Naujienų birželio 8 d. dienraščiuose apžvalga

Naujienų birželio 8 d. dienraščiuose apžvalga

Vakar Prezidentė dalia Grybauskaitė Seime vėl skaitė metinį pranešimą. "Kiekvienoje valstybės gyvenimo srityje sutarkime dėl esminių darbų, nejudinamų kairės ir dešinės švytuoklės. tai pareiga atsakingai elgtis su savo šalies finansais, stiprinti ekonomiką per verslo skatinimą, ir savarankišką energetiką bei siekti, kad būtume skaidri, solidari ir pažangi šalis. Kad nepraskolintume savo vaikų gyvenimo, kad korupcija nekištų pagalių į ratus. Galiausiai, kad galėtume didžiuotis esą laisvos Lietuvos piliečiai",- tokį palinkėjimą paskelbė šalies vadovė. "Respublika" atspausdino Prezidentės metų ataskaitą, perkaitytą Seime. RESPUBLIKA

Pasvaidė akmenėlių tiek į kairę, tiek į dešinę, bet ir jie nebuvo itin kampuoti. Taip prezidentės Dalios Grybauskaitės vakar Seime perskaitytą metinį pranešimą įvertino partijų atstovai. "Pranešimas buvo puikus." Taip D.Grybauskaitei nusilenkė opozicinių partijų lyderiai, kurie po rinkimų tikisi jos paramos formuojant naują Vyriausybę. Tačiau užkulisiuose "Lietuvos ryto" kalbinti politikai pripažino, jog šalies vadovės pranešimas buvo daug švelnesnis už, pavyzdžiui, pernykštį, be to, jame "net nėra už ko užsikabinti". Prezidentės kiek pabaksnotas premjeras Andrius Kubilius padėkojo prezidentei už kritiką ir teisinosi, jog daugelio reformų jam įgyvendinti neleido Seimas bei opozicija. LIETUVOS RYTAS

Prezidentė D.Grybauskaitė, vakar Seime skaitydama metinį pranešimą, regis, jau kalbėjo su būsimuoju Seimu ir Vyriausybe. Šalies vadovė ypač pabrėžė, kad reikia partijų sutarimo dėl svarbiausių nacionalinių tikslų, svarbiausių darbų tęstinumo. Tai ji paminėjo ir kalbos pradžioje, ir pabaigoje. Susidaro įspūdis, jog šalies vadovė nepraleido pro ausis ankstesnių metinių pranešimų kritikos. Šį kartą ji vengė nuolat vartoti įvardį "aš", atsargiau užsiminė apie asmeninius nuopelnus. Apskritai šis pranešimas buvo diplomatiškesnis nei ankstesni. Prezidentė suvokia, kad greitai jai teks dirbti jau su kita valdančiąja Seimo dauguma, nauja Vyriausybe, o santykiai gali būti kur kas labiau įtempti. LIETUVOS RYTAS

Tiesa, šalies vadovė nepraleido progos įgelti konservatoriams dėl bandymų ginti su jos palaiminimu atleistus FNTT vadovus. Partijų kovą dėl įtakos FNTT ji siejo su senu politikų įpročiu teisėsaugą naudoti politinėms sąskaitoms suvesti ir savo ramybei apsaugoti. LIETUVOS RYTAS

Susidarė įspūdis, kad iki šiol tvirtai rėmusi atominės elektrinės statybos projektą šalies vadovė, pajutusi nemažos visuomenės dalies abejones, dabar bando laikytis nuošaliau. Tai - įprasta taktika siekiant neprarasti populiarumo. Jau ne pirmą kartą D.Grybauskaitė vengia užimti aiškią poziciją dėl vienos ar kitos problemos, kurią žmonės vertina prieštaringai. LIETUVOS RYTAS

Prezidentės kalba - rinkiminė, o savivaldos problemos liko nuošalėje. Toks "Šiaulių krašto" kalbintų savivaldybių vadovų įspūdis. Joniškio rajono vicemeras Gintaras Gadliauskas sakė, jog pritariąs Prezidentės teiginiui, kad jau reikia kalbėti apie "šiluminį skurdą", kai žmonės nebeišgali susimokėti už šildymą. Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas: "Manau, Prezidentė nelabai girdėjo, jog miestų situacija dėl šilumos ūkio yra skirtinga, o gal niekas nepasakė? Gal net nutylėjimo mechanizmas veikia". Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas mano, jog apie savivaldą, nors tai ir ne Prezidentės "sritis", tokiame pranešime būtina kalbėti. Ypač, kad stiprėja valdžios centralizavimas, valdžių susipriešinimas. "Šiandien neaišku, ar ta savivalda iš viso reikalinga? - sako meras. - Ar tai dar valstybės institucija, ar tik "uabas" valstybės funkcijoms vykdyti?" ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Prezidentė kritikavo Vyriausybę. Prezidentė Vyriausybę gyrė. Taip skirtingai, kaip ir kasmet, įvertintas vakar Dalios Grybauskaitės perskaitytas trečiasis metinis pranešimas. Premjeras Andrius Kubilius: "Vertiname prezidentės išsakytas kritines pastabas. Nesame Vyriausybė, kuri pati sau nepripažintų visos eilės nepadarytų darbų ir pati savęs savikritiškai nevertintų. Bet taip pat norėčiau pasakyti, kad permainos ir reformos, kaip prezidentė nurodė metiniame pranešime, reikalauja ir sutarimo, ir bendrų pastangų. Mūsų reformų iniciatyvos ne visada sulaukdavo efektyvios paramos Seime". Seimo pirmininkė Irena Degutienė: "Pranešimais atspindi priešrinkimines nuotaikas: žmonės kviečiami ateiti į rinkimus, partijos raginamos nedalinti nepamatuotų pažadų, būsimoji valdžia prašoma tęsti šaliai naudingus darbus. Nežiūrint, , ar kaire, ar dešine kelio puse, bet visi turime važiuoti viena kryptimi". Algirdas Butkevičius, Seimo opozicijos lyderis: "Mano galva, jame nauja - Prezidentės kritika Vyriausybei: išleisti milijardai krizei suvaldyti, ypač ta dalis, kurioje kalbama apie "šilumos skurdą". Šįsyk ji apibendrino padėtį Lietuvoje ne iš savo asmeninių, o iš valstybės pozicijų". KAUNO DIENA

"Apžvelgta daug sričių, tačiau naujų idėjų beveik nebuvo. Labiausiai trūko detalesnės užsienio ir saugumo politikos analizės. Apie strateginius dalykus visai nekalbėta",- LŽ sakė politologas Algis Krupavičius. Anot jo, kai per pastaruosius metus Lietuva "sugebėjo sugadinti santykius su kaimynais ir ne tik, teiginys apie sąjungininkus nuskambėjo gana ironiškai". LIETUVOS ŽINIOS

Vakar prezidentė Dalia Grybauskaitė, skaičiusi jau trečiąjį metinį pranešimą, Lietuvos vaizdą piešė tragiškomis spalvomis. Tradiciškai daugiausia pylos atlaikė ne tik "korumpuotos" partijos, Vyriausybė, bet ir jos jėga stumiamų energetinių projektų priešininkai. "Aklai taupydami ir mažindami išlaidavimą sumažinome ir verslo galimybes. Todėl būtina suderinti finansinės drausmės ir ekonomikos skatinimo politikas", - teigė šalies vadovė. Prezidentė įgėlė politikams dėl FNNT skandalo, esą čia siekiama politinės įtakos. VAKARO ŽINIOS

Šiandien Vyriausybės rūmuose bus svarstoma, ar žmonių ilgus dešimtmečius kurtą ir puoselėtą Kryžių kalną perduoti valdyti ir tvarkyti Bažnyčiai. Ar ministras pirmininkas Andrius Kubilius sukirs rankomis dėl šio sandėrio su kardinolu Audriu Juozu Bačkiu? Prieš pat Dvišalės mišrios komisijos Tarptautinių sutarčių su Šventuoju Sostu nuostatoms vykdyti posėdį "Šiaulių kraštas" gavo dar gegužės 14 dieną Ministro Pirmininko tarnybai ir minėtai komisijai adresuotą raštą. Rašte rašoma, kad "šiuo metu galiojantys teisės aktai neužtikrina Kryžių kalno, kaip sakralinio objekto, pilnaverčio funkcionavimo ir priežiūros". Apie Bažnyčios norus perimti Kryžių kalną prisipažino girdėjęs ir Šiaulių rajono savivaldybės meras Algimantas Gaubas. Nors meras A. Gaubas šiandien vyksta į Vilnių, bet į komisijos posėdį, kaip Kryžių kalną valdančios savivaldybės vadovas, nėra kviestas. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Vyskupų konferencijos rašte, kurį pasirašė Lietuvos vyskupų konferencijos generalinio sekretoriaus padėjėjas kunigas Ričardas Doveika, nedviprasmiškai nurodoma, kieno įtaka Kryžių kalnui turi būti svarbiausia: "Šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės Katalikų Bažnyčiai priimti sprendimus, susijusius su Kryžių kalno, kaip sakralinio objekto, funkcionavimu". Vyskupų konferencijos rašte vingriais sakiniais nurodoma ir išeitis, kam turi priklausyti Kryžių kalnas: "Kaip Katalikų Bažnyčios sakralinis objektas, Kryžių kalnas gali pilnavertiškai funkcionuoti ir būti užtikrinama derama pagarba jo sakralumui tik tuo atveju, jei bus laikomasi Katalikų Bažnyčios nuostatų dėl kalno lankymo, kryžių statymo bei pamaldumo praktikų." ŠIAULIŲ KRAŠTAS

KULTŪRA

Praėjusių metų gruodį Švietimo ir mokslo ministerija neatsakingai paskelbė dėl lėšų stygiaus šiemet nerengsianti Moksleivių dainų šventės ir tuo labai įskaudino entuziastingai jos laukusius moksleivius, tėvus ir mokytojus. Moksleivių dainų šventė - ne šiaip šventė, ne komercinės varžytuvės su reklamos intarpais ir turtingais rėmėjais pirmosiose eilėse. Kalbame apie tradiciją, kuri yra susieta su valstybe - juk su Dainų švente atkūrėme savo valstybingumą. Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo švietimo ir mokslo viceministras Vaidas BACYS, viešosios įstaigos "Polihimnija" prezidentas profesorius Albinas PETRAUSKAS, Moksleivių dainų šventės Dainų dienos meno vadovas Raimondas KATINAS, Moksleivių dainų šventės direktorius Romualdas KONDROTAS, Dainų švenčių fondo direktorius Juozas MIKUTAVIČIUS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS. - Publikacija "Be Dainų šventės mūsų vardas nebūtų Lietuva". RESPUBLIKA

G.JAKAVONIS: Lietuva išlikdavo tik dėl to, kad išlikdavo kaimas, nes politikos elitas paprastai tautą išduodavo. Taip buvo per visą istoriją ir yra šiais globalizacijos laikais. Švietimo ministerijai metama labai daug kaltinimų dėl kaimo mokyklų uždarymo. Dabar - bandymas nerengti Dainų šventės. Švietimo ministras Gintaras Steponavičius deleguotas Liberalų sąjūdžio. Liberalų sąjūdžio ministras Eligijus Masiulis, taupydamas lėšas, išleido įsakymą, kad nebūtų barstomi kaimiškų rajonų keliai. Toliau - dar vienas Liberalų sąjūdžio ministras Arūnas Gelūnas. Šiemet, pavyzdžiui, pirmą kartą Kernavėje nerengiamos Gyvosios archeologijos dienos. Ar čia nėra procesai, kai globalizacija naikina nacionalines kultūras, o liberalai yra tas įrankis, kuris muša būtent per nacionalinius dalykus?

R.KATINAS: "Jeigu kas anksčiau man būtų pasakęs, kad lietuviai pirmieji nuskris į Marsą, gal būčiau patikėjęs, bet kad Lietuvoje galėtų neįvykti Dainų šventė - šito nesuvokiau savo protu, tai prieštaravo bet kokiai logikai." - "Neseniai kalbėjomės su Viktoru Gerulaičiu. Jis ir sako: pasakyk man dar nors vieną valstybę, kur švietimui ir kultūrai vadovauja liberalai. Vadinasi, čia ne ta kryptis. Čia išimtis."

R.KONDROTAS: "Viskas remiasi ugdymo turiniu. Tose mokyklose, kur yra muzikos, dailės pamokos ir dirba tikrai geri profesionalai, išugdomas tikrasis klausytojas. Nebūtinai klausytojas turi pats imti dainuoti ar šokti."

J.MIKUTAVIČIUS: "Labai daug kalbame ir premjeras daug kartų kalba apie elektrinę - pastatysim, padarysim. Bet aš niekad negirdžiu, kad premjeras pasakytų: mes išugdysime kartą, kuri bus tokia, anokia, kitokia."

V.BACYS: "Tikėkimės, kad šventė bus graži. Tik dar priminsiu: ministras sakė, kad šitiems dalykams reikia papildomų pinigų, šiaip sau tie dalykai neatsiranda. Visuomenės pavyzdys - labai geras lakmuso popierėlis, kad visuomenei reikia Dainų šventės, tai, kad ji jos reikalavo, yra geras požymis."

A.PETRAUSKAS: "Reikia suprasti, kad tie vaikai, kurie dainuoja, šoka, nėra gatvėje. Tas, kuris gatvėje, greitai atsiduria Pravieniškėse. Spaudoje buvo skelbiama, kad vienam kaliniui per mėnesį skiriama 1,5 tūkst. litų. Taigi vieno vaiko išgelbėjimas jau sutaupo 1,5 tūkst. litų, jeigu apie pinigus mes kalbame. Negirdėjau, kad kuris nors mokytojas už darbą su choru gautų 1,5 tūkst. litų atlyginimą."-"Vaikai nebemoka savo dainų, visi dabar dainuoja tik angliškai. Norėčiau, kad situacija būtų kitokia, bet matau, kad ateitis yra labai liūdna. Ir čia viskas yra mokykloje, niekur kitur." RESPUBLIKA

 


TEISĖTVARKA

Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina pirmą kartą visuomenei viešai pristatydamas veiklos ataskaitą pareiškė, jog gatvėse nepasitenkinimą valdžios sprendimais reiškiantys žmonės gali tarnauti užsienio specialiosioms tarnyboms. "Žmonės galbūt iš patriotinių sumetimų eitynes daro, bet kita pusė kiekvieną mūsų veiksmą išnaudoja savo tikslui", - sakė jis. Žymūs visuomenės veikėjai sako, jog Lietuvos saugumas veikia sovietiniais metodais, o atvirai reikšti nuomonę darosi pavojinga. VAKARO ŽINIOS

Kartu su G.Grina ataskaitą pristatęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas "Vakaro žinioms" teigė, kad užsienio tarnybos veikia itin agresyviai. "Jei mes susumuosim iš Baltarusijos, Kaliningrado, Sankt Peterburgo pusės prieš Lietuvą nukreiptas žvalgybos jėgas, tai jos keleriopai viršys Lietuvos saugumo pajėgas", - sakė jis. Pasak A.Anušausko, yra nemažai informacijos apie užsienyje verbuojamus Lietuvos verslininkus. Saugumo vadams suskubo pritarti ir premjeras Andrius Kubilius. Jis vakar suabejojo, ar užsienio specialiosios tarnybos nefinansuoja jo politinių oponentų. " Kalbama apskirtai. Tai yra miglos pūtimas, oro drebinimas ir noras įbauginti rinkėjus, kad jie sutriktų ir balsuotų už sistemines partijas", - piktinosi signataras Romualdas Ozolas. VAKARO ŽINIOS

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Gediminas Rainys "Vakaro žinioms" tvirtino niekada negirdėjęs apie užsienio specialiųjų tarnybų daromą spaudimą Lietuvos verslininkams. "Aš pats ne vieną kartą esu buvęs Baltarusijoje ir niekada jokio spaudimo nejutau. Mus sieja ilgaamžė istorija ir ten visada jaučiasi paprastų žmonių simpatija", - teigė jis.Verslininkų atstovo nuomone, politikai turėtų gerai pagalvoti prieš darydami tokius pareiškimus kaimyninių šalių atžvilgiu. VAKARO ŽINIOS

Tikėtis, kad ataskaitoje bus įvardytos konkrečios kontržvalgybinės operacijos ar sugautų šnipų vardai, buvo naivu, tačiau saugumo pareigūnai sugebėjo nustebinti visus. Pasirodo, didžiausia grėsmė nacionaliniam saugumui yra aktyvūs, nebijantys savo nuomonės gatvėse reikšti žmonės. Saugumo vadas prisiminė Garliavos istoriją ir prieš atominės elektrinės statybas piketuojantį jaunimą. Esą šie žmonės gali būti veikiami užsienio specialiųjų tarnybų ir lengvai tapti jų įrankiu destabilizuojant padėtį šalyje. Tokie aukščiausių valstybės pareigūnų samprotavimai akimirksniu nubrėžė liniją Lietuvos visuomeniniame ir politiniame gyvenime. VAKARO ŽINIOS

Nacionalizuoto uosto akvatorijoje stovėjusio deviacijos įrenginio netekusi Aurelija Trečekauskienė toliau bando įrodyti, kad šį objektą buvo įsigijusi teisėtai. Kovo pabaigoje Klaipėdos apylinkės teismas nusprendė, kad prieš dešimtmetį sudarytas sandoris dėl įrenginio įsigijimo yra neteisėtas ir niekinis. 2002 m. tuometinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos juristo Sauliaus Trečekausko žmona stulpą varžytinėse nusipirko vos už 100 litų. Atsakovė šioje byloje buvo ir Susisiekimo ministerija. Iš jos teismas priteisė sumokėti A. Trečekauskienei 100 Lt. Be to, iš A.Trečekauskienės ir ministerijos buvo priteista po 50 Lt teismo išlaidų. VAKARŲ EKSPRESAS

Kelyje ŠiauliaiPalanga, Šiaulių rajone, netoli Kužių, užvakar rytą muitininkų sustabdytame Lenkijos piliečio vairuojamame sunkvežimyje rastas 70-ies tūkstančių litų vertės krovinys. Jis vežtas be įsigijimą ar gabenimą pagrindžiančių dokumentų. Atlikę detalų sunkvežimio patikrinimą Klaipėdos teritorinės muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai iš viso rado 18,7 tonos profilių, skirtų langams gaminti. Kodėl krovinys buvo gabenamas be dokumentų, vairuotojas paaiškinti negalėjo, teigė, kad prekes gabena Lietuvoje įsikūrusiai firmai. ŠIAULIŲ KRAŠTAS


EKONOMIKA

Latvijos ambasadorius Lietuvoje Martinis Virsis (Martinš Virsis) vakar pagerbė savo šalies verslininkus, investuojančius Lietuvoje, kuriančius čia darbo vietas ir pildančius mūsų valstybės biudžetą. Kaimynai sako, kad broliškoms tautoms, užuot konkuravus mažoje Baltijos rinkoje, reikėtų vienytis ir užkariauti naujas verslo teritorijas. Latvijos įmonių rūmų valdybos pirmininko Gundaro Andžano (Gundars Andžans) teigimu, Lietuva yra vienas svarbiausių Latvijos prekybos partnerių. "Tik, mano galva, mes daug kur konkuruojame Baltijos rinkoje, o galėtume suvienyti jėgas ir bent jau kai kuriose srityse galėtume sėkmingai varžytis ir pasaulinėse rinkose, - vylėsi G.Andžanas. - Aš tikiu, kad geri santykiai tarp mūsų šalių padės abiejų valstybių verslininkams sėkmingai dirbti ir efektyviai konkuruoti pasaulyje". Ūkio viceministras Giedrius Kadziauskas, "Respublikos" paklaustas, ar lietuvių verslininkai taip pat aktyviai investuoja Latvijoje, kaip kaimynai pas mus, net negalėjo pasakyti, ar šiuo metu Latvijoje atkurta ten investuojančius Lietuvos verslininkus vienijanti asociacija, kurios veikla per krizę buvo paralyžiuota. RESPUBLIKA

Kinija teigiamai vertina galimybę vežti savo krovinius į Vakarų Europą per Lietuvos teritoriją, todėl ateityje jų srautas turėtų gerokai ūgtelėti. Šanchajuje susitikęs su Kinijos geležinkelių viceministru Hu Yandong'u Lietuvos susisiekimo ministras Eligijus Masiulis tvirtina laukiantis didesnių krovinių srautų iš greičiausiai augančios pasaulio valstybės. "Esant tokiam dideliam prekių judėjimui tarp Kinijos ir Europos, mūsų netenkina dabartinė geležinkelių užimama transportavimo rinkos dalis. Kinijos geležinkelių strateginis tikslas - padidinti gabenimų skaičių panaudojant reguliarias susisiekimo konteineriniais traukiniais linijas", - E.Masiuliui sakė Kinijos geležinkelių atstovas. Lietuvos ministras kinams pristatė praėjusių metų pabaigoje tarp Kinijos ir Europos kursuoti pradėjusio traukinio "Saulė" projektą. Pasiekę Lietuvą kroviniai gali būti gabenami toliau į Vakarus pro Lenkiją arba perkrauti į laivus Klaipėdos jūrų uoste. LIETUVOS RYTAS

Dalis uostamiesčio politikų norėtų, kad savivaldybė taptų Klaipėdos simboliu vadinamo burlaivio "Meridianas" dalininke. Politikams nerimą kelia tai, kad miesto simbolis dabar priklauso fiziniams asmenims, kurie ir yra paramos fondo steigėjai. Daugiau nei prieš dešimtmetį iš UAB "Meridianas" už simbolinį vieną litą laivą įsigijo klaipėdietis Artūras Žičkus. Jis ir yra paramos fondo "Meridianas" vadovas. Bendradarbiavimo sutartimi, be kita ko, sutariama, kad ir savivaldybė ieškos paramos šaltinių siekiant "Meridianą" išsaugoti ateities kartoms. Todėl politikai nuogąstauja, kad suradus lėšų ir sutvarkius laivą savininkai jį gali paimti ir išsivežti kur tik panorės. VAKARŲ EKSPRESAS

ENERGETIKA

"Tie, kurie kalba apie priešiškų valstybių įtaką statant atominę elektrinę, kai net paklusnūs ir konservatyvūs japonai sukilo ir privertė savo valdžią uždaryti 54 atomines jėgaines, yra tiesiog netekę proto. Jie nebeišeina iš savo kabinetų ir yra susikūrę nerealaus pasaulio vaizdinį. Tegul premjeras Andrius Kubilius, energetikos ministras Arvydas Sekmokas, saugumo vadovas Gediminas Grina, kurie be jokių įrodymų ir faktų kalba apie kažkokius kolaboravimus, važiuoja padirbėti savanoriais į Fukušimą likviduojant avarijos pasekmes. Tada diskusijos greitai baigsis. Net jei atominė elektrinė kainuotų vieną centą, jos vis tiek nebūtų galima statyti",- sako Rimantas Braziulis, Lietuvos žaliųjų judėjimo vadovas. VAKARO ŽINIOS

ĮMONĖS

Įmonių kredito riziką valdanti bendrovė "Creditreform Lietuva" vakar pristatė naują indeksą, parodantį darbdavių gebėjimą vykdyti finansinius įsipareigojimus - darbdavių skolos indeksą DIX. Remiantis juo, per metus vienos veikiančios įmonės skola "Sodrai" vidutiniškai sumažėjo nuo 2184 iki 1829 litų. Tačiau apie 15 tūkst. įmonių susiduria su rimtesnėmis problemomis, pusė jų balansuoja ties bankroto riba, todėl jose dirbantys apie 50 tūkst. žmonių gali netekti darbo. "Darbdavių skolos indeksas DIX rodo darbdavių gebėjimą vykdyti finansinius įsipareigojimus. Jį sukūrė Lietuvos pramonininkų konfederacija ir "Creditreform Lietuvos" atstovai", - pristatydamas naują indeksą vakar aiškino pastarosios direktorius Saulius Žilinskas. "Vienam darbdaviui tenkanti tęstinė skola per metus sumažėjo 16 proc. Deja, šis rodiklis nuo 2012 m. pradžios nustojo gerėti", - konstatavo S.Žilinskas. Į "Sodros" skolininkų sąrašus patenka apie 80 proc. visų Lietuvoje veikiančių įmonių, tačiau didelė jų dalis vėluoja atsiskaityti tik 1-2 dienas. RESPUBLIKA

STATYBA

Geroji naujiena: Kauno taryba priėmė sprendimą Kauno gatvių remontui skirti iki 100 mln. litų. Blogoji žinia: šiemet toliau laužysime automobilius. Gatvių remonto pradžia numatoma tik 2013-aisiais. Pakeisti finansavimo šaltiniai - greta Kelių priežiūros ir plėtros programos atsidūrė miesto biudžeto, retai surenkamo Privatizavimo fondo ir kitos lėšos. Šiuos pinigus administracija turės mokėti dalimis iki 2023 m. Kaunas šiemet dar net nepradės lipti iš duobių. KAUNO DIENA

VERSLAS

Šį savaitgalį netoli Vilniaus esančiuose Bendoriuose per veislinių arklių parodą bus nulemtas ne vieno eržilo likimas. Stebėdami rungtyniaujančius Lietuvos jojamuosius žirgus vertintojai spręs, kurie jų labiausiai tinka kuriamai veislei tobulinti. Raiteliai su Lietuvoje parengtais sportiniais žirgais įvairiose - dailiojo jojimo, konkūrų, trikovės - varžybose skina gausybę laurų. Tačiau mūsų šalyje dar nedaug tų veislių žirgų, kurių kilmę būtų galima nurodyti kaip lietuvišką. Neabejojama, kad žemaitukai, stambieji žemaitukai ar Lietuvos sunkieji yra mūsų šalies žirgų veislininkystės lobis. Išsaugoti senųjų veislių arklius skatinami ir juos auginantys žemdirbiai. Jiems skiriama Europos Sąjungos paramos. Tam numatyta Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) lėšų. Išmokų pagal priemonę "Agrarinės aplinkosaugos išmokos" gauna tie žemdirbiai, kurie dalyvauja programoje "Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas". Už kiekvieną senojo genofondo arklį per metus jiems mokama 683,65 lito. Bet vien rūpintis žemaitukais nepakanka. Todėl žirgų veisėjai pastaruoju metu kuria naują - Lietuvos jojamųjų žirgų veislę. LIETUVOS RYTAS

Klaipėdoje jau įrengtas pirmasis požeminis šiukšlių konteineris. Jis - pilotinio projekto dalis. Panašių konteinerių, tačiau pagamintų kitų įmonių, mieste netrukus turėtų atsirasti dar 5. Jie bus bandomi vienus metus, o tada atsižvelgiant į gyventojų ir specialistų pastabas bus išsirinkta viena įmonė, kuri šiais konteineriais aprūpins bemaž visą miestą. Tokie konteineriai yra naudingi ne tik žmonėms, bet ir atliekų vežėjams, nes juos lengviau ir pigiau prižiūrėti, konteineriai yra tris ar net penkis kartus talpesni už įprastus, todėl atliekas išvežti reikia rečiau. Klaipėdos miesto mero pavaduotojas Artūras Šulcas teigė, jog uostamiestis dėl požeminių šiukšlių konteinerių apsisprendė dar pernai. VAKARŲ EKSPRESAS

ŽEMĖ

Birželį 4 litai už trumpavaisių agurkų kilogramą turguje ir žemiau nei 5 litai nenusileidžiančios kainos prekybos centruose pirkėjams atrodo per didelės. Tačiau agurkų pardavėjai ir augintojai kaltę verčia šaltiems orams ir tvirtina, kad produkcija pabrangusi dar ir dėl dujų, kuriomis šildomi šiltnamiai, elektros, taip pat didesnio nei pas kaimynus pridėtinės vertės mokesčio. Panevėžio centriniame turguje kalbinti agurkų pardavėjai greito atpigimo neprognozuoja. Sigitas Misevičius, agurkus auginantis Panevėžio rajono Švaininkų kaime, nė neabejoja, kad kaina nukris pirmą Joninių dieną. Tuomet lietuviškus agurkus nustoja pirkti latviai. Joninės Latvijoje - didžiulė šventė, todėl jai ruošdamiesi latviai agurkus vilkikais vežasi iš Lenkijos ir Lietuvos. Po Joninių jau būna užsiauginę savų agurkų, todėl lietuviškais nesidomi, tvirtina Sigitas. RESPUBLIKA

Lietuvos šiltnamių asociacijos prezidentas Antanas Šležas teigia, kad augintojus žlugdo itin brangi energetika, nes už šiltnamių šildymą dujomis tenka mokėti brangiausiai Europoje: "Grūdinių ir kitų kultūrų augintojai gauna dideles išmokas, o mes jaučiamės pasmerkti, nes 400 litų išmoka už 1 hektarą šiltnamių yra pasityčiojimas. Dirbame nuostolingai, neturime lėšų šiltnamiams atnaujinti. Mūsiškiai statyti prieš ketvirtį amžiaus ir tokius laužus turime šildyti. Neturėdami lėšų investicijoms, negalime pasinaudoti europiniais projektais ir modernizuoti šiltnamių ūkio". RESPUBLIKA


SPORTAS

Užvakar Palangoje susirinkę kandidatai į Lietuvos nacionalinę krepšinio rinktinę vakar jau liejo prakaitą krepšinio aikštelėje. Liepos pradžioje Venesueloje vyksiančiose atrankos į Londono olimpiadą varžybose dėl olimpinio kelialapio kovosiantys krepšininkai pajūryje praleis dešimt dienų. Po pirmos treniruotės su žurnalistais bendravęs R.Javtokas sveikata nesiskundė. "Sveikata visada gali būti geresnė, bet aš pasiruošęs dirbti, treniruotis. Turėjau šiek tiek daugiau laisvo laiko, galėjau pažvejoti, buvau ir išvykęs, truputį sportavau, - teigė R.Javtokas. - Dabar reikės pasistengti, kad kuo greičiau pasivyčiau komandos draugus. Visi jau įgavo šiokią tokią formelę, todėl pirmosiomis dienomis bus sunku. Bet dirbsiu, stengsiuosi ir pasivysiu". RESPUBLIKA

Dar neaišku, ar 21 metų Donatas Motiejūnas atvyks į rinktinės stovyklą. Nors Lietuvos krepšinio federacijai pavyko apdrausti būsimą krepšininko sutartį su NBA Hjustono "Rockets" klubu, kol kas D.Motiejūnas savo tolesnių planų neatskleidė. Lietuvos nacionalinės rinktinės vyriausiasis treneris Kęstutis Kemzūra nenoriai komentavo D.Motiejūno situaciją. "Nenoriu kalbėti iš anksto, kad paskui ko nors nebūčiau prikalbėjęs", - teigė K.Kemzūra. "Laiko niekada nebūna per daug. Kaip studentams trūksta vienos nakties, taip ir mums laiko galėtų būti daugiau. Bet kol kas viskas vyksta pagal planą. Druskininkuose gerai padirbėjome, daug padarėme ir išmokome. Dar kai kurių dalykų nelietėme, bet tai jau daugiau specifiniai dalykai, nes pagrindiniai žaidimo rėmai jau yra nustatyti",- sakė K.Kemzūra. RESPUBLIKA

"Futbolo aistruoliai rėkia garsiau, bet rečiau, o krepšinio - tyliau, bet užtat dažniau", - šypsojosi praeityje garsus krepšininkas Šarūnas Marčiulionis, kuris irgi rengėsi šiandien prasidedančiam Europos futbolo čempionatui. "Man patinka ispanai. Ir kaimynus reikėtų palaikyti - rusus. O kas laimės, nespėlioju", - atsargiai kalbėjo Š.Marčiulionis apie Ukrainoje ir Lenkijoje vyksiančio Europos futbolo čempionato dalyvių galimybes. Nors dalį rungtynių sporto baro "Stars & Legends" Vilniuje savininkas per televiziją žiūrės toliau nuo sostinės šurmulio, savo sodyboje Dubingiuose, jam labiau patinka, kai aplink liepsnoja emocijos: "Žmonės bare atsipalaiduoja, liejasi komentarai." Nors Lietuva - krepšinio šalis, stebėti rungtynių būryje į barus dažniau suguža futbolo aistruoliai. Taigi jie - naudingesnis laimikis verslininkams. "Bare didesnė apyvarta, kai susirenka futbolo sirgaliai. Jie daugiau užsisako patiekalų, o ir alaus daugiau išgeria", - pripažino Š.Marčiulionis. LIETUVOS RYTAS

Ketveri metai prabėgo kaip viena diena ir viso pasaulio sirgalių dėmesio centre - vėl Europos futbolo čempionatas. Šįkart jis vyksta taip arti Lietuvos, kad, atrodo, Klaipėdoje girdėsime ovacijas iš artimiausio stadiono - pirmenybes patikėta rengti kaimyninei Lenkijai ir Ukrainai. Nuo Klaipėdos iki artimiausio stadiono Gdanske - tik 5 val. trukmės kelionė automobiliu. Tiesa, dalis maršruto - Lenkijos keliais, o vairuotojai žino, ką tai reiškia. Kas rinksis Ukrainą, tam teks sukarti apie tūkstantį kilometrų iki Lvovo arba Kijevo. Reikės ir daugiau pinigų: šios šalies apgyvendinimo įstaigos jau spėjo pagarsėti kaip plėšikės. Nors čempionatą organizuojanti UEFA tikina, jog žaidėjų ir sirgalių saugumas bus užtikrintas, Vakarai į Europos Rytus žvelgia su baime, tarsi į kokių laukinių barbarų kraštą. Didžiausią galvos skausmą kelia Lenkijos sirgaliai, vadinamieji "ultros". Jų kultūra puikiai pažįstama ir Lietuvos futbolo sirgaliams. Pernai Lietuvos pareigūnai tikrino mūsų šalį kertančius Krokuvos "Wisla" sirgalius, automobiliais vykusius į Rygą. Rasta peilių, kastetų ir netgi kardas. VAKARŲ EKSPRESAS

Lenkijoje gyvenantys lietuviai sako vieningai sirgsią už Lenkijos rinktinę. Į varžybas nusprendę vykti Lietuvos gyventojai neturėtų abejoti nei dėl saugumo, nei dėl lenkų svetingumo, o kita proga taip arti kaimynystėje stebėti Europos čempionato finalinių kovų svaigulį greit nebepasitaikys. LIETUVOS RYTAS

Nacionalinio stadiono griaučiai Vilniuje kontrastuoja su lankytojų apgultu "Akropoliu", nors turėtų būti atvirkščiai. Byrantis Kauno Dariaus ir Girėno stadionas nebeatitinka europinių kriterijų. Klaipėdoje per dešimtmetį išnyko du stadionai, kadangi žemė, ant kurios jie stovėjo, buvo priskirta uosto rezervinei teritorijai ir tapo krovos kompanijų ir terminalų "grobiu". Uostas miestui ar miestas uostui? Centrinis "Atlanto" stadionas, matęs tūkstantines sirgalių minias, vegetuoja apsuptas sėkmingai pelnus didinančių uosto krovos kompanijų, kurių skleidžiami kvapai ir kietosios dalelės sportininkų organizmo būklės nepagerina. Pats Klaipėdos "Atlantas" užtikrintai velkasi Lietuvos futbolo čempionato pabaigoje, o namų rungtynes pradėjo Gargžduose stebint kelioms dešimtims žiūrovų. VAKARŲ EKSPRESAS

Sportiniais rezultatais toli gražu neblizgantis Klaipėdos "Atlantas" iš miesto biudžeto prašo skirti 120 tūkst. litų paramos. Kai kurie politikai į tokį prašymą pažiūrėjo skeptiškai, teigdami, kad futbolininkai iš pradžių turi sutarti tarpusavyje, pateikti išsamų planą, vizijas ir tik tuomet kreiptis pagalbos. "Keista, kai prašymą skirti paramą gauname metų viduryje, kai biudžetas jau suformuotas. Nesakau, kad "Atlantui" nereikia skirti paramos - šio prašymo į šiukšlių dėžę neišmetame, tačiau klubo vadovų prašysime pateikti veiklos programą", - kalbėjo miesto Tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Taraškevičius. Anot Tarybos narės Lilijos Petraitienės, Klaipėdos futbolo situacija yra gana neaiški. "Kalbama, kad gali duoti kiek nori, tačiau pinigai išplaukia ne į tuos vandenis. Nėra vieningos sistemos, visi traukia į savo pusę", - teigė ji. Visgi, komiteto nariai nesiūlė visiškai ignoruoti prašymo. VAKARŲ EKSPRESAS

Kitais metais vyksiančias Pasaulio lietuvių sportines varžybas žadama rengti Klaipėdoje. Miesto valdžia tikisi, kad tai bus puiki proga pritraukti daugiau lėšų uostamiesčio sportinėms bazėms suremontuoti. Pasak laikinai einančio pareigas savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjo Igno Pociaus, Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentas yra įsipareigojęs skirti šioms žaidynėms 2 milijonus litų. "Savivaldybės lėšos, kuriomis turėtume prisidėti, neturėtų būti didelės, šiek kiek prireiks biotualetams pastatyti ar koncertams surengti", - preliminariai svarstė I. Pocius. "Manau, kad būtų nedovanotina klaida nepasinaudoti proga paimti miesto reikmėms 2 milijonus litų. Galbūt pagaliau bent suremontuotume Klaipėdos centrinį stadioną, juk ir taip aišku, kad dar ilgai naujo nepastatysime", - idėją palaikė komiteto pirmininkas Rimantas Taraškevičius.VAKARŲ EKSPRESAS

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder