir plenarinio posėdžio darbotvarkėje. Tačiau jo svarstymas labiau priminė cirką nei rimtų vyrų ir moterų diskusijas. Pristatydamas projektą Č.Stankevičius aiškino, esą Lietuvoje atsirado dvejopos situacijos interpretacijos, todėl esą būtina Seimui pareikšti savo nuomonę. Tačiau parlamentaras nusprendė pateikti jau nebe nutarimo, o rezoliucijos projektą, nors rezoliucija yra nieko neįpareigojantis dokumentas. RESPUBLIKA

Parlamentarai daugiau nei pusvalandį vargo ginčydamiesi ne tik dėl to, ar rezoliucijos pakanka, kad būtų uždrausta žemę pardavinėti užsieniečiams, tačiau ir dėl to, ar dabartinis teisinis reguliavimas draudžia tą daryti. Galiausiai Seimas vis dėlto priėmė rezoliucijos projektą, 86-iems politikams balsavus "už" ir 9 - "prieš", tačiau taip ir nepriėjo prie vieningos nuomonės, ar žemės pardavimas svetimšaliams bus laikomas teisės aktų pažeidimu, ar ne. O Notarų rūmai savo rekomendacijų notarams tvirtinti žemės pardavimo sandorius kol kas neatšaukė... "Kaip Seimas Lietuvą pardavinėjo". RESPUBLIKA

SPORTAS

Per pirmąjį pasaulio jaunių čempionato mačą, kuris baigėsi mūsų šalies rinktinei skaudžiu pralaimėjimu Kroatijai 75:88, Lietuvos rinktinės lyderis Jonas Valančiūnas gavo nesportinę pražangą. Ketvirtojo kėlinio paskutinę minutę pergalę pajautę kroatai suįžūlėjo ir atvirai juokėsi iš Lietuvos rinktinės lyderio, kabindamiesi jam ant rankų ir stumdydami į šonus, rašo Lrytas.lt. Bet teisėjų švilpukai tylėjo, o neapsikentęs J. Valančiūnas apie tai pareiškė teisėjams. Reakcija trijų arbitrų buvo nuspėjama - lietuviui buvo parodyta nesportinė pražanga ir jis atsisėdo ant suolo. Po dvikovos J. Valančiūnas buvo piktas. "Patys viską matėte", - rėžė Lietuvos rinktinės lyderis. LIETUVOS RYTAS

Lietuvos krepšininkės iš Lenkijos Europos čempionato medalių neparveš. Daug vilčių teikęs žygis pakylos link baigėsi ketvirtfinalyje, kur mūsų šalies rinktinę ketvirtadienį 66:58 sustabdė titulą ginanti Prancūzijos rinktinė. Tai, kas turėjo būti mūšis dėl finalo, bus tik nuožmi kova dėl galimybės sugriebti paskutinį olimpinės vilties šiaudą. Dvi bene galingiausiai Europos moterų krepšinio čempionatą Lenkijoje pradėjusios rinktinės - Lietuva ir Juodkalnija - šiandien 16 val. 30 min. Lodzėje susigrums ne pagrindiniame pusfinalyje, o akistatoje dėl galimybės užimti 5-ąją vietą - paskutinę Europos pirmenybėse, kuri dar suteikia teisę kitąmet dalyvauti olimpiniame atrankos turnyre. "Lietuvės nenumušė karūnos prancūzėms". LIETUVOS RYTAS

Prieš kelias dienas Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) ataskaitos ir rinkimų konferencijoje naujuoju prezidentu išrinktas daugkartinis šalies salės ir paplūdimio tinklinio čempionas Marius Vasiliauskas pasirengęs atgaivinti šią merdinčią sporto šaką. LTF vadovo poste Andrių Steponavičių pakeitęs M. Vasiliauskas daugiausiai pasižymėjo populiarindamas paplūdimio tinklinį. Vilniuje buvo įrengtas paplūdimio tinklinio aikštynas prie Baltojo tilto, pernai duris atvėrė ir uždaras paplūdimio tinklinio aikštynas Žirmūnuose. Pasak M. Vasiliausko, nauja infrastruktūra ir kryptingas darbas rengiant jaunuosius paplūdimio tinklinininkus davė vaisių. Praėjusią savaitę Kroatijoje vykusiame pasaulio jaunių (iki 19 metų) čempionate pasižymėjo Lietuvos atstovės - Monika Pavilaitytė ir Ieva Dumbauskaitė. 16-metės sportininkės įveikė atrankos barjerą ir grupėje įveikė tris aukščiausią reitingą turėjusias varžovių poras bei pasiekė aštuntfinalį. "Merginos grupės turnyre įveikė čempiones ir bronzos medalio laimėtojas, tai puikiai parodo, kad net kovodami su vyresnėmis ir labiau patyrusiomis komandomis jau esame lygiaverčiai varžovai", - teigė paplūdimio tinklinio rinktinę treniruojantis M. Vasiliauskas. RESPUBLIKA

Absoliučia balsų dauguma į LTF vadovo postą išrinkto 40-mečio M. Vasiliausko teigimu, būtina kuo skubiau atgaivinti ir salės tinklinį. Ko reikia, kad ir salės tinklinis atsigautų? Pasak M. Vasiliausko, "reikia ne tiek ir daug - gerai parengtos varžybų sistemos, renginio, į kurį eitų žiūrovai. Mano manymu, Lietuvos tinklinio lygis yra panašus kaip ir Norvegijoje. Bet ten į čempionato rungtynes susirenka po 3-5 tūkstančius žiūrovų, o pas mus - vos kelios dešimtys. Bet tikiu, kad kryptingai ir nuosekliai dirbant galima atgaivinti susidomėjimą tinkliniu ir Lietuvoje. Tiesiog tuo turėtų užsiimti profesionalai - vadybininkai, rinkodaros specialistai. Iki šiol federacijoje dominavo visuomeniniais pagrindais dirbantys žmonės. Norint, kad darbas būtų nuoseklus ir sėkmingas, reikia, kad ateitų mokami specialistai, kurie tinklinio labui darbuotųsi ne priešokiais, o kiekvieną dieną". RESPUBLIKA

Po 5 metų pertraukos Darjušas Lavrinovičius turėjo galimybę grįžti į "Žalgirį" - Kauno klubas norėjo įsigyti Lietuvos rinktinės vidurio puolėją, bet šis galiausiai pasirašė kontraktą su Maskvos CSKA. D. Lavrinovičius papildė vis gausėjantį Lietuvos krepšinio desantą Rusijos čempionų komandoje. Jis pasirašė sutartį su CSKA klubu kitam sezonui su galimybe pratęsti ją dar metams. LIETUVOS RYTAS

1999 metais gimę Klaipėdos Vlado Knašiaus krepšinio mokyklos auklėtiniai, treniruojami Alfredo Kaniavos, Belgijos sostinėje Briuselyje vykusiame turnyre iškovojo trečiąją vietą. Klaipėdiečiai sužibėjo tarp 16 komandų iš 11 pasaulio valstybių. VAKARŲ EKSPRESAS

Klaipėdos futbolas toliau merdi ir net miestiečiams vis dažniau sužadina gėdos jausmą - Klaipėdos "Atlantas" Lietuvos futbolo A lygos rungtynėse net 0:7) pralaimėjo Alytaus "Dainavai". Atrodo, kad Klaipėdos futbolas - gilioje duobėje. "Atlantas" patyrė jau tryliktąjį pralaimėjimą ir tarp 11 ekipų turnyrinėje lentelėje žengia vienuoliktas, t. y. priešpaskutinis (2 pergalės, 1 lygiosios, 7 taškai). Vos laipteliu aukščiau - dešimtoje pozicijoje - įsitaisiusi kita pajūrio ekipa - FC "Klaipėda" (12 pralaimėjimų, 2 pergalės, 2 lygiosios, 8 taškai). Artimiausias rungtynes FC "Klaipėda" žais liepos 2-ąją Klaipėdos centriniame stadione su "Dainavos" ekipa, o atlantiečiai liepos 3-iąją Gargždų miesto stadione susitiks su Tauragės "Tauro" futbolininkais. VAKARŲ EKSPRESAS