Ketvirtadienį švenčiamą Tarptautinę moterų solidarumo dieną visi einame į darbą, tačiau Kovo 8-oji vis vien šventė - ir gatvės, ir įstaigos šiandien pražydusios gėlėmis. Nors Kovo 8-ąją Lietuvoje netrūksta ne tik šios šventės gerbėjų, bet ir niekintojų, etnologė Gražina Kadžytė pastariesiems tikrai nepritaria. "Tai diena, kurią turime paminėti. Suprantama, mums ji primena sovietinius laikus, bet juk vien tai negali sugadinti šventės", - įsitikinusi G. Kadžytė. Pasak etnologės, kad šventė būtų nuoširdi, vyrai moterims, be gėlių ir dovanų, dar turėtų dovanoti pagarbą, dėmesį, švelnumą, meilę. "Visų pirma pagarba, nes nuo seno šeimos motina, moteris buvo gerbiama. Ne kažkokiu materialiu žaisliuku reikia sveikinti - dvasinės dovanos kur kas svarbesnės", - įsitikinusi etnologė. Trečiadienį kalbinti vilniečiai "Vakaro žinioms" taip pat tvirtino neturintys nieko prieš Kovo 8-ąją. Priešingai, žmonėms tai diena, kurią švęsti verta. "Nors keikiama, bet šventė". VAKARO ŽINIOS
Aukščiausi mūsų valstybės postai yra moterų rankose, tačiau politikoje jų vis dar mažuma, o rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose vėl laukiama vyrų desanto. Seime šiuo metu iš 140 tautos išrinktųjų - tik 27 parlamentarės. Lietuva pagal į parlamentą išrinktų moterų skaičių tarp Europos Sąjungos valstybių narių užima 16 vietą, o pasaulyje - tik 59-ą. Daugiausia moterų politikių yra Skandinavijos valstybių parlamentuose, kur taikomos lyčių kvotos. Mūsų krašto politinės partijos skeptiškai vertina šias kvotas, jas palaiko tik socialdemokratai. Todėl sudarinėdami kandidatų, dalyvaujančių rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose, sąrašus socialdemokratai siekia, kad kiekviename "dešimtuke" būtų įrašyta bent po keturias moteris. Socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius taip pat mano, kad moterų Seime galėtų būti daugiau - jis tam tikrose situacijose įžvelgia jų pranašumus. "Kai politikoje per daug įsiaudrinama, moterys geba visus nuraminti. Be to, jos darbštesnės ir atsakingesnės", - sakė LSDP pirmininkas.
Tuo tarpu Liberalų sąjūdžiui (LS) priklausančios parlamentarės Dalios Teišerskytės įsitikinimu, politikams skirstytis į lytis negalima. "Reikia suskirstyti į geras, vidutines ir prastas galvas, asmenybes ir atsitiktinai čia patekusius", - rėžė politikė. Jos teigimu, svarbiausia - išsilavinimas, kompetencija, padorumas ir meilė žmonėms. "Visiškai nesvarbu, kas esi - vyras ar moteris. Negi Pelenė ar Elenytė turės teisę būti pagrindinėje institucijoje vien dėl to, kad ji yra moteris?" - ironizavo D. Teišerskytė. "Tačiau jei Seime moterų bus daugiau nei vyrų, tikrai bus švariau. Juk būtent moteris yra pasaulio kūrėja", - sakė parlamentarė. "Moterys politikoje tebelieka mažuma". LIETUVOS ŽINIOS
Prezidentė atleis Raimundą Palaitį, liberalcentristai neišeis iš valdančiosios koalicijos, deleguos naują kandidatą į vidaus reikalų ministrus, o juo greičiausiai taps Regimantas Čiupaila. Tokios įvykių sekos neatmeta dauguma politikų ir politologų. Spėjama, kad nors valdančiosios koalicijos sutartis gali būti nutraukta, pati koalicija nesužlugs ir sugebės šleivodama pasiekti dabartinio Seimo kadencijos pabaigą. Naujai liberalcentristų paskirtas vidaus reikalų ministras negrąžins į darbą buvusių Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų, tačiau gali būti imtasi kardinalios šios tarnybos reformos, kuri baigsis jos pavaldumo pakeitimu, pavyzdžiui, pavedant ją Finansų ministerijai ar net šalies prezidentei. Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) vadovybė antradienį vakare savo posėdyje aptarė susidariusią politinę situaciją, kai premjeras Andrius Kubilius pateikė prezidentei Daliai Grybauskaitei siūlymą iš pareigų atleisti vidaus reikalų ministrą R. Palaitį, deleguotą liberalcentristų.
Pasak LiCS vadovo Algio Čapliko, svarstyti įvairūs politinės ateities scenarijai, tačiau apsistota ties tuo, kad kol kas reikia laukti prezidentės žodžio dėl premjero teikimo. Liberalcentristai tikisi, kad valstybės vadovė nepritars, jog reikia atstatydinti R. Palaitį. Tačiau, pasak A. Čapliko, jeigu D. Grybauskaitė vis dėlto atleistų vidaus reikalų ministrą, LiCS susirinktų iš naujo svarstyti situacijos ir priimtų "atitinkamus sprendimus". Kokie jie, liberalcentristų lyderis nekonkretizavo. Pasak jo, galimi įvairūs scenarijai. "Scenarijų mozaika". KAUNO DIENA
KULTŪRA
Gaisro nuniokotą Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčios ir vienuolyno ansamblį valdančios viešosios įstaigos Tytuvėnų piligrimų centro atstovai pagaliau pripažino, kad avarinės būklės bažnyčios stogo keitimu reikia pasirūpinti anksčiau nei jos fasado ir tvoros restauravimu. Tai jau pirmosiomis dienomis po sausio 26-osios naktį Tytuvėnų ansamblį nusiaubusio gaisro jiems bandė įrodyti paveldosaugininkai. Tačiau ansamblio valdytojai, nusitaikę į beveik 5 mln. litų europinę paramą bažnyčios fasadui ir tvorai restauruoti, ilgai delsė. Vienuolyną visiškai atstatyti tikimasi iki būsimos žiemos. Tytuvėnų piligrimų centro direktoriaus pareigas laikinai einančio Prano Jurkaičio manymu, tam, kad vienuolynas būtų toks, koks buvo iki gaisro, turėtų užtekti draudimo lėšų. O bažnyčią visiškai sutvarkyti tikimasi ne anksčiau kaip per trejus metus. Gaisras Tytuvėnų ansamblyje atvėrė daugybę piktžaizdžių šį ansamblį valdančioje viešojoje įstaigoje Tytuvėnų piligrimų centre. "Sunkus Tytuvėnų šventovės prisikėlimas". RESPUBLIKA
Tytuvėnų piligrimų centras su agronomu Pranu Jurkaičiu priešakyje vietoj knygų pripirko dviračių, vietoj bilietų lankytojams dalijo lankstinukus, paslaugas teikė ne tokiais įkainiais, kokius buvo patvirtinę viešosios įstaigos dalininkai. Ne vieną ištiko šokas, jog neįkainojamos bažnytinės vertybės buvo patikėtos įstaigai, kuriai vadovauja agronomas. Mat P. Jurkaitis prieš 5 metus dar dirbo danų koncerno "Saerimner" kiaulidėse aplinkos skyriaus vedėju. Šis veikėjas 2007 m. rugsėjį buvo baustas už tai, kad srutos užteršė Gryžuvos ir Vengrės upelius - gamtai buvo padaryta didžiulė žala - tarša net 112 kartų viršijo normą. Kelmės meras Kostas Arvasevičius porą kartų buvo iškėlęs P. Jurkaičio atleidimo klausimą, bet prieš šį siūlymą kryžiumi gulė ir Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, ir Kelmės savivaldybės administracijos direktorius Česlovas Mačernius. Taigi nors auditoriai įvairius pažeidimus surašė net į 15 lapų, bet įstaigos vadovui nė plaukas nuo galvos nenukrito. "Gaisras klibina postus". LIETUVOS RYTAS
Nors antradienį po diskusijų tarp Kauno teatralų ir iš savivaldybės politikų suburto Kultūros ir meno komiteto politikai pažadėjo, kad skaudus Mažojo teatro prijungimas prie Kauno kino studijos bus analizuojamas ir nedaroma skubotų sprendimų, trečiadienį paaiškėjo, kad politikai menininkus apgavo - Kultūros komitetas po viešų pažadų uždarame susirinkime pritarė, kad Mažasis teatras būtų prijungtas prie Kauno kino studijos. Pasak Kauno kultūros ir meno tarybos pirmininkės Inos Pukelytės, tai, kad Kultūros ir meno komiteto pirmininkas Aušrys Krikščiūnas jai sakė viena, o vėliau padarė kitaip, - tik dar kartą patvirtina, jog politikai Kaune tyčiojasi iš menininkų. Pasak jos, taryba šiandien dar kartą rinksis į posėdį dėl šios situacijos. "Kauno valdžios pokeris: aukojamas Mažasis teatras". KAUNO DIENA
Šiandien moteris turėjusios pradžiuginti įvairios akcijos gali kai kam gerokai apkarsti. Pavyzdžiui, Kovo 8-ąją apdovanoti moteris pigesniais bilietais ketino festivalis "Kino pavasaris". Tačiau šia akcija labai susidomėjo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, mat pigesnius bilietus įsigyti pasiūlyta tik moterims. Festivalio organizatoriams gresia bauda. "Kasmet pradžiugindavome moteris dovanodami joms skirtą akciją, - sakė "Kino pavasario" vykdomasis direktorius Algirdas Ramaška. - Tačiau vyrai tikrai neturėtų piktintis tuo, kad darome šventę tądien moterims, juk vėliau, prasidėjus festivaliui, Kovo 8-ąją pigiau nupirktais bilietais gali naudotis ir jie". Lygių galimybių kontrolierės Aušrinės Burneikienės patikinimu, tyrimas pradėtas gavus tokia nelygybe nepatenkinto piliečio skundą. Tuo tarpu psichologo, politiko Vytauto Čepo nuomone, "ta institucija greičiausiai neturi darbo, tad šitaip bando parodyti savo svarbumą", ir, be to, taip "prieisime prie absurdų". "Iš moters atimta teisė būti moterimi". VAKARO ŽINIOS
TEISĖTVARKA
Antradienį apie 11 val. beveik pačiame Marijampolės miesto centre, Rygiškių Jono gimnazijos parke, 58 metų marijampolietį Gintautą L. užpuolė ir peiliu subadė 29-erių Trakų r. gyventojas Jurgis Š. Į įvairias kūno vietas ir galvą sužalotą ir stipriai nukraujavusį vyrą Marijampolės ligoninėje teko operuoti. Jis gydomas reanimacijoje. Užpuolimą matė viešųjų darbų darbininkas, jis iškvietė medikus ir policiją. Tuo tarpu užpuolikas spruko, bet užbėgęs ant tilto per Šešupę sutiko priešais atvažiuojantį policijos automobilį, ir išsigandęs šoko į ledinį vandenį, bet išplaukė krantan - tiesiai į policijos rankas. Sulaikyto trakiškio drabužiuose pareigūnai aptiko du stalo peilius, kuriais, kaip įtariama, jis subadė savo auką. Suragėjusį nuo šalčio užpuoliką policininkams teko vežti į ligoninę - ten medikai jį atšildė. Atgavęs amą vyras uždarytas į areštinę, bet susikalbėti su sunkų nusikaltimą įvykdžiusiu maniaku pareigūnams nepavyko. Neatmetama, kad Gintautas L. galėjo tapti atsitiktine Jurgio Š. auka. "Gimnazijos parke peiliu švaistėsi apkvaitęs vyras". RESPUBLIKA
Trečiadienį Didžiojoje Britanijoje turėjo vykti kelių lietuvių, neoficialiomis žiniomis, klaipėdiečių, sulaikytų įtariant metalo vagystėmis nuo vietos bažnyčių stogų, teismas. Pasak britų spaudos, trys Linkolno gyventojai - 29 m. Andrius Kvedaras, metais vyresnis Andrius Čereška ir 35 m. Tadas Andruška kaltinami nuo 22 bažnyčių įvairiose Linkolnšyro grafystės gyvenvietėse vogę švininius stogų lakštus. Dar dvi bažnyčios buvo apvogtos kitose grafystėse. Nusikaltimai įvykdyti pernai, nuo sausio iki rugsėjo. Įtariamieji įkliuvo po 6 mėn. trukusios policijos operacijos. Ketvirtasis - 27 m. Vitalijus Vilkys, įtariamas vogtų daiktų pardavinėjimu. Visi, išskyrus V. Vilkį, buvo suimti iki vakar Linkolno karūnos teisme turėjusio vykti posėdžio. Kuo posėdis baigėsi, vakar vakare dar nebuvo žinoma. V. Vilkys iki teismo buvo paleistas už užstatą. Neoficialiomis žiniomis, beveik visi jie - klaipėdiečiai, tik V. Vilkys gali būti šilutiškis. Beje, vakar į Klaipėdą buvo atvykę britų dienraščio "The Telegraph" žurnalistai, jie domėjosi sulaikytųjų praeitimi. "Įtariamieji bažnyčių vagys - klaipėdiečiai?" VAKARŲ EKSPRESAS
Trečiadienį Vilniaus apygardos teismas už grotų 18 metų pasiuntė į atsargą išleistą Generolo Jono Žemaičio karo akademijos pulkininką leitenantą Saulių Vitkų. 43 metų buvęs kariškis tokios bausmės sulaukė už nusikalstamas veikas prieš nepilnamečius. Visi teismo posėdžiai buvo uždari. S. Vitkus buvo kaltinamas mažamečių asmenų žaginimu, mažamečių asmenų seksualiniu prievartavimu, mažamečių asmenų tvirkinimu, vaikų išnaudojimu pornografijos tikslais ir disponavimu pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas. Karininko aukomis galėjo tapti net 25 mažamečiai vaikai iš visos Lietuvos - mergaitės nuo 9 iki 13 metų iš Vilniaus, Panevėžio, Kauno, Jonavos, Marijampolės, Šakių miestų bei rajonų. Prokurorai nustatė tik 13 nukentėjusių mergaičių. Tyrimo metu nustatyta, kad žadėdamas 10 tūkst. litų atlygį karininkas jas fotografavo ir filmavo, prievartavo savo automobilyje prie didžiųjų prekybos centrų. Nuotraukas ir filmus Karo akademijos karininkas pardavinėjo iškrypėliams užsienyje. "Kalėti nuteistas žagintojas pulkininkas". RESPUBLIKA
Nors daugelis Europos Sąjungos šalių jau apsisprendė nebausti prostitučių, Lietuvoje jos vis dar persekiojamos labiau nei sąvadautojai. Šiomis dienomis Kaune vėl įkliuvo būrys plaštakių. Kauno policija pasigyrė kovo 2-6 dienomis sučiupusi keturias jaunas prostitutes. Klientais apsimetę Eigulių nuovados pareigūnai sugaišo kone savaitę, kol merginas įviliojo į savo tinklą - ieškojo skelbimų internete, skambino, įformino pažeidimus. Visos keturios anksčiau dėl prostitucijos nebuvo nutvertos, todėl joms teks sumokėti mažiausią administracinę baudą - 150 litų. Kaune per metus policija sučiumpa apie 150 prostitučių. Neoficialiais duomenimis, iš viso jų mieste yra 500-700. Šie skaičiai per pastaruosius kelerius metus nemažėja. Seimo konservatorių frakcijos narys Mantas Varaška siūlo įvesti Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Baudžiamojo kodekso pataisas, kad prostitucija užsiimantiems žmonėms baudos būtų panaikintos, o sąvadautojams - sugriežtinta atsakomybė, atimant galimybę išvengti kalėjimo.
Už sąvadavimą mūsų šalyje numatytas laisvės atėmimas iki 4 metų, o jei auka nepilnametė - iki 8 metų. Tačiau nusikaltėliai, priverčiantys žmones užsiimti prostitucija, dažniausiai išsisuka baudomis arba lygtiniu teistumu. Anot M. Varaškos, Lietuva liko vienintelė valstybė Europos Sąjungoje, kurioje dar baudžiama už prostituciją: "Aštuoniose valstybėse prostitucija legalizuota, o 18-oje į šį reiškinį nekreipiama dėmesio - savo kūną pardavinėjantys asmenys nebaudžiami". Kovai su prostitucija Lietuvoje per metus išleidžiama 6 mln. litų, o per metus teritoriniai policijos komisariatai surenka vos 100 tūkst. litų baudų. "Lietuva tebelieka kovų su prostitucija vedlė". LIETUVOS RYTAS
Skuodo rajono gyventojo Stepono Girdvainio įprotis miegoti garaže stovinčiame automobilyje liūdnai baigėsi ne tik jam pačiam, bet ir kaimynui į pagalbą atskubėjusiems vyrams. Nugriaudėjus galingam sprogimui vienas žmogus žuvo, trys buvo sužeisti. Antradienį vėlai vakare nedidelį Barstyčių miestelį sunerimti privertė vienas po kito pasigirdę du sprogimai. Kai po 11 min. į Sedos gatvės pradžią atvyko ugniagesiai, garažas ir jame stovintis lengvasis automobilis degė atvira liepsna. Sprogimas išvertė garažo sienas, o perdengimų betoninės plokštės sukrito ant automobilio. Jo viduje aptiktas sudegęs 53 metų garažo savininko S. Girdvainio kūnas.
Iš įvykio vietos greitosios medicininės pagalbos brigada į Klaipėdos apskrities ligoninės Skuodo filialą pristatė tris mirusio vyro kaimynus - 51 m. Petrą D., 71 m. Dominyką S. ir 44-erių Kęstutį J. Jie apdegė bandydami užgesinti liepsnas, kai nugriaudėjo antras sprogimas, tuomet garažas sugriuvo ir kilo didžiulis gaisras Vyrai - ligoninėje. Manoma, kad S. Girdvainis, susiruošęs nakvoti automobilyje, įsijungė elektrinį šildytuvą ir dėl to sprogo garaže susikaupusios dujos. Dėl šio tragiško įvykio tyrimą pradėjo Skuodo rajono policijos komisariato ir Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) pareigūnai. "Barstyčius sukrėtė mirtinas sprogimas". RESPUBLIKA
ENERGETIKA
Balbieriškio seniūnijoje netoli Prienų įsikūrusiame humanizavimo (!) parke sprendžiasi trijų Baltijos valstybių energetinė ateitis. Neaišku, kas parinko tokią mistinę vietą, bet čia į neformalią darbo sesiją susirinkę Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai šiandien turėtų apsispręsti, ar bus ir kaip bus statoma mūsų šalyje nauja atominė jėgainė. Tokioje ramioje aplinkoje Andrius Kubilius (Lietuva), Valdis Dambrovskis (Latvija) ir Andrusas Ansipas (Estija) turės pagaliau apsispręsti, kokiomis sąlygomis kiekviena valstybė dalyvaus Visagino atominės elektrinės (VAE) statybų projekte. Iš šios kompanijos pernai pasitraukė Lenkija. Šalia uždarytos Ignalinos atominės elektrinės (IAE), kuriai išmontuoti ir radioaktyvioms atliekoms saugoti Lietuvai kasmet trūksta vis naujų milijardų, politikai ketina statyti naują reaktorių. Jis turėtų kainuoti apie 17 mlrd. litų (arba gerokai daugiau).
Jokių sutarčių, kokiomis sąlygomis Lietuva ir Latvija gautų milžinišką paskolą, dar tikrai nėra. Tuo tarpu energetikos ministras Arvydas Sekmokas antradienį jau pareiškė, kad netrukus bus pasirašyta net koncesijos sutartis su branduolinės technologijos gamintoju Japonijos koncernu "Hitachi". Ši įmonė, sudariusi konsorciumą su amerikiečių gigantu "General Electric", Lietuvoje vadinama strateginiu investuotoju, tačiau apie savo investicijų dydį nėra skelbusi. Ministras A. Sekmokas neseniai paskelbė tik vieną ilgai lauktą skaičių - VAE produkcijos savikaina bus 7-10 centų už kilovatvalandę. Po 6-7 centus elektrą gamino ir IAE, kurios statybos Lietuvai nekainavo nieko. Išgirdęs apie A. Sekmoko paskelbtą VAE pagamintos elektros savikainą, energetikos specialistas akademikas Jurgis Vilemas tai iškart pavadino pasakomis.
J. Vilemo teigimu, šiandien pasaulyje pagaminamos branduolinės elektros kilovatvalandės savikaina prasideda nuo 25 lietuviškų centų. Bet ši kaina yra apskaičiuota tik tuo atveju, kai jėgainės statybas bankai finansuoja vos su 4-4,5 proc. palūkanomis. "Tačiau branduoliniams reaktoriams įprastai suteikiamos brangesnės paskolos, su 8 proc. palūkanomis, tad optimistinė savikaina turbūt siektų ir 30 centų, - sakė J. Vilemas. Pasak jo, savikaina didėja ir priklausomai nuo statybos darbų vėlavimo. Pastaraisiais metais mūsų ir Skandinavijos regiono elektros biržoje "NordPool" nusistovėjo stabili kaina - 15-17 lietuviškų centų už kilovatvalandę. Specialistų teigimu, dėl to VAE produkcija bus tiesiog nekonkurencinga. "Aš nežinau, ar pradėjus veikti VAE mūsų Vyriausybė galėtų priversti vietos vartotojus pirkti lietuvišką atominę elektrą nei dvigubai pigesnę, kurios pilna biržoje, - sakė J. Vilemas. - Tokiu atveju kiltų didelis triukšmas visoje Europos Sąjungoje, jos institucijos paskęstų vartotojų skunduose. O kur tokiu atveju reikėtų dėti Visagino elektrą, matyt, žino tik A. Sekmokas". "Atominį projektą išjudins tik kerai". RESPUBLIKA
Nemaža dalis verslo ir biudžetinių įstaigų dar nepasinaudojo elektros rinkos liberalizavimo galimybėmis. Skaičiuojama, kad pernai įmonės už elektrą permokėjo per 17 mln. litų, o ją pirkusios laisvojoje elektros rinkoje sutaupė milijonus. Nuo šių metų sausio į laisvąją elektros energijos rinką turėjo įsilieti daugiau kaip 10 tūkst. įmonių, kurių naudojama didžiausia leistinoji galia yra lygi arba viršija 30 kW. Nepriklausomų elektros energijos tiekėjų pastebėjimu, laisvojoje elektros rinkoje elektrą perkančios įmonės nemenkai sutaupė. Nepriklausomo elektros tiekėjo "Energijos tiekimas" vadovo Algirdo Juozaponio teigimu, 2011 m. garantinio tiekėjo taikoma elektros energijos kaina buvo vidutiniškai 2 centais už 1 kWh didesnė nei vidutinė kaina laisvojoje elektros energijos rinkoje.
Pasak A. Juozaponio, "Energijos tiekimo" klientai, palyginti su garantinio tiekėjo vidutine kaina, per 2011 m.iš viso sutaupė 26,25 mln. litų, o viena įmonė vidutiniškai per metus - daugiau nei 25 tūkst. litų. Tačiau ne visos didelės ir mažos įmonės skuba taupyti. Nepriklausomo elektros tiekėjo "Enefit" generalinio direktoriaus Liudo Liutkevičiaus vertinimu, šiuo metu apie 50 proc. vartotojų (apie 8 tūkst. įmonių), kurie formaliai yra patekę į laisvąją rinką, dar nėra pasirinkę nepriklausomo tiekėjo. "Verslas neskuba taupyti elektros". KAUNO DIENA
FINANSAI
Fizinių asmenų bankroto įstatymas, kuri rengė ir Seimo opozicija, ir Ūkio ministerija, ketvirti metai neprasiskina kelio į gyvenimą. Nemokiems fiziniams asmenims, nenorintiems likti su skolų kupra visą likusį gyvenimą, nėra kitos išeities - tik emigruoti, o tada bankrutuoti kitose Europos valstybėse ir pradėti naują gyvenimą. Seimo opozicija Fizinių asmenų bankroto įstatymą Seimui svarstyti pateikė dar 2009 metais, pačiame krizės įkarštyje, kai šimtai piliečių, paėmusių paskolas iš bankų, neteko darbo, nebeįstengė jų mokėti, nuvertėjo nekilnojamasis turtas, todėl dauguma pasiskolinusiųjų tapo nemokūs. Seimas prieš trejus metus parengtam įstatymui pritarė, bet nemaža diskusijų ir triukšmo sukėlęs įstatymas buvo nugrūstas į stalčius ir iki šiol jo likimas neaiškus.
Pernai gegužę šio įstatymo naują redakciją parengė ir Seimui pateikė Ūkio ministerija, bet įstatymo priėmimas ir vėl buvo atidėtas. Seimo Komunikacijos departamento Viešųjų ryšių vyresnysis specialistas Rimas Rudaitis teigia, kad į pavasario sesijos darbotvarkę šis įstatymas yra įtrauktas ir įrašytas tarp prioritetinių. Abu įstatymai jau apsvarstyti komitetuose, pateikti pasiūlymai, tačiau procedūros nebaigtos. Ar po skandalingo "Snoro" bankroto, likus vos keliems mėnesiams iki naujų Seimo rinkimų, politikai priims šalies bankams nenaudingą įstatymą, lieka neaišku. Kol Lietuva neturi savo Fizinių asmenų bankroto įstatymo, nemokūs piliečiai naudojasi galimybe bankrutuoti kitose Europos Sąjungos valstybėse. Pavyzdžiui, 14 mln. litų skolų turėjęs verslininkas Gytis Januška bankrutavo Latvijoje. "Bankrotas gelbėja tik emigracijoje". RESPUBLIKA
TRANSPORTAS
Didelį srautą keleivių vežiojantys 2, 4 ir 62 maršrutų mikroautobusai sostinės valdžios sprendimu nuo kovo 1 dienos buvo panaikinti. Vežėjai jaučiasi apmulkinti, gyventojai palikti šalti stotelėse, mat jų kelionė namo gerokai pailgėjo, o Vilniaus savivaldybė tuo tarpu kratosi atsakomybės, esą jai belieka apgailestauti. Tuo tarpu žmonės teigia, jog tai, kad nebevažinėja, pavyzdžiui, 62 "mikriukas" - tikra tragedija. "Dažnai važiuoju į Tarandę ir galiu pasakyti, kad su atokesniais rajonais susisiekimas suprastėjo. Jau nekalbu apie žmones, kurie ten gyvena. Mano giminaitė net verkė, kad jai į darbą reikia išvažiuoti labai anksti, bet tai nuo šiol tapo sudėtinga. Kaip, pvz., greitai pasiekti Lazdakiemio gatvę, kuri yra pačiame gale? Žmonės priversti šalti stotelėse", - piktinosi vilnietė pedagogė Birutė.
62-asis taip pat buvo patogus Pašilaičių gyventojams, norintiems greit pasiekti "Akropolį" ar Kalvarijų turgų. Dabar tenka važiuoti keliais autobusais aplinkiniais keliais, gaišti laiką. Žmonės nepatenkinti, tačiau jų nuomonė Vilniaus valdžiai - nė motais. Vilniaus miesto vežėjų asociacijos vadovo Sauliaus Matulionio teigimu, toks savivaldybės sprendimas ne tik apsunkino sostinės gyventojų kasdienybę, bet ir žlugdo smulkųjį verslą. "Situaciją jau aiškinasi mūsų partiečiai. Taip pat tarp Seimo narių yra kalbų kreiptis į teismą", - sakė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Kęstas Komskis. "Kol vieni pešasi, kiti šąla gatvėje". VAKARO ŽINIOS
STATYBA
Ketvirtadienį Ūkio ministerijoje numatytas specialios darbo grupės posėdis, kuriame ketinama aptarti prioritetinius Tytuvėnų ansamblio atstatymo darbus, detalųjį būtiniausių darbų atlikimo planą ir finansinių šaltinių panaudojimo galimybes. Tytuvėnų piligrimų centro direktoriaus pareigas laikinai einančio Prano Jurkaičio teigimu, gali tekti koreguoti Ūkio ministerijai dar pernai rugpjūtį pateiktą paraišką gauti europines lėšas. Apie tai tytuvėniškiai ketina kalbėti ir šiandien Ūkio ministerijoje. Lietuvos verslo paramos agentūra paraiškos vertinimo dar nėra baigusi. "Po gaisro paraišką gali tekti papildyti tam, kad europines lėšas būtų galima panaudoti ir naujam bažnyčios stogui atkurti, - sakė P. Jurkaitis. - Pagal 2007-aisiais atliktus skaičiavimus naujam bažnyčios stogui reikėtų apie 1,7 mln. litų. Mano manymu, pagal šiandienes kainas naujam bažnyčios stogui lėšų reikėtų mažiau". Ūkio ministerijoje šiandien vyksiančio posėdžio metu tytuvėniškiai turės atsiskaityti, kokie darbai atlikti už Vyriausybės skirtus 200 tūkst. litų gaisro padariniams likviduoti. RESPUBLIKA
Nuo vasario pradžios uostamiestyje įsigaliojo naujos statinių priežiūros taisyklės. Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo Gedimino Pociaus, naujosios taisyklės labiausiai liečia pastaruoju metu vis dažnesniu nepakantumo objektu tampančius grafičius ir vadinamuosius tagus, tačiau tai nėra vienintelis dalykas, kurį jos apibrėžia. Pastatų savininkai turės ne tik prižiūrėti, kad namų fasadai būtų švarūs, tvarkingi, esant reikalui juos plauti, dažyti, užtušuoti minėtas tepliones, bet ir palaikyti pastato fasado tvarkingą techninę būklę - rūpintis, kad namo tinkas netrupėtų, tvarkingai ir saugiai laikytųsi balkonai bei kiti fasado elementai. "Namų fasadai yra miesto veidas ir pačių miestiečių sąmoningumo rodiklis, todėl turime pasirūpinti, kad aplinka, kurioje gyvename, būtų maloni", - sakė G. Pocius. Už naujųjų statinių priežiūros taisyklių nesilaikymą gresia įspėjimas arba bauda iki 2 tūkst. litų. "Už terliones ant sienų atsakys namo savininkai". VAKARŲ EKSPRESAS
SPORTAS
Lietuvos klubai trečiadienį šventė pergales VTB Vieningosios lygos varžybose. Kauno "Žalgiris" Rusijoje 79:59 nugalėjo Samaros ekipą "Krasnyje Krylja", o Vilniaus "Lietuvos rytas" namie 72:61 įveikė Mariupolio klubą "Azovmaš". Žalgiriečiai per pirmąją sezono pusę prisirinko tiek pralaimėjimų, kad dalyti taškų jau negali. "Atėjo laikas, kai Vieningojoje lygoje negalime klysti", - prieš mačą pabrėžė vyriausiasis treneris Aleksandras Trifunovičius. "Žalgirį" į pergalę vedė aukštaūgiai. Paulius Jankūnas pelnė 17, Robertas Javtokas - 12, o Tadas Klimavičius ir Milovanas Rakovičius - po 10 taškų. Vilniaus klubas B grupėje atkeršijo Mariupolio krepšininkams už pralaimėjimą 73:83 pirmoje tarpusavio dvikovoje. Devintąją pergalę pasiekę vilniečiai išlaikė trečiąją vietą ir priartėjo prie antrosios. RESPUBLIKA
Laura Asadauskaitė jau iškovojo kelialapį į Londono olimpines žaidynes, o praėjusiais metais lūkesčių nepateisinę penkiakovininkai vyrai dėl olimpinių bilietų šiais metais turės paprakaituoti. Žemyno pirmenybėse, kuriose buvo kovojama dėl pirmųjų 8 olimpinių kelialapių, 24 metų J. Kinderis ir 39-erių - Edvinas Krungolcas nepateko į finalą. Pasaulio taurės turnyre J. Kinderis užėmė 14-ąją vietą, o E. Krungolcas liko 30-as. Dėl nesėkmės Europos čempionate sportininkai kaltino lazerinių ginklų gamintojus - šautuvai strigo, taikinys nefiksavo lazerio spindulio. Tačiau Tarptautinė šiuolaikinės penkiakovės sąjunga (UIPM) nutarė, kad lazerinė įranga pasiteisino - šiais ginklais bus šaudoma ir olimpinėse žaidynėse.
"Dabar bus kitaip - kompiuteris fiksuos šūvius. Pernai buvo taip, kad šovėme ir nematėme, kur pataikėme", - prisimena J. Kinderis. "Manau, kad nebus tokių cirkų kaip pernai. Aš tais ginklais nepasitikiu, bet priimtas toks sprendimas. Kad ir ką kalbėčiau - nieko nepakeisiu", - sakė E. Krungolcas.
3 kelialapiai į olimpiadą teks Italijoje vyksiančio pasaulio čempionato prizininkams, 1 gaus pasaulio taurės laimėtojas. Likusius kelialapius sportininkai išsidalys pagal vietas pasaulio reitinge. Vienai šaliai olimpiadoje galės atstovauti ne daugiau kaip du vyrai ir dvi moterys. "Tik pagal reitingą pateks. Kodėl? Nes pasaulio čempionate reikia aplenkti daug stiprių varžovų. Bet kad pateks į olimpiadą, beveik neabejoju", - sakė Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės rinktinės treneris Jurijus Moskvičiovas. LIETUVOS RYTAS
Legendinės Vilniaus moterų krepšinio komandos "Kibirkštis" pavadinimą perėmę naujojo klubo vadovai žada sostinei sugrąžinti ir ankstesnę šlovę. Vilniaus "Kibirkštis", vėliau jos tradicijas tęsusios "Lietuvos telekomo" ir TEO komandos sėkmingai reprezentavo mūsų sostinę SSRS ir užsienyje. Kai TEO persikėlė į Kauną ir buvo perkrikštyta į "VIČI-Aistes", Vilnius liko it musę kandęs. Moterų krepšiniui neabejingų žmonių pastangomis pernai rugsėjį įkurtas klubas "Kibirkštis-Tichė-IKI". Per mėnesį surinktos žaidėjos spalį jau debiutavo Lietuvos moterų krepšinio lygoje (LMKL).
"Manėme, kad "Kibirkštis" išnyko visiems laikams. Šio vardo sugrįžimas - mums didžiausia dovana", - džiaugėsi kadaise šio legendinio klubo garbę gynusios Angelė Rupšienė ir Zita Kuzminskienė. Pasak vieno klubo steigėjų ir komandos vadovo Rosvaldo Gorbačiovo, legendinės komandos vardo grąžinimas - ne tik duoklė miestui, bet ir didelis įpareigojimas visai komandai. "Kibirkštis" sugrįžo ir manau, kad tai nebus kaip meteoras, kuris sužibėjo ir užgeso", - tikino vadovas. LIETUVOS ŽINIOS
Klaipėdiečiams suteikta išskirtinė teisė pirmą kartą istorijoje organizuoti Lietuvos K-1 kovų čempionatą. Planuojama, kad pirmenybėse, kurios vyks kovo 24-25 d. Kūno kultūros ir rekreacijos centre, varžysis per 100 sportininkų iš maždaug 30 skirtingų šalies sporto klubų. "Klaipėdoje tai turėtų būti išskirtinė kovinio sporto šventė, reto grožio renginys. K-1 kovų atstovai šio renginio laukia su nekantrumu", - teigė varžybų rengėjai. Lietuvos K-1 čempionato nugalėtojai iškovos teisę Lietuvai atstovauti gegužę vyksiančiame Europos K-1 čempionate. VAKARŲ EKSPRESAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą