2018 m. lapkričio 21 d. 09:30 val., trečiadienis

ve  >  Žinios  >  Lietuva  >  Lietuvos naujienos

Lietuvos naujienos

Naujienų birželio 28 d. dienraščiuose apžvalga

(1)

Naujienų birželio 28 d. dienraščiuose apžvalga nuotrauka, foto

© Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Nors Seimas palaimino naujos atominės elektrinės statybą Visagine, jos priešininkai visų šovinių dar neiššaudė. Trečiadienį mitinge "Už teisingumą" šalies vadovė Dalia Grybauskaitė raginta nepasirašyti įstatymo dėl VAE, jai priminta Konstitucijos nuostata, kad svarbiausi valstybės ir tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu. Apklausos rodo, kad VAE projektui pritaria tik trečdalis šalies piliečių, tačiau Seimas, priimdamas įstatymą dėl koncesijos suteikimo šiame projekte, 20 mlrd. litų įsipareigojimą patvirtino kiekvieno šalies gyventojo vardu. Apie 100 mitinguotojų vakar su plakatais susirinkę prie Prezidentūros piktinosi, kad milžiniškas skolų jungas užkraunamas piliečiams, jų vaikams ir vaikaičiams nė neatsiklausus, ar jie nori brangaus atominio monstro ir jo šalutinės produkcijos - radioaktyviųjų atliekų.

Mitinge kalbėjęs Kovo 11-osios Akto signataras Romualdas Ozolas priminė Konstituciją, kuri sako, kad svarbiausius valstybės ir tautos klausimus valdžia turi spręsti referendumais. Mitingo dalyviai priėmė memorandumą, reikalaujantį šiuo svarbiu klausimu atsiklausti tautos valios. Gyventojų, pritariančių referendumo dėl VAE organizavimui, parašus nuo pavasario renka dvi iniciatyvinės grupės. Žaliosios politikos instituto organizuota akcija vakar baigėsi, o Lietuvos žaliųjų sąjūdžio aktyvui surinkti 300 tūkst. parašų liko dar 20 dienų. Jeigu jiems pavyks, tai bus pirmas toks atvejis Lietuvos istorijoje. Pasak Lietuvos žaliųjų atstovo Andriaus Gaidamavičiaus, "yra galimybė pasirašyti ir internetu tinklalapyje "Erinkimai.lt", taip pat per elektroninę bankininkystę.

Per 50 parlamentarų parėmė idėją referendumą dėl VAE skelbti Seimo nutarimu, ir nors šis projektas stringa, jis šiandien įrašytas į Seimo rytinio posėdžio darbotvarkę - iškart po Vyriausybės valandos, per kurią daugelis seimūnų išsivaikšto į kavines... Trečiadienį 12 Seimo narių apkaltino Vyriausybę bandant nuslėpti Europos Komisijos (EK) perspėjimus dėl VAE. Mat dar birželio 11 d. iš EK gautų vertinimų Seime svarstant ir priimant įstatymų projektus, susijusius su VAE statyba, parlamentarai nė nematė. Juose akcentuojama, kad Lietuvoje teks rasti sprendimus dėl ilgalaikio radioaktyviųjų atliekų valdymo, o tam esą gali prireikti papildomai apie 12 mlrd. litų. "Kova dėl referendumo - visais frontais". RESPUBLIKA, "Tautos teisės primintos S. Daukanto aikštėje". VAKARO ŽINIOS

Antradienį, daugumos pritarimu, į Seimo darbotvarkę nebuvo įtrauktas klausimas dėl Darbo kodekso liberalizavimo. Tačiau už šio klausimo įtraukimą į darbotvarkę balsavo Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos bei Liberalų sąjūdžio atstovai. Tai papiktino profsąjungas, ir jų nariai uostamiestyje susirinko į piketus šalia valdančiųjų partijų būstinių. "Niekada nebalsuok už konservatorius ir liberalus", "Netesėtų pažadų partijos - konservatoriai ir liberalai. Galvok, kai vėl balsuosi" - tokiais plakatais piketuotojai ragino atkreipti dėmesį į šių partijų sprendimus. Anot piketo dalyvių, kitos partijos suvokė, kad Darbo kodekso pataisos yra nesuderintos su profsąjungomis bei darbdaviais, tad nereikia skubėti jų priimti. Piketo iniciatorių teigimu, jei būtų priimtos dabar siūlomos Darbo kodekso pataisos, vėl padidėtų emigracija bei darbuotojai netektų visų garantijų. "Piketuotojai siūlo neskubėti liberalizuoti Darbo kodeksą". VAKARŲ EKSPRESAS

Seimo laikinosios komisijos, tyrusios "Snoro" bankroto aplinkybes, išvadas etikos sargai paskelbė niekinėmis. Seimo etikos ir procedūrų komisija (EPK) trečiadienį aiškinosi, ar "Snoro" komisija gegužės pabaigoje patvirtino savo išvadas ir ar komisijai vadovavęs Valentinas Mazuronis galėjo jas oficialiai įregistruoti pasiūlęs išvadas Seimo posėdyje patvirtinti visų parlamentarų balsavimu. EPK vieningai nusprendė, kad laikinosios komisijos išvados dėl "Snoro" bankroto aplinkybių nebuvo patvirtintos, nes paskutiniame komisijos posėdyje pritrūko jos narių kvorumo. Pasak EPK pirmininko Algimanto Salamakino, "dalies komisijos pasirašyta išvada yra neteisėta". Tačiau dėl tolesnių veiksmų, Seimo etikos sargų teigimu, turės apsispręsti parlamentas - balsuoti, kad komisijos darbas laikomas baigtu, nepatvirtinus jokių išvadų, arba jos darbą pratęsti. Kaip elgtis susidariusiomis aplinkybėmis, Seimas turėtų svarstyti artimiausiu metu.

Neteisėtomis pripažintose laikinosios Seimo komisijos išvadose parašyta, kad Lietuvos bankas ir Vyriausybė pernelyg skubotai ir nepagrįstai priėmė sprendimus dėl "Snoro" nacionalizavimo ir bankroto - esą tai padarė milijardinę žalą visai valstybei. Valdantieji nesutiko būtent su šia išvadų dalimi, todėl ignoravo paskutinį komisijos posėdį, apleido jį ir taip sugriovė kvorumą per galutinį balsavimą. "Snoro" bankas nacionalizuotas pernai lapkritį, gruodį pradėtas jo bankroto procesas. "Išvados - niekam tikusios". KAUNO DIENA

KULTŪRA

Birželio 28-ąją sukanka 80 metų, kai, eidamas 70-uosius metus, 1932-aisiais Kaune mirė poetas, lietuvybės žadintojas Jonas Mačiulis-Maironis. Šiandien minint šią sukaktį Maironio lietuvių literatūros muziejuje atidaroma rūmų mansarda. Muziejininkai džiaugiasi, kad Maironio svajonė pritaikyti trečią aukštą žmogaus reikmėms pagaliau tapo tikrove. Mansardos įrengimo brėžinį nuo 1923 metų turėjo ir pats Maironis, tačiau šio projekto įgyvendinti nespėjo. "Ta erdvė laukia modernios lietuvių literatūros istorijos ekspozicijos, čia bus įrengta edukacinė klasė. Įvykis mums labai svarbus: trečią rūmų aukštą, mansardą, atidarome tą pačią dieną, kai praėjus ketveriems metams po Maironio mirties birželio 28-ąją buvo atidarytas šis muziejus, iš pradžių tik Maironio, paskui išaugęs į Lietuvių literatūros muziejų", - sakė Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė žinoma rašytoja Aldona Ruseckaitė. "Maironio metų dovana Maironiui". RESPUBLIKA

Į Druskininkus vasara ateina su Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardu. Šį sekmadienį, liepos 1-ąją, Lietuvos kurorte prasidės X tarptautinis menų festivalis "Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu". Šiemet šventėje karaliaus trys menai. Pirmiausia - muzika, mat pats festivalio rengėjo Lietuvos muzikų rėmimo fondo (LMRF) pavadinimas atskleidžia didžiausius jo prioritetus - parama lietuvių muzikams, jaunųjų klasikos klausytojų ugdymas. M. K. Čiurlionio asmenybė įpareigoja negailėti dėmesio ir dailei - jo netrūks, o minint 150-ąsias Maironio sukakties metines nebus apsieita ir be žodžio meno. Pokalbis su LMRF direktore Liucija Stulgiene - "Festivalis virpins Čiurlionio stygą". LIETUVOS ŽINIOS

Vilniaus miesto rotušė pirmą kartą rengia iniciatyvinį projektą "Nustebink Vilnių". Šiuo projektu siekiama atgaivinti kultūrinį ir visuomeninį gyvenimą Vilniaus miesto erdvėse. Pasitelkus entuziastingus studentus, buvo suformuota kūrybinė komanda, kuri kartu su Rotušės kolektyvu parengė aktyvių veiksmų programą projektui įgyvendinti. Kiekvieną vasaros trečiadienį Rotušės aikštėje nuo 12 iki 13 val. ši komanda stebins (ir jau stebina) vilniečius ir miesto svečius netikėtais pasirodymais (teminiai momentiniai spektakliai, muzikiniai ir kiti pasirodymai), kurie paįvairins miesto kasdienybę. "Vasaros projektas "Nustebink Vilnių" tęsiasi. RESPUBLIKA

Naktį į trečiadienį kauniečiai Ingrida ir Arūnas Lisinskai praleido Santariškių klinikose Vilniuje - čia jų vos pusketvirto mėnesio sūnui Alantui medikai persodino širdį, atgabentą iš Rygos. Lietuvoje svetima širdis dar nėra plakusi tokio mažo ligonio krūtinėje. Donoro širdelę persodinti prireikė penkių valandų - nuo vidurnakčio iki trečiadienio ryto. Operacijai vadovavo širdies chirurgas Virgilijus Tarutis. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Vaikų anesteziologijos ir reanimacijos skyriaus vedėjo gydytojo Kęstučio Versocko teigimu, širdies persodinimas vyko sklandžiai. Tačiau kad Alantas galutinai pasveiktų, reikia ir laiko, ir medikų priežiūros. "Tiek, kiek dirbu, dar niekada neteko persodinti širdies tokio amžiaus - vos 3,5 mėnesio - pacientui. Mūsų centre operuojami įvairiausią, sudėtingiausią patologiją turintys vaikai, tačiau toks atvejis - pirmas", - sakė Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centro vadovas Virgilijus Tarutis. "Maža širdis suteikė ir džiaugsmo, ir nerimo". LIETUVOS RYTAS

TEISĖTVARKA

Jau liepos 1-ąją Lietuvoje turėtų įsigalioti dar vienas Konstitucijai prieštaraujantis įstatymas - Probacijos. Šis teisės aktas yra antikonstitucinis, nes jam įgyvendinti vien šiemet reikės daugiau nei 6 mln. litų, bet tam neskirta nė cento, o tai prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. "Vieno probuojamo asmens stebėjimas, remiantis užsienio praktika, kainuoja nuo 115 iki 170 litų per parą. Įsigaliojus įstatymui, 230 pataisos inspekcijų pareigūnų jau turės prižiūrėti nebe 8 tūkst., o 11 tūkst. asmenų. Negana to, Vyriausybė trečiadienį palaimino projektą, kuriame numatyta, kad bus tikrinama, ar probuojamieji asmenys nevartoja narkotinių, psichotropinių medžiagų, alkoholio. O tai vėl papildomai kainuos nemažai pinigų, kurie nėra numatyti", - sakė Pataisos inspekcijų darbuotojų profsąjungos pirmininkas Mindaugas Stankus. Liepos 1-ąją įsigaliosiantis Probacijos įstatymas įkalinimo įstaigų vartus į laisvę atvers mažiausiai 3 tūkst. kalinių, taigi lygtinai paleistų nuteistųjų ar tokių, kuriems bausmės vykdymas atidėtas, skaičius laisvėje padaugės daugiau nei trečdaliu.

Tai ne vienintelis šiemet įsigaliosiantis įstatymas, kuriam įgyvendinti neskirtas papildomas finansavimas. Vienas iš tokių - įstatymas, įpareigojęs pareigūnus vykti į įvykio vietą, kai pranešama apie smurto šeimoje atvejus. Nuo metų pradžios iki birželio 15-osios policijos įstaigos gavo 12 970 pranešimų apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, tačiau ir šiam įstatymui įgyvendinti neskirta nė cento. "Tam nebuvo skirta nė cento, o į pranešimus apie smurtą šeimoje privalome reaguoti. Todėl tenka karpyti išlaidas kitur", - pabrėžė policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla. Alfonso Vaišvilos, Mykolo Romerio universiteto profesoriaus, teisininko teigimu, "Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad negalima priimti teisės aktų, kuriems įgyvendinti reikia papildomų finansų, jei jie nėra numatyti, todėl jei vis dėlto tokie teisės aktai yra priimami, juos galima laikyti antikonstituciniais". "Antikonstituciniai įstatymai - ne naujiena". RESPUBLIKA

Ne paslaptis, kad būsima probacija gąsdina visuomenę. Nemaža dalis gyventojų mano, kad masinis kalinių - vagių, plėšikų ir kitų - paleidimas gali iki kritinės ribos sumažinti saugumą bei pabloginti ir taip jau neblizgančią šalies kriminogeninę padėtį. Šiaulių regiono pataisos inspekcijos laikinojo vadovo Regimanto Mikaliūno tikinimu, visuomenės nuogąstavimai nėra 100 proc. pagrįsti. Pasak jo, "masinio kalinių paleidimo tikrai nebus, o skaičius - 3 000 į laisvę galinčių išeiti kalinių - tik teorinis". Tačiau pareigūnas sutiko, kad kalinio lygtinio paleidimo greičiausiai nesupras nukentėjusysis - skriaudiko paleidimas anksčiau laiko jam gali sukelti didelį emocinį diskomfortą. R. Mikaliūnas taip pat sutiko, kad dirbti su kelis kartus daugiau nuteistųjų negu iki šiol Pataisos inspekcijos pareigūnui būtų gana sudėtinga, bet esą įveikiama. Šiuo metu šalies kalėjimuose nelaisvės bausmes atlieka per 9 000 nuteistųjų. "Kalėjimų duris atveria įstatymas". ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Nusižudžiusio bendrovės "Mitnija" vadovo našlei nereikės mokėti 77 mln. litų. Bene didžiausią Lietuvos teismų istorijoje ieškinį iš privataus asmens bandė prisiteisti bendrovė "MG Baltic Investment". Vilniaus apygardos teismas (VAT) vietoj reikalaujamų 77 milijonų litų bendrovei "MG Baltic Investment" iš verslininko Antano Gureckio našlės kaunietės Violetos Gureckienės priteisė 600 tūkst. litų. "Visą laiką tikėjausi, kad tik teismas man gali padėti, taip ir įvyko", - sakė 60-metė kaunietė. Jos vyras 59 metų verslininkas A. Gureckis nusišovė 2010 m. birželį tuo metu, kai tyrimą dėl bendrovės veiklos pradėję pareigūnai atvyko į jų namus daryti kratos. Nuo to laiko V. Gureckienė bandė įrodyti, kad "MG Baltic" vadovai dėl milijoninių "Mitnijos" nuostolių jos vyrui priekaištavo nepagrįstai. Trečiadienį tai patvirtino ir VAT. "Milžiniškas ieškinys našlės nebeslėgs". LIETUVOS RYTAS

Du klaipėdiečiai nubausti už makabrišką nužudymą. Trečiadienį Klaipėdos apygardos teismas 46 metų nuolatinės gyvenamosios vietos neturintį Viktorą Moisejevą ir penkeriais metais vyresnį Vladimirą Sosuliną pripažino kaltais tyčia įvykdžius itin žiaurų nusikaltimą. Už bejėgiškos būklės žmogaus nužudymą, suteikiant didžiulį fizinį skausmą ir dvasines kančias, taip pat ir palaikų išniekinimą - galvos atskyrimą nuo kūno - abu klaipėdiečiai nuteisti laisvės atėmimu 15 metų. Prokurorai juos prašė įkalinti 19 metų. Aukos žmonai bei dukrai V. Moisejevas ir V. Sosulinas privalės solidariai atlyginti 200 tūkst. litų įvertintą neturtinę žalą, padengti laidotuvių išlaidas. Lietuvą sukrėtęs nusikaltimas uostamiestyje įvykdytas 2010 m. birželio 16 d. naktį, kai girtas V. Sosulinas ir V. Moisejevas sumušė 54 metų nedidelės UAB "Vedlinės servisas" savininką Nikolajų Traviną, surišo jam rankas bei kojas ir pasmaugė virve. Vėliau jau negyvam N. Travinui nupjauta galva - ją kibire su akmens skalda žudikai paskandino Smiltelės upelyje netoli Rimkų. "Žiaurūs ir pavojingi sėdo ilgam". VAKARŲ EKSPRESAS

Trečiadienį, gavusi Kauno apygardos teismo teisėjos Neringos Venckienės prašymą atleisti ją iš pareigų savo noru, prezidentė Dalia Grybauskaitė patarimo dėl teisėjos atleidimo kreipėsi į Teisėjų tarybą. Ką patarti prezidentei, Teisėjų taryba turėtų apsispręsti penktadienį vyksiančiame posėdyje. Kai antradienį Seimas panaikino N. Venckienės teisinę neliečiamybę, teisėja pateikė prašymą atleisti ją iš pareigų nuo šių metų liepos 2-osios. "N. Venckienė traukiasi iš teisėjo pareigų". RESPUBLIKA

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Lietuvos naujienos

Sekmadienį Lietuvoje bus atšauktas vasaros laikas ir įvestas žiemos laikas.

Sekmadienį Lietuvoje įvedamas žiemos laikas nuotrauka, foto

Liberalų krizė apima visą Lietuvą: Pagėgiuose spaudžiama ranka Komskiui, Klaipėdoje bręsta skilimas.

Liberalų krizė apima visą Lietuvą nuotrauka, foto

Sekmadienį minimas Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio trisdešimtmetis. 1988 m. birželio 3 d. Lietuvos...

Lietuvos persitvarkymo sąjūdžiui - 30 metų nuotrauka, foto

"Ir ko gi gyvenime nenutinka, - socialiniuose tinkluose patirtais įspūdžiais su draugais...

Kaip Paulius Lileikis Landsbergį pavadavo nuotrauka, foto

Klaipėdos universitetas vėl ieško rektoriaus nuotrauka, foto

Klaipėda, Klaipėdos universiteto taryba vėl skelbia viešą konkursą rektoriaus pareigoms užimti.

Galimai suklastoti trys geodezijos planai nuotrauka, foto

Kriminalai, Uostamiesčio policija informuoja, kad lapkričio 14 gavo pranešimą iš Klaipėdos miesto savivaldybės...

Šiandien namų ieško: Laki nuotrauka, foto

Šiandien namų ieško, Kažkoks nesusipratimas, kad ši nuostabi gražuolė vis dar be namų. Broliai ir...

Trečiadienio horoskopas 12-ai zodiako ženklų nuotrauka, foto

Įvairybės, Astrologinė prognozė lapkričio 21-ajai, trečiadieniui AVINAS. Pats laikas iki galo sutvarkyti...

Klaipėda, Paskelbta prieš 45 min.

Kriminalai, Paskelbta prieš 46 min.

Šiandien namų ieško, Paskelbta prieš 1 val.

Įvairybės, Paskelbta prieš 2 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...