Naujienų birželio 7 d. dienraščiuose apžvalga

Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarai Romualdas Ozolas ir Bronislavas Genzelis teisiami už tai, kad kovą valanda anksčiau, nei buvo leista, surengė protesto akciją, profesorius Povilas Gylys teisiamas, nes be valdžios leidimo prie Prezidentūros įsiliejo į minią, besipiktinančią smurto protrūkiu Garliavoje, po teismus tampomi ir kiti aktyviai savo poziciją pastaruoju metu reiškiantys visuomenės veikėjai. Tampomieji vienu balsu tvirtina, kad Lietuva virto policine valstybe. "Respublika" šiandien toliau aiškinasi, kodėl keliamos bylos žinomiems visuomenės žmonėms, viešai kritikuojantiems neklystančios valdžios sprendimus. Persekiojamieji konstatuoja: net Baltarusijoje šiuo metu padėtis yra geresnė. RESPUBLIKA

"Nuojauta sako, kad teisėsauga spaudimą, bauginimą taiko ne savo iniciatyva. Tikrai manau, kad policijos vadas Saulius Skvernelis buvusiam užsienio reikalų ministrui, negavęs politinės paramos, tokių veiksmų netaikytų. Manau, kad nurodymas buvo iš aukščiausio sluoksnio žmonių. Autoritarinės tendencijos šalyje stiprėja. Tampame policine valstybe. Manau, kad buvo politinis nurodymas: bauskite griežtai. Tačiau kodėl griežtumas netaikomas VEKS byloje ir kitose, kur kalbama apie šimtus milijonų litų?" - retoriškai klausė profesorius ekonomistas Povilas

Gylys. "Kodėl visokios VEKS ir panašios bylos, kur dingo milijonai litų, vilkinamos metų metus, o mums bylos keliamos ir nagrinėjamos taip operatyviai? Todėl, kad po mūsų byla pinigų nėra, o ten vieni pinigai veda prie kitų", - konstatavo R.Ozolas. "Lietuvoje viskas dabar kaip Baltarusijoje ir net dar blogiau. Baltarusijoje bent jau žinai, kas už visko stovi, o pas mus net ir tai nėra aišku", - pastebėjo B.Genzelis. Kol kas po teismus dar netampomas Mykolo Romerio universiteto profesorius Alfonsas Vaišvila Lietuvoje pastebi itin pavojingą tendenciją dėl to, kad vieni teismo sprendimai galvotrūkčiais įgyvendinami net naudojant prievartą, o kiti atidėliojami ar net kvestionuojami. RESPUBLIKA

Valdančiųjų konservatorių gretos vis aižėja. Partiją ir jos frakciją Seime vakar paliko parlamentarė Aurelija Stancikienė. Kaip oficialią tokio žingsnio priežastį A.Stancikienė nurodė tai, jog vakar Vyriausybė po ilgų trypčiojimų ir svarstymų pagaliau patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą ir, anot politikės, taip įteisino didžiąją dalį neteisėtai pastatytų statinių, tarp jų - Preilos botelius. Tačiau konservatorių gretose neabejojama, kad tokia Seimo narės pasitraukimo iš partijos priežastis yra ne vienintelė ir net ne pagrindinė. A.Stancikienė jau seniai kibo į atlapus premjerui A.Kubiliui ir rėmė per partijos pirmininko rinkimus vos jo neįveikusią Seimo vadovę Ireną Degutienę. Dėl nuolatinės A.Kubiliaus ir jo aplinkos kritikos A.Stancikienė negavo teisės kandidatuoti į Seimą vienmandatėje Šilutės-Pagėgių rinkimų apygardoje. LIETUVOS RYTAS

Siekdamas vadovauti Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT), dabartinis jos direktorius Žydrūnas Plytnikas, be kitų dokumentų, pateikė ir užsienio verslininko Larso Torseno (Lars Thorsen) charakteristiką, kurioje kandidatas apibūdinamas pačiais gražiausiais žodžiais. Tiesa, tikras Ž.Plytniko svainis L.Torsenas turbūt ir negalėjo parašyti kitaip. "Tai juk L.Torsenas tai rašė ne kaip mano švogeris, o kaip mano direktorius! Jis yra generalinis direktorius, tad kas kitas tai turėjo parašyti?" - stebėjosi Žydrūnas Plytnikas. VPT direktorius Ž.Plytnikas yra įsitikinęs, kad vadovauti viešuosius pirkimus prižiūrinčiai tarnybai yra tas pats, kas dirbti parduotuvės apsaugoje ar pas savo sesers vyrą. Ir vienas, ir kitas ankstesnės Ž.Plytniko karjeros laiptelis parduotuvėje bei krovinių pervežimo firmoje yra kone pati vertingiausia vadovavimo patirtis, todėl tai neturi trukdyti ir valstybės iždo milijardų eikvojimo priežiūrai. RESPUBLIKA

Vakar Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje parlamentarai ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai konstatavo, kad onkologiniai ligoniai, net dvi savaites negalėję vaistinėse rasti preparato nuo vėžio, paprasčiausi melagiai. Politikai įsitikinę, kad pacientai vaistų nemoka ieškoti. Nors vaistų sunkiems ligoniams Lietuvoje pritrūksta jau ne pirmąkart, pasiaiškinti iškviesti Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai įtikinėjo, kad preparatų nuo vėžio "Tamoxifen" ir "Fluoracil" tiekimas sutrikęs nebuvo, o pacientai, negalėję jų rasti vaistinėse, tiesiog pučia burbulą. Pasirodo, dėl vaistų trūkumo vaistinėse kalta visai ne Sveikatos apsaugos ministerija ar jai pavaldžios įstaigos, o pacientai: vėžiu sergantiems ligoniams paprasčiausiai reikėjo neprarasti vilties ir apeiti daugiau vaistinių. RESPUBLIKA

Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre "Agila" pristatoma paroda, skirta paminėti 20-ąsias Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos diplomatinių santykių atkūrimo metines. Parodoje, kuri per pastarąjį pusmetį apkeliavo ne vieną miestą, pristatomos nuotraukos ir dokumentai, kuriuose - reikšmingiausios Lietuvos ir JAV santykių akimirkos nuo pat diplomatinių santykių atkūrimo pradžios. "Lietuvą ir Jungtines Amerikos Valstijas jungia meilė laisvei, bendros demokratinės vertybės ir stiprūs asmeniniai ryšiai. Ši paroda atspindi ir stiprina mūsų šalių santykius, pradedant valstybiniais, istoriniais ir baigiant kultūriniais, asmeniniais ryšiais", - kalbėjo ambasadorė A. E. Derse. VAKARŲ EKSPRESAS

Šiaulių universiteto (ŠU) studentė Rita Lukošūnaitė savo iniciatyva atliko šiauliečių ir vilniečių viešosios nuomonės tyrimą dėl naujos Visagino atominės elektrinės statybos. Tyrimo rezultatai parodė, jog ir šiauliečių, ir vilniečių nuomonės yra panašios. Didžioji dauguma respondentų nepritarė Visagino AE statybai. Šiauliuose nepritarančiųjų buvo 68 procentai, pritarė 30 procentų, o 2 procentai respondentų neturėjo nuomonės. Vilniuje naujos atominės statybai nepritarė 60 procentų, pritarė - 35 procentai, neturėjo nuomonės - 5 procentai respondentų. "Nustebino, jog abejingų naujos atominės statybai yra toks mažas procentas", - sako Rita Lukošūnaitė. Ji pabrėžia, jog visose amžiaus grupėse buvo nepritariančių projektui, bet dažniausiai prieš jį pasisakė jaunimas iki 30 metų. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

"Buvau nustebinta žmonių aktyvumo, - sako Rita Lukošūnaitė. - Jiems neužteko tik atsakyti "taip" ar "ne". Norėjo išreikšti savo nuomonę, dėstė argumentus, aiškino, kodėl mano vienaip ar kitaip." - " Valdžia apskritai dabar mažai tariasi su žmonėmis, - mano studentė. - Jai tai - tik naujas ekonominės naudos šaltinis, o į pavojus neatsižvelgia. Tokia valdžios pozicija pykdo žmones, tai pajutau ir per tyrimą, būtent todėl taip aktyviai jie stengėsi išsakyti savo nuomonę. Referendumas turi būti surengtas. Visų Lietuvos piliečių reikalas nuspręsti, ar turi stovėti toks pavojingas statinys mūsų valstybėje. Nes tarp trijų atominių atsidūrę nelaimei atsitikus neturėsime nė kur evakuotis." ŠIAULIŲ KRAŠTAS

KULTŪRA

Šiais laikais, kai viena rimčiausių šalies problemų - jokių autoritetų, jokių herojų, jokių siekiamybių nebuvimas, nepaprastai gera patirti, kad Lietuvoje vis dėlto esama gyvastingų kultūros židinių, turinčių ne tik savuosius autoritetus, bet ir nuoširdų, vien meile paremtą jų atminimo kultą. Antai antradienį (birželio 5-ąją) Sedos, Žemaičių Kalvarijos, Varnių, žinoma - Šarnelės, o ir visoje Žemaitijos žemėje buvo švenčiama vieno talentingiausių XX a. lietuvių poetų - Vytauto Mačernio devyniasdešimt vienų metų sukaktis. Gera žinoti, kad poeto gimtadienį jo žemiečiai švenčia kasmet jau dvyliktus metus iš eilės. Ir ne šiaip sau švenčia - ne veltui ši visą krašto šviesuomenę draugėn suburianti šventė švelniai vadinama "mačerninėmis". RESPUBLIKA

Gegužės 18-20 dienomis Pietų Korėjoje vykstančią "Expo 2012" parodą sudrebino Lietuvos liaudies kultūros centro ir Neringos šokėjų pasirodymai. Kartu su Rasos Norvilienės vadovaujamu Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro "Agila" šokių kolektyvu "Kalnapušė" Lietuvos ir Neringos vardą garsino centro folkloro ansamblio "Giedružė" vadovė Audronė Buržinskienė. Greta Lietuvos paviljono gintaro apdirbimą demonstravo neringiškis Algirdas Marčius. Jo padaryti amuletai šiandien lydi ne vieną pasaulinės parodos lankytoją. Emocingi ir nuotaikingi prie paviljono surengti pasirodymai sutraukė ne tik gausų būrį žiūrovų, bet ir didžiausių Pietų Korėjos televizijos kanalų filmavimo komandas. VAKARŲ EKSPRESAS

Lyg žaibas iš giedro dangaus švysteltas kultūros ministro Arūno Gelūno siūlymas Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatrą "padovanoti" Aukštaitijos sostinei įžeidė vietos teatralus ir suglumino miesto valdžią. Ilgus dešimtmečius geriausiu mūsų krašto teatru vadintą, tačiau pastaruoju metu veikiau skandalais garsėjantį Panevėžio j.Miltinio dramos teatrą, kurį šiuo metu išlaiko valstybė, kultūros ministras A.Gelūnas pasirengęs perleisti Panevėžio miesto žinion."Tokia našta miestui būtų per didelė tiek finansiniu, tiek atsakomybės už legendinį teatrą požiūriu",- apstulbintas ministro laiško LŽ sakė Panevėžio meras Vitalijus Satkevičius. Jis teigė, kad miestas būtų nepajėgus išlaikyti dar vieno teatro. LIETUVOS ŽINIOS

FNTT skandalą tyrusios ir atleistus jos vadovus į darbą nesėkmingai bandžiusios grąžinti Seimo Antikorupcijos komisijos vedlys Ligitas Kernagis staiga metėsi gelbėti Graikijoje laikinai priglaustų delfinų iš Lietuvos. L.Kernagis vakar oficialiai kreipėsi į Lietuvos jūrų muziejaus vadovybę klausdamas, kada delfinus planuojama grąžinti į Lietuvą. "Gavau nepatikrintos informacijos, kad delfinai Graikijoje sulaikyti ir yra grėsmės, jog jie nebegrįš į Lietuvą", - "Lietuvos rytui" paaiškino Antikorupcijos komisijos vadovas, paklaustas apie susidomėjimo delfinais priežastis. Politiko žiniomis, Graikijoje delfinai sulaikyti kaip nelegalai: Aplinkos ministerija nebuvo tinkamai parengusi dokumentų, todėl delfinai ten tapo savotiška kontrabanda. Jie gali būti konfiskuoti." LIETUVOS RYTAS

Į Kauno savivaldybę kreipėsi su piktąja dvasia kovojanti Nacionalinė egzorcistų asociacija, ragindama saugoti žmones nuo Kaune koncertuosiančio roko žvaigždės Marilyn Mansono, kuris, anot egzorcistų, yra Šėtono bažnyčios šventikas. Artėjant M.Mansono pasirodymui Kaune "Žalgirio" arenoje, sujudo dvasininkai, besispecializuojantys varant piktąsias dvasias. Į jų raštus priversta reaguoti Kauno savivaldybė, Kultūros ministerija. Kauno valdžia į neįprastą Egzorcistų asociacijos perspėjimą reagavo gana dalykiškai. Meras Andrius Kupčinskas ant demonų gaudytojų kreipimosi užrašė: "Atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, spręsti ir imtis prevencinių priemonių". Tokį nurodymą A.Kupčinskas persiuntė kultūrą kuruojančiam vicemerui Stanislovui Buškevičiui ir keliems miesto tarybos nariams. KAUNO DIENA

TEISĖTVARKA

Vakar Valstybės saugumo departamento (VSD) vadas Gediminas Grina pristatė VSD veiklos metinę apžvalgą ir pažėrė daug įdomių faktų: VSD būstinės Garliavoje nėra, įstaiga nuolat pažeidinėja žmogaus teises, nes tai būtina aiškinant nusikaltimus, o užsienio valstybės grasina Lietuvos saugumui veikdamos per visuomenines organizacijas. G.Grina tvirtino, jog įvairūs sujudimai Lietuvoje, pavyzdžiui, Garliavos istorija ar kovo 11-osios eitynės Gedimino prospektu greičiausiai išnaudojami užsienio žvalgybų. "Bet koks įvykis, bet koks veiksmas gali būti panaudojamas. Čia kaip kare", - aiškino jis. VAKARO ŽINIOS

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas teigė, kad VSD pažymos su įslaptinta informacija yra teikiamos ne vienam ar keliems asmenims, bet visiems sprendimus priimantiems politikams, kurie turi teisę dirbti su slapta informacija. Pasak A.Anušausko, NSGK nariai taip pat žino, kas užsiima kenkimu valstybei, ne vienas asmuo buvo įspėtas dėl tokios veiklos. Tačiau ir tai - slapta informacija. RESPUBLIKA

Nors policija ir sulaikė antradienį Nemuno krantinėje kreidelėmis žodį "Tiesos" rašiusius kauniečius, kurie taip ir nebaigė darbo, vakar ryte krantinėje puikavosi visas žodis. Antradienio įvykių liudininkas Edvinas Marčenkovas teigė apie baigtą užrašą sužinojęs tik ryte. Jis nebandė spėlioti, kas parašė likusias raides. Toks pats užrašas po nakties atsirado ir Ąžuolyno parke. Trečiadienio vidurdienį žodis "Tiesos" pastebėtas ir prie Kauno miesto savivaldybės. "Manau, kad policininkai persistengė. Tai nėra architektūros gadinimas. Kreidele ant grindinio paišo ir vaikai. Tai tada juos visus reikėtų suimti. O žodis "tiesa" yra netgi Lietuvos himne", - dėl vakarykščio įvykio Kaune policiją kritikavo menininkas Gitenis Umbrasas, tapęs akcijos pradininku. Jis tokį patį žodį parašė Vilniuje prie prezidentūros. KAUNO DIENA

Išgamos, iškrypėliai, valkata. Tokiais žodžiais Vilniaus teisme prabilo pedofilijos byloje liudijanti Kauno teisėja Neringa Venckienė. Skandalingąją pedofilijos bylą nagrinėjantis Vilniaus 2-asis apylinkės teismas vakar ketino išklausyti ir galimai tvirkintos mažametės motiną Laimutę Stankūnaitę, ir Kauno teisėją N.Venckienę, kuri su broliu Drąsiumi Kedžiu ėmėsi tikrų ar tariamų pedofilų paieškos. Teisme išlietas N.Venckienės įtūžis liko be atsako - L.Stankūnaitę saugantys pareigūnai nutarė, kad neseniai aštuonmetę dukterį atgavusią moterį nesaugu vežti į teismą. 41-erių N.Venckienė į teismą atvyko pasipuošusi savo brolio D.Kedžio garbintojų pamėgtos violetinės spalvos kostiumėliu ir batais. Ją išvydusi viena gerbėjų iš rankinės išsitraukė ir užsirišo violetinę skarelę. Violetinė liudytoja į vatą žodžių teisme nevyniojo. LIETUVOS RYTAS

Lenkijos kosmetikos ir parfumerijos pramonė galėtų trinti rankomis iš džiaugsmo - eksportas į Lietuvą auga lyg ant mielių. Dėl to pavojaus varpais skambina toksikologai - kaimyninėje valstybėje galioja paprastesnės alkoholio denatūravimo taisyklės, tad ten pagamintas kosmetinis spiritas ar skysčiai burnai skalauti mūsų šalyje vartojami kaip alkoholio pakaitalai. Lenkijos "Canexpol" kompanijos burnos skalavimo skystis "BF" Lietuvoje - vienas populiariausių. 250 ml talpos jo buteliukas kainuoja pustrečio lito. O alkoholio jame - net 60 proc. Beje, šių gaminių galima rasti ne tik pamažu nykstančiuose kioskuose, bet ir kai kuriuose prekybos centruose. Maža to, nors Lietuvoje galioja alkoholio prekybos ribojimai, šiems "gėrimams" jie netaikomi. Juos galima pardavinėti ir naktimis, ir šalia mokyklų įsikūrusiuose kioskuose. VAKARŲ EKSPRESAS

Praėjusį savaitgalį Šiaulių apskrities policijos pareigūnai tikrino transporto priemonių vairuotojų blaivumą, apsvaigimą nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Buvo patikrinti 758 transporto priemonių vairuotojai, nustatyti aštuoni neblaivūs. Daugiausia neblaivių vairuotojų išaiškinta Šiaulių mieste ir rajone - 3, apskrities magistraliniuose keliuose - du, Joniškio rajone - vienas neblaivus vairuotojas. Transporto priemonių vairuotojų blaivumo patikrinimai bus vykdomi visą vasarą, kiekvieną savaitgalį. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

EKONOMIKA

Lietuvos verslas rengiasi atsakomajam Baltarusijos kirčiui. Karčią sankcijų piliulę nurijęs režimas krovinius ketina nukreipti į kitus uostus. Lietuviai skelbia atsisakantys investicinių planų neprognozuojamoje valstybėje. Baltarusiškų krovinių tranzitą per Baltijos šalių uostus ketinama nutraukti. Taip praėjusią savaitę pareiškęs Baltarusijos prezidento padėjėjas Valentinas Rybakovas sukėlė išgąstį. "Dabar didžioji Baltarusijos užsienio prekybos krovinių srauto dalis tenka Baltijos valstybių uostams. Svarstoma reali perspektyva diversifikuoti Baltarusijos krovinių srautus", - sakė V.Rybakovas. Su Baltarusija dirbantys Lietuvos verslininkai išsigando ne juokais. Pramonininkams, vežėjams, logistams, jūrų uosto bendrovėms nerimą kelia tai, kad diktatoriaus atsakas į Europos Sąjungos įvestas sankcijas gali būti paskelbtas jau netrukus. "Tokia galimybė labai didelė. Tai - reali grėsmė, nes kroviniai patektų į Rusijos ar Ukrainos uostus", - "Lietuvos rytui" sakė "Achemos grupės" vadovas Arūnas Laurinaitis. LIETUVOS RYTAS

Pagaliau valdžios pastangas gerinti gyvenimą pajuto visi - net ketvirtadalis milijono tautiečių nebeišgali susimokėti skolų. Nors gyventojai skolinasi negalėdami sudurti galo su galu, valdžios atstovai tvirtina, kad dėl visko kaltas žmonių godumas. Uždelstų įsipareigojimų suma jau viršijo tris milijardus litų. Skolininkų amžius vis jaunėja. Specialistų nuomone, dėl didėjančios skolų kupros lėtės Lietuvos ekonomika, o jaunimui gali būti sunku gauti paskolą studijoms ar pradėti verslą. Daugiausia gyventojų skolos augo bankams. Jiems gyventojų skolos lieka didžiausios. Taip pat vis labiau įsiskolinama komunalinių paslaugų įmonėms, vartojimo kreditų ir lizingo bendrovėms. VAKARO ŽINIOS

Finansų analitiko Vladimiro Trukšino nuomone, problemos rimtumą rodo ir vis didėjantis jaunimo emigracijos mastas. "Tai būdas dingti iš šalies, kurioje negali užsidirbti tiek, kad galėtum vykdyti kreditinius įsipareigojimus, į šalį, kur tai įmanoma. Pažiūrėkite, kiek emigrantai atsiunčia pinigų. 2011 m. jų siunčiamos lėšos padidėjo 11 proc., palyginti su 2010 m. Bendra suma artėja prie 5 milijardų litų, ir tai tik ledkalnio viršūnė. Žmonės užsienyje uždirba pinigus, ten kelia ekonomiką, o čia parsiunčia uždirbtus pinigus grąžinti skoloms", - "Vakaro žinioms" sakė ekonomistas. Finansų analitikas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos gyventojų pajamos realiai nedidėja. VAKARO ŽINIOS

ENERGETIKA

Šiaulių universiteto (ŠU) studentė Rita Lukošūnaitė savo iniciatyva atliko šiauliečių ir vilniečių viešosios nuomonės tyrimą dėl naujos Visagino atominės elektrinės statybos. Tyrimo rezultatai parodė, jog ir šiauliečių, ir vilniečių nuomonės yra panašios. Didžioji dauguma respondentų nepritarė Visagino AE statybai. Rita Lukošūnaitė, ŠU lietuvių filologijos ir ryšių su visuomene specialybės IV kurso studentė: "Man 27 metai, su sužadėtiniu esame apsisprendę Lietuvoje gyventi ir čia auginti savo vaikus, ir nenorėčiau, kad jiems būtų užkrautas potencialus pavojus. Atominė, net jeigu bus labai saugi, gali tapti išorinio pavojaus - teroristų atakų - objektu. Tokių elektrinių geriau neturėti, o šalies ekonomiką kelti kitais būdais." Jauna moteris pabrėžia, jog "nesugebame Ignalinos atominės uždaryti, nesusitvarkome su jos branduolinėmis atliekomis, o statysime naują atominę - neginčytina, kad tai per daug pavojinga mažai valstybei". ŠIAULIŲ KRAŠTAS

PASLAUGOS

Taikos prospekte esančio Klaipėdos universiteto bendrabučio studentai pastaruoju metu sprendžia, kur jiems reikės gyventi ateinančiais mokslo metais. Po kelerius metus trukusių svarstymų šis pats seniausias, higienos normų neatitinkantis bendrabutis uždaromas. Dėl antisanitarinių gyvenimo sąlygų, avarinės pastato būklės Taikos prospekte esantį bendrabutį buvo ketinama uždaryti jau ne vienerius metus. Tačiau nuo tokio drastiško sprendimo priėmimo sulaikydavo galvosūkis, kur reikės apgyvendinti studentus. Gal todėl ir dabar išgirdę apie galimas permainas bendrabučio gyventojai nekreipė į jas dėmesio. VAKARŲ EKSPRESAS

Užvakar į Šiaulius užsuko "Saugaus gyvenimo karavanas-2012". Žaliame autobusiuke prie autobusų stoties per minutę buvo galima nemokamai ir anonimiškai išsitirti dėl ŽIV. Norinčiųjų pasitikrinti eilė rikiavosi visą dieną. Šiauliuose dėl ŽIV pasitikrino 220 įvairaus amžiaus bei socialinio sluoksnio žmonių. Akcijos metu taip pat buvo teikiama informacija, kaip apsisaugoti nuo infekcijos, išdalinta pustrečio tūkstančio prezervatyvų. Pasibaigus testavimui prie autobusų stoties, karavano autobusiukas nuvyko ir prie Šiaulių nakvynės namų, tačiau ten norinčių pasitikrinti neatsirado. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

RYŠIAI

Per žiemą nuo šalčio sugedusias "Senamiečio pašto"" dureles Klaipėdoje pagaliau pavyko atrakinti. Buvo išimtas pluoštas laiškų ir linkėjimų, tačiau naudingų pasiūlymų verslininkai pasigedo. Prieš trejus metus Klaipėdoje pastatę bronzinę pašto dėžutę verslininkai vylėsi sulaukti laiškų ir pasiūlymų, kaip atgaivinti merdintį senamiestį. Tik šiomis dienomis atidarius dėžutę ištraukta nemažai laiškų ne tik lietuvių, bet ir rusų, vokiečių, švedų kalbomis. Pasirodo, į šią dėželę žmonės metė ir atvirlaiškius su pašto ženklais, pamanę, kad tai - tikra pašto dėžė. Jie bus nunešti į paštą ir pasieks adresatus, tik, suprantama, gerokai pavėlavę. Kituose laiškuose - linkėjimai miestui, padėkos už gražią Klaipėdą ir jūrą. Iš bronzos nulieta pašto dėžutė Tiltų ir Turgaus gatvių sankryžoje pastatyta 2009 metų kovą. LIETUVOS RYTAS

STATYBA

Klaipėdos uoste statomo keleivių ir krovinių terminalo pirsas beveik baigtas statyti, lieka sulaukti tik rampų. Uosto direkcijos užsakymu atliekami darbai jau beveik įpusėjo. Tuo metu UAB Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas savo darbus dar tik pradeda. Tačiau tikimasi, kad iki kitos vasaros Lietuvos uostas turės naują terminalą. Panaudoti šiam terminalui Europos Sąjungos (ES) lėšas nebėra kliūčių - pinigų gauta daugiau (62 mln. Lt), o Uosto direkcijai teks investuoti apie 50 mln. Lt. Europos Komisija labai domėjosi KKT projektu ir tikrino, ar skiriant paramą nebus nusižengiama ES principams. Kai kuriais atvejais Lietuvai netgi buvo pasiūlyta pakeisti kai kuriuos teisės aktus, pavyzdžiui, vieną Klaipėdos valstybino jūrų uosto įstatymo nuostatą, susijusią su žemės nuoma. VAKARŲ EKSPRESAS

TRANSPORTAS

Už 50 avarijų - daugiau kaip 80 tūkstančių litų. Tokią sumą draudimo kompanijos išmokėjo kauniečiui Kęstučiui Buškevičiui, kuriam iškelta sukčiavimo byla šiomis dienomis atsidūrė teisme. Jei šalyje būtų rengiamas tyčia sukeltų eismo įvykių konkursas, 38 metų K.Buškevičius, ko gero, būtų pagrindinis pretendentas į laureatus. Šis bedarbis 2006-2010 metais iš draudimo įmonių susižėrė 80 692 litus. Žiedinėse sankryžose ir kitose vietose K.Buškevičiaus vairuojamai mašinai staiga stabtelėjus, į ją atsitrenkdavo iš šalutinio kelio įvažiuojantis automobilis. Eismo dalyviai policijai neskambindavo, nes niekas nenukentėdavo. Vietoje nubraižius schemas, nukentėjusiu pripažintam K.Buškevičiui draudikai už kiekvieną avariją vidutiniškai atseikėdavo po 1,6 tūkst. litų - tiek, kiek būtų reikėję išleisti automobilių remontui. LIETUVOS RYTAS

VERSLAS

Savaitę Klaipėdoje šurmuliavusioje miesto gimnazijų, vidurinių ir profesinių mokyklų mugėje moksleiviai galėjo pasitikrinti, ko vertos jų verslo idėjos realiomis sąlygomis. Moksleivių prekybą stebėjo juos kuruojantys mokytojai ir patyrę verslininkai. Mugę organizavo Klaipėdos apskrities darbdavių asociacija, prekybos centras BIG2, personalo atrankos ir mokymų bendrovė "Manager. LT", kaip partneriai prisidėjo Valstybinė mokesčių inspekcija, "Junior Achievement Lithuania", Moksleivių saviraiškos centras, Švietimo skyrius. Vienos dienos mugė jau nėra naujovė, tokia jau vyko Klaipėdoje dukart, vyksta ir kituose Lietuvos miestuose, bet prekyba įprastoje rinkoje ir ilgesnį laiką Lietuvoje organizuota pirmąkart. VAKARŲ EKSPRESAS

Ne pirmus metus tarp Šiaulių universiteto Menų fakulteto studentų baigiamųjų darbų galima išvysti vienkartinių kartoninių baldų. Jie - itin praktiški ir nebrangūs, lengvai perdirbami, todėl nekenksmingi gamtai. Vis dėlto susitarti su verslininkais dėl masinės minėtų baldų gamybos nepavyksta. Kartoninių baldų privalumų šiems studentų darbams vadovavęs universiteto Dizaino katedros vedėjas profesorius Giedrius Šiukščius sako, jog šie baldai atsipirktų, jei būtų gaminami masiškai. Kodėl taip giriami kartoniniai baldai neateina į Lietuvą? "O kodėl daugelis gerų dalykų pas mus neateina? - retoriškai klausia profesorius G. Šiukščius. - Kodėl mūsų universiteto dėstytojo Alfredo Lankausko suprojektuotas vandenilinis automobilis iki šiol neprasimušė į rinką? Monopolininkai nėra tuo suinteresuoti. Mėginome su studentėmis suprojektuotus kartoninius baldus siūlyti mūsų verslininkams. Niekam nereikia, matyt, dėl to, kad kitokių, stipriai rinkoje įsitvirtinusių plastmasinių nebepirktų." ŠIAULIŲ KRAŠTAS

ŽEMĖ

Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (ŠRATC) rado genialų būdą, kaip išvalyti Kairių sąvartyno žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę: visas bioskaidžias atliekas, susimaišiusias su plastiko buteliais, šiukšlių maišais ir padangomis, išgabenti į pašonėje uždaromą žvyro karjerą. Žvyro karjeras panėšėja į naujai kuriamą sąvartyną. ŠRATC ekologė Vilija Visockienė problemos nematė. Esą bioskaidžios atliekos išvežamos, suderinus su žvyro karjerą eksploatuojančia UAB "Žemda" bei aplinkosaugininkais. ŠRATC ekologei keistas pasirodė klausimas apie suvežtose krūvose boluojančias padangas. Galbūt ponia, vadinanti save ekologe, ir šias atliekas vadina kompostu? ŠIAULIŲ KRAŠTAS

SPORTAS

Įspūdingą pergalę iškovojo pasirengimą Londono olimpinėms žaidynėms tęsiantis disko metikas Virgilijus Alekna. Dukart olimpinis disko metimo čempionas sėkmingiausiu, antruoju, bandymu diską numetė 68 m 79 cm ir pasiekė asmeninį sezono rekordą. Pasauliniame kontekste šis V.Aleknos rezultatas šį sezoną yra ketvirtas. Asmeninį rekordą šiose varžybose pasiekė ir V.Aleknos įpėdiniu vadinamas Andrius Gudžius. 21 metų sportininkas antruoju bandymu diską numetė 62 m 90 cm ir ne tik pagerino asmeninį rekordą, bet ir įvykdė Europos čempionato normatyvą. RESPUBLIKA

Varžybose Šveicarijoje disko metikas Virgilijus Alekna pasiekė įspūdingą geriausią sezono rezultatą - įrankį nuskraidino 68 m 79 cm. Taip toli žinomas lengvaatletis disko nebuvo numetęs nuo 2009-ųjų. "Jaučiau, kad man reikia daugiau varžybų praktikos, todėl ir nutariau pamėtyti diską turnyre Šveicarijoje - be įtampos, psichologinio spaudimo", - sakė trečiadienį ryte iš varžybų Šveicarijoje sugrįžęs 40-metis Virgilijus Alekna. Belinconoje lietuvis pasiekė geriausią savo sezono rezultatą, antruoju metimu diską nuskraidinęs 68 m 79 cm. Šis rezultatas yra tarp keturių geriausių šį sezoną - toliau už V.Alekną šįmet diską yra numetę tik vokietis Robertas Hartingas (70 m 66 cm ir 70 m 31 cm) ir lenkas Piotras Malachowskis (68 m 94 cm). LIETUVOS RYTAS

Nors 2012-2013 m. Lietuvos klubinio krepšinio sezono kontūrai bus suformuoti tik liepos viduryje, jau dabar aišku, kad Lietuvos krepšinio lygos (LKL) varžybos neišvengs rimtų pokyčių. Užvakar Kaune posėdžiavusi LKL valdyba nusprendė, kad Lietuvos krepšinio grandai LKL čempionate sužais tik 12 iš 22 rungtynių. "Priėmėme kompromisinį sprendimą, - vakar "Respublikai" paaiškino LKL prezidentas Šarūnas Kliokys. - "Žalgiris" ir "Lietuvos rytas" su kitais LKL klubais susitiks tik po vieną kartą, o rungtynės vyks išvykoje. Tiesa, jų tarpusavio mačai įvyks pagal įprastinę formulę - Kaune ir Vilniuje". RESPUBLIKA

"Nors dar reikia sulaukti galutinio Eurolygos sprendimo, jau dabar iš esmės nėra abejonių, kad Vieningoji lyga taps sudėtine Eurolygos dalimi. Tokiu atveju mūsų čempionatas taps antraeiliu dalyku. Žinant, kiek laiko mūsų klubams teks praleisti keliaujant iš vieno Rusijos miesto į kitą, jie paprasčiausiai fiziškai neturės galimybės sužaisti visų LKL rungtynių", - samprotavo Š.Kliokys. Kitą sezoną LKL varžybose gali būti ir daugiau pokyčių. LKL prezidentas atskleidė, kad nuo kito sezono planuojama keisti ir atkrintamųjų varžybų sistemą. "Kol kas mes tik daug kalbame ir mažai ką sprendžiame, - atviravo Š.Kliokys. - Bet liepos 15 d. vyks Eurolygos generalinė asamblėja ir atsižvelgdami į jos sprendimus mes galėsime konstruoti savo čempionatą". RESPUBLIKA

Būdamas krepšininkas vos pabaigęs rungtynes Šarūnas Marčiulionis jau pradėdavo galvoti apie kitas. Tos pačios filosofijos olimpinis čempionas laikosi ir savo Krepšinio akademijoje, įkurtoje 1992 metais. Š.Marčiuliono krepšinio akademija švenčia įspūdingo sezono pabaigą ir tikisi išlaikyti pirmaujančias pozicijas ateityje. Praėjęs sezonas "marčiulioniukams" buvo tarsi nuostabus sapnas - įvairaus amžiaus moksleivių pirmenybėse penkios Š.Marčiulionio akademijos komandos laimėjo aukso medalius, ir tai lėmė pirmąją vietą visų šalies krepšinio mokyklų reitinge. "Nors mūsų akademija dirba profesionaliai, nesame pelno siekianti verslo organizacija. Norėtume, kad paramos lėšos būtų skirstomos pagal aiškius kriterijus - laimėjimus ar išugdytus vaikus, nes rasti rėmėjų šiais laikais nėra paprasta. Pinigų niekada neturėjome daug. Būtų gerai, jei Vilniaus savivaldybė padėtų mums bent jau tiek pat, kiek Kauno miestas parėmė Arvydo Sabonio mokyklą praėjusiais metais." LIETUVOS RYTAS

Šiauliuose vykusiame Lietuvos jaunių (iki 16 metų) teniso čempionate tarp laureatų skambėjo ir klaipėdiečių pavardės. Dvejetų varžybose nenugalimi buvo VšĮ "Vakarų tenisas" atstovai Mantas Gricius ir Edvinas Žadeikis. Beje, M. Gricius buvo labai arti bronzos medalio ir individualiose varžybose. Trečiąją vietą porų varžybose iškovojo kitas mūsų miesto duetas Artiomas Fiodorovas (TK "Tennis Star") ir Arnas Sabonis (VšĮ "Vakarų tenisas"). VAKARŲ EKSPRESAS

Antradienį Šiaulių miesto savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriuje pasveikinta praėjusią savaitę trečiąja miesto olimpiete tapusi Vilma Rimšaitė. Mažųjų dviračių (BMX) atstovei ir jos treneriui Albertui Rimšai įteiktos rožės nuo sporto mokyklos "Dubysa" ir Kūno kultūros ir sporto skyriaus. Pastarasis padovanojo ir skėčius su Šiaulių simbolika. "Skėčiai lietingajame Londone tikrai pravers", - šypsojosi V. Rimšaitė. V. Rimšaitė su kitomis 15 stipriausių planetos sportininkių Londone startuos rugpjūčio 8-10 dienomis. Vyks trys pusfinalio ir vienas finalo važiavimas. "Trasa labai ilga, bet nebloga. Daug priklausys nuo oro sąlygų. Ten dažnai pučia didžiulis šoninis vėjas", - nuomonę išsakė V.Rimšaitė. 29-erių šiaulietė dabar planuoja išsigydyti nubrozdinimus, sumušimus, žaizdas ir pradėti ruoštis Olimpiadai. ŠIAULIŲ KRAŠTAS