Naujienų birželio 21 d. dienraščiuose apžvalga

Naujienų birželio 21 d. dienraščiuose apžvalga

Seime verdant aistroms dėl naujos Visagino branduolinės jėgainės statybų, Lietuvą užklupo naujas atominis skandalas - Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo kyšininkavimo Ignalinos atominės elektrinės (IAE) administracijoje. Tarp neįvardijamų pareigūnų minimas ir IAE generalinis direktorius, kuriuo aprašomuoju laikotarpiu dirbo ilgametis jėgainės vadovas Viktoras Ševaldinas. Vakar jis sutiko duoti "Respublikai" išskirtinį interviu. RESPUBLIKA

"Šiandien aš esu kaltinamas kyšininkavimu, tačiau esu kategoriškai prieš tokius kaltinimus. Visi konkursai vyko pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, skaidriai ir jokių kyšių nebuvo. Be to, tiems mano minėtiems projektams net nebuvo jokių rimtų konkurentų, tad tikrai nebuvo ir preteksto kyšininkauti dėl tų sutarčių. Aš tikrai galiu pripažinti, kad 2004 metais per savo 55-mečio jubiliejų iš tos amerikiečių bendrovės vadovų gavau dovanų laikrodį. Beje, iki šiol nežinau, kiek jis kainuoja",- "Respublikai" sakė V.Ševaldinas. - "Ar jūs galėtumėte pritarti logikai, kad už kažkokį laikrodį būtų galima pasirašyti branduolinio projekto sutartį? Juk visos sutartys jau buvo seniai pasirašytos, o žmonės tik atvažiavo gimtadienio proga ir pasveikino." V.Ševaldinas: "Pinigų neėmiau!" RESPUBLIKA

Šiauliuose kuriamas planas, kaip Bažnyčiai perduoti valdyti "Sandoros" progimnaziją. Kad atitektų didesnis kąsnis, pirmiausia "Sandorą" norima sujungti su Gytarių progimnazija, kurios pastatas ką tik suremontuotas už 8 milijonus litų. Miesto Tarybos narė Nijolė Budrytė sako, kad ketinimai realūs. Dar pavasarį, pasak politikės, vyko valdininkų ir politikų susitikimas, kuriame dalyvavo vyskupas Eugenijus Bartulis su kunigais. Ketinimus tapti katalikiška mokykla patvirtino ir "Sandoros" mokyklos direktorius Kęstutis Šaltis. Katalikiškos mokyklos steigėju būtų vyskupija. Mokykla būtų finansuojama ir iš valstybės biudžeto, nes, pasak K. Šalčio, toks esąs Vyriausybės susitarimas su Šventuoju Sostu. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Gytarių progimnazijos direktoriaus Rimtauto Pečeliūno teigimu, esame ne klerikalinė, o pasaulietinė visuomenė: "Nemanau, kad reikėtų valstybinėje mokykloje žaisti bažnytinius "žaidimus". Nemanau, kad mūsų mokyklos kolektyvas turi prie kažkieno norų taikytis. Ypač keistai atrodo noras perimti pastatą, kada į jį didžiuliai pinigai investuoti". Vyskupo nuomonės išklausyti nepavyko. Vyskupijoje paaiškinta, kad šią savaitę tokios galimybės nėra. Meras pritaria, kad būtų įsteigta ne viena katalikiška mokykla, o visas tinklas - nuo pradinės iki gimnazijos. Vaidas Bacys, švietimo viceministras: "Pastatų Šiauliuose yra daug, uždarinėjamų mokyklų - daug, todėl nemanau, kad reikėtų vieną ar kitą mokyklą sieti su pastatu. Šiauliai kol kas vienintelis miestas iš didžiųjų, kuris neturi katalikiškos mokyklos. Ar šiauliečiai raupsuoti? "ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Neringos savivaldybėje lankėsi Rusijos Federacijos Kaliningrado srities žiniasklaidos atstovai, lydimi šiame regione įsikūrusio Nacionalinio parko "Kuršių nerija" vadovo A. Kalina. Susitikimo su Neringos savivaldybės meru Antanu Vinkumi bei tarybos nariais Arūnu Eimučiu bei Dariumi Jasaičiu metu svečiai ypač domėjosi turizmo infrastruktūros vystymu bei tuo, kaip kurorte sekasi derinti gamtosauginius ir paveldosauginius reikalavimus. Neringos savivaldybę ir jos gyvenvietes, pagrindines problemas svečiams pristatė meras A. Vinkus. VAKARŲ EKSPRESAS

Į korupcijos skandalą įsipainiojęs buvęs Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Pranevičius nuo pirmadienio vėl kremta saldžią valdininko duoną. Aukštas pareigas ėjusį, tačiau iš jų, praradus pasitikėjimą, atleistą valdininką vėl priglaudė Savivaldybės rūmai. Ikiteisminio tyrimo gniaužtuose tebesantis E. Pranevičius pradėjo dirbti Savivaldybės Turto ir vietinio ūkio skyriaus vedėju. Dabartinė Savivaldybės administracijos direktorė, E. Pranevičiaus bendrapartietė konservatorė Jolanta Margaitienė "Šiaulių kraštą" informavo, jog tokį sprendimą priėmė be svyravimų. Pasak J. Margaitienės, E. Pranevičius kreipėsi į Valstybės tarnybos departamentą, prašydamas atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

"Mes net žinome, kas kursto ideologinę nesantaiką. "Kas ne su konservatoriais - tas su Maskva"? "Namo, bitelės, namo"? O ką jiems daryti, jeigu žemė po kojomis rinkimais jau dega? Ir daugiau nėra kuo ją gesinti. Turime ir daiktinių įrodymų. Net 27 organizacijų vadovų prieš mėnesį pasirašytą laišką apie tai, kad Genocido ir rezistencijos tyrimo centras nesugeba pakankamai tiksliai ištirti ir tautai įtaigiai išaiškinti, kad jeigu koks pokario partizanas netyčia nepataikė į ten, kur reikėjo pataikyti, ir krito visai nekaltas, tai tas nekaltas būtinai buvo kolaborantas. Vėl pradedamas jau užsitraukusių žaizdų draskymas? Dėl ko? Dėl rinkimais degančios žemės? O profesoriaus Vytauto Landsbergio siūlymas iš Palangos centro iškelti sovietinį reliktą - karių kapines? Ar nebuvo galima siūlyti po rinkimų? O kada, profesoriau, pavyzdžiui, būtų geriau perkelti - prieš rinkimus ar po? Ar per? Oi, nesaldus tas mūsų žodis "laisvė". Oi, nesaldus. Žodis "valdžia" nepalyginamai saldesnis",- rašo "Respublikos" apžvalgininkas Ferdinandas Kauzonas. RESPUBLIKA

KULTŪRA

Karštas kultūros ministro siūlymas Panevėžio miesto savivaldybei perimti J.Miltinio dramos teatrą vakar buvo svarstomas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje. Jame dalyvavęs ministras Arūnas Gelūnas taip ir neatsakė į klausimą, ar šis jo gestas yra sisteminės teatrų pertvarkos užuomina, ar tik užsimojimas botagu. Užtat leido suprasti, kad iš nesusikalbėjimo kilusi J.Miltinio teatro problema yra nesvetima ir pačios kultūros ministerijos darbo stiliui. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys priminė, kad būtent ministerijos raštas išprovokavo įtampą teatre ir teatro bendruomenių nerimą. RESPUBLIKA

"Aš visada pasisakiau už decentralizaciją ir mes šiandien girdėjom iš gerbiamo mero, koks svarbus yra Panevėžio teatras... Jeigu jis yra toks svarbus ir vienas svarbiausių, kodėl nenorėti jo turėti savo? Kur čia paslaptis, kad labai mylim ir labai svarbus, bet geriau jūs turėkit ir jūs finansuokit, ir jūs spręskit problemas, ir jūs skirkit vadovą". Savo meilę J.Miltinio teatrui išpažinęs Panevėžio meras Vitalijus Satkevičius nukėlė tokią galimybę į ateitį: savivaldybė nesiryžtanti imtis tokios atsakomybės šiandien ne tik dėl ribotų finansų, bet ir nenorėdama sumenkinti legendos, buvusio teatro garsumo. RESPUBLIKA

Slavų kultūros entuziastai pritrūko lėšų Palangoje rengiamai stovyklai bei įvairioms šventėms, tad kreipėsi pagalbos į Klaipėdos miesto merą Vytautą Grubliauską. "Yra daug rusų, kurie nori įsitraukti į autentišką veiklą, tačiau daug kam pritrūksta lėšų", - teigė folkloro asociacijos "Vėčiora" prezidentė Marija Serebriakova. Nė viena asociacijos organizuojama šventė negavo savivaldybės paramos, tad tenka pinigų ieškoti kitur. "Tikrai nesu Jėzus Kristus, kuris su vienu kepaliuku duonos gali pamaitinti 5 000 žmonių", - šmaikštavo meras, leisdamas suprasti, kad šiai veiklai miestas negali skirti paramos. Taip pat miesto vadovas prasitarė, jog "Vėčioros" organizuojami renginiai turi religinių aspektų, tad gali kilti interesų grupių konfliktas, jei taip paprastai bus duodami miesto pinigai. VAKARŲ EKSPRESAS

Šaukėnų (Kelmės raj.) kraštotyros muziejuje veikia neįprasta paroda - eksponuojama 200 porų įvairiausių batų: nuo šimtamečių klumpių, naginių, veltinių iki šiuolaikiškų basučių ir puošnių batelių vaikams. Parodos rengėja muziejininkė Elena Burdulienė pasakojo, jog šaukėniškių jau nuo praėjusio rudens prašiusi parodai paskolinti kokių nors įdomesnių batų. Seniausias parodoje eksponuojamas apavas - naginės, dovanotos netoli Šaukėnų Kalniškių kaime gyvenančios Teresės Kasparienės. Pasak muziejininkės E. Burdulienės, nors ir atrodytų iš pirmo žvilgsnio keista, avalynės mados mažai keitėsi. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Šviesaus atminimo lenkų avangardisto Tadeuszo Kantoro kūryba sovietiniais laikais drąsino ir lietuvių menininkus. Tokias mintis kelia Nacionalinėje dailės galerijoje atidaroma paroda. Šiandien sostinėje duris atversianti paroda "T.Kantoras. Tapyba. Teatras" turėtų išties sudominti dailę ir teatrą mėgstančią publiką. Joje išsamiai pristatoma vieno žymiausių Lenkijos XX a. avangardo menininkų kūryba. Be to, šio tapytojo, scenografo ir režisieriaus kūriniai paveikė daugybę sovietmečio Lietuvos meno sferų. "1970-aisiais su Vincu Kisarausku nuvykome į Krokuvą, - "Lietuvos rytui" pasakojo dailininkas Valentinas Antanavičius. - Mūsų niekas nekvietė - tai buvo privati kelionė. Nuėjome į Šiuolaikinio meno centrą žiūrėti vakarietiškų baisybių, kaip mums čia, sovietinėje Lietuvoje, teigdavo. Pamatėme T.Kantoro, Wladyslawo Hasioro, Josefo Szajnos kūrinius - asambliažus, instaliacijas, vėliavas. Man bene labiausiai įstrigo T.Kantoro asambliažai-lietsargiai. Mat jis mums ligi tol buvo labiau žinomas kaip teatro dailininkas. Pamatęs jo darbus ir aš drąsiau pasijutau. Kitaip tariant, jo kūryba man buvo tikras postūmis." LIETUVOS RYTAS

TEISĖTVARKA

Socialiniame tinkle skleidžiamais gandais vidaus reikalų ministras tiki labiau nei policijos statistika. Jis liepė užkirsti kelią vaikų grobimams iš prekybos centrų, nors tokių nusikaltimų neužfiksuota. Kaip kovoti su nusikaltimais, kurių niekada nebuvo? Dėl to suka galvą didžiųjų Lietuvos miestų policijos vadovai. Jie sulaukė vidaus reikalų ministro Artūro Meliano nurodymų sustiprinti didžiųjų prekybos centrų apsaugą, kad čia nebūtų grobiami vaikai. Policijos duomenimis, pastaraisiais metais nei iš prekybos centrų, nei iš kitų vietų nebuvo pagrobtas nė vienas vaikas. Tačiau socialinio tinklo "Facebook" lankytojų sukurptų istorijų prisiskaitęs A.Melianas įpareigojo policijos generalinį komisarą Saulių Skvernelį ištirti situaciją ir imtis priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Ministras į kliedesius sureagavo labai rimtai. LIETUVOS RYTAS

Vakar Klaipėdos apygardos teisme nuosprendžius išgirdo dvi moterys, uostamiestyje ir kitose Lietuvos vietose įsibraudavusios į senukų namus ir grobusios jų turtą. Įrodyta, jog romų tautybės Aliona Jurevičiūtė ir jos bendrininkė Erika Ivoškaitė iš anksto suplanavusios Klaipėdoje įsibrovė į penkių senukų butus, pagrobė jų pinigus bei vertingus daiktus. Kone visais atvejais įsibrovėlės prieš savo aukas naudojo smurtą, viena moteris buvo sunkiai sužalota. 32 metų A. Jurevičiūtei skirta 6 su puse metų laisvės atėmimo bausmė. 1992 m. gimusi E. Ivoškaitė nuteista penkerių su puse metų nelaisvės. Abi nuteistosios nukentėjusiesiems taip pat turės atlyginti per 60 tūkst. neturtinę žalą bei apie 13 tūkst. litų nuostolių. VAKARŲ EKSPRESAS

Žemaitijoje antradienio naktį griaudėję žaibai padegė tris sodybas. Ugniagesiams pastatų nepavyko išgelbėti. Baltininkų kaime nuo žaibo iškrovos apie 4 valandą ryto užsidegė gyvenamasis namas. Kai atskubėjo iškviestas gelbėtojų ekipažas, mūrinis namas su mansarda jau skendėjo liepsnose. Kol ugniagesiai malšino ugnį, nudegė stogas, liepsnos nuniokojo mansardoje įrengtą kambarį. Tuo pat metu nuo žaibo iškrovos užsiliepsnojo ūkinis namas Petrališkės kaime. Nors gelbėtojai stengėsi, pastatą ir jame buvusį turtą prarijo ugnis. Sudegė ne tik malkos ir šiaudai, bet ir dešimt avilių. Tą pačią naktį gelbėtojų automobilių sirenos pažadino ir Tverų miestelio gyventojus. LIETUVOS RYTAS

Penktadienį įvykusi avarija kelio Panevėžys-Vilnius ruože, kai automobilis susidūrė su į kelią įbėgusiu briedžiuku, buvo signalas, kad net ir kur ne kur pastačius apsaugines tvoras bei įspėjamuosius ženklus, netikėtai keliuose pasirodančių žvėrių nesumažėjo. Žvėrių sukeltų avarijų kasmet įvyksta per tūkstantį, o visos prevencijos priemonės jų sumažino ne taip, kaip norėtųsi. Tačiau kol žvėrys ir žmonės žūva keliuose, valdžia nebeturi nei pinigų, nei idėjų, kaip mažinti nelaimingų atsitikimų mastą. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis taip pat buvo nukentėjęs nuo žvėries, tačiau ką daryti - nežino iki šiol Priežastis tradicinė - nėra pinigų. VAKARO ŽINIOS


EKONOMIKA

Vakar valdininkai, atsakingi už derybas dėl didesnio Lietuvos finansavimo 2014-2020 metų finansinėje ES perspektyvoje, Seime pristatė derybų rezultatus. Deja, jie nėra džiuginantys. Atrodo, kad minėtu laikotarpiu Lietuva gaus milijardu litų mažiau struktūrinės paramos, nei gauna dabar, tiesioginės išmokos mūsų žemdirbiams bus 3-4 kartus mažesnės nei kai kuriose kitose ES valstybėse. Be to, paaiškėjo, kad ES, įsipareigojusi finansuoti Ignalinos jėgainės uždarymą iki pat proceso pabaigos 2029-aisiais, ketina įsipareigojimo laikytis tik iki 2017-ųjų pabaigos. Ir tai tik iš dalies. Anot finansų viceministro Rolando Kriščiūno, jei pavyktų išsiderėti 2,9 BVP dydžio paramą, ji būtų tokia pati arba tik kiek mažesnė nei 2007-2013 metų laikotarpiu. R.Kriščiūnas tvirtino, kad derybos dėl struktūrinės paramos vyksta gana sėkmingai, nes šiuo metu ES pirmininkaujanti Danija esą jau suvokė, kad Lietuva turi svarių argumentų. Tačiau didžiausią fiasko kol kas patiria derybos dėl Ignalinos jėgainės uždarymui skiriamų pinigų. RESPUBLIKA

Prasidėjus atostogoms ne vienas moksleivis ėmė dairytis galimybės užsidirbti. Vieni pasitelkia tėvų pažintis, kiti įninka į skelbimus ar kreipiasi į Darbo biržą. "Jie atvyksta patys. Pasitaiko atvejų, kai apie jaunuolių įsidarbinimo galimybes teiraujasi ir tėvai, tačiau tokie atvejai nėra itin dažni", - pastebėjo Kauno teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Inga Balnanosienė. Tačiau visų norinčių dirbti nudžiuginti nepavyksta. Specialistė pasakojo, kad šį birželį yra registruotos tik 23 laisvos darbo vietos moksleiviams. Pasak jos, darbdaviai moksleiviams vasarą siūlo pakuotojo, reklamos vadybininko, pagalbinio darbininko pozicijas. "Kelios darbo vietos registruotos moksleiviams, norintiems padirbėti įmonių administratorių padėjėjais", - kalbėjo vedėja. KAUNO DIENA

Artėja uogienių virimo metas, šeimininkės ima sukti galvas, kur gauti pigesnio cukraus. Lieka tik laukti akcijų prekybos tinkluose arba važiuoti apsipirkti į Lenkiją. Nors turime du cukrinių runkelių perdirbimo fabrikus, pas mus cukraus kainos vienos iš didžiausių Europoje. Produktų rinkos tyrėjai abejoja, ar galime tikėtis cukraus kainų sumažėjimo. Atvirkščiai, cukraus kaina gali dar pakilti po naujos cukraus sektoriaus reformos. Nors naujos cukraus sektoriaus permainos laukia už kelerių metų, mes cukrų vartojame šiandien. Lietuvos nacionalinė cukraus gamybos kvota nuo 103 tūkst. tonų sumažėjo iki 90,3 tūkst. tonų, o šalies cukraus poreikis apie 100 tūkst. tonų, tad Lietuvoje pagaminto kvotinio cukraus neužtenka. Kodėl pabrango cukrus, kodėl jo kaina skiriasi kaimyninėje šalyje, nors visiems galioja tie patys Europos reglamentai? RESPUBLIKA

Nors darbuotojų ir darbdavių atstovai susitarė, kad minimalią mėnesio algą (MMA) galima kelti iki 900 litų, Vyriausybė galutinai apsisprendė nuo rugpjūčio 1 d. ją didinti iki 850 litų. Profesinių sąjungų atstovai teigia nematantys jokio tikslo kalbėtis su Vyriausybe, kuri kurčia jų žodžiams. Seimo opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius Vyriausybę kaltina Trišalės tarybos veiklos sužlugdymu. "Vyriausybei derėtų nusileisti ant žemės, nebeskaldyti visuomenės, pabandyti įsijausti į minimalų atlyginimą gaunančių žmonių situaciją, galų gale Andrius Kubilius turėtų pasimokyti socialinio dialogo kultūros, nes jo poelgių pateisinti negalime", - sako Seimo opozicijos lyderis A.Butkevičius. A.Černiauskas patikino, jog profsąjungų atstovai specialiai nedalyvavo paskutiniame Trišalės tarybos posėdyje, kad Vyriausybė negalėtų jais manipuliuoti ir visuomenei pasakoti, jog sprendimas pasiektas visoms pusėms susitarus. VAKARO ŽINIOS

ENERGETIKA

Vakar Seimas žengė dar vieną žingsnį naujosios atominės elektrinės link. O uždaroma senoji Ignalinos atominė elektrinė (IAE) tampa vis didesniu galvos skausmu ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai. Didesnės paramos IAE uždaryti siekianti Lietuva išgirsta vis daugiau nepatenkintų balsų iš Briuselio - Europos Parlamentas piktinasi dėl neaiškiai panaudotų milijardo eurų. "Liepos mėnesį būsiu taikinys numeris vienas Lietuvoje", - pareiškė Europos Parlamento narys Marianas Jeanas Marinescu, kuris yra Biudžeto kontrolės komiteto pranešėjas dėl IAE uždarymo. Į jo išvadas žada atsižvelgti Europos Parlamentas. Kol kas išvados Lietuvai nepalankios - siūloma skirti tris kartus mažiau pinigų, nei prašo mūsų šalies valdžia. Į Ignalinos atominę elektrinę liepą atvyksiantį Europos parlamentarą mūsiškiai bandys paveikti, kad jis pakeistų savo nuomonę. Bet rumunas perspėja - Lietuva pati kalta, kad pateko į tokią situaciją: "Lietuva jau panaudojo milijardą eurų Ignalinos atominei elektrinei uždaryti, bet ją galima įjungti nors ir šiandien. Ar tai normalu?" LIETUVOS RYTAS

"Lietuva ir pati turi ieškoti finansavimo šaltinių. Tai - šalies atsakomybė. Be to, Lietuva turi aiškiai atsakyti į klausimą, kur konkrečiai buvo panaudota milijardas eurų", - "Lietuvos rytui" sakė M.J.Marinescu. Jis tikino, kad nėra nusistatęs prieš Lietuvą, tačiau siūlė patiems įvertinti, ar viską padarėme skaidriai panaudodami pinigus, skirtus atominei elektrinei uždaryti. Klausimas iš Briuselio: "O kurgi milijardas?" LIETUVOS RYTAS

Lietuvos derybininkas su ES dėl lėšų Ignalinos jėgainės uždarymui premjero patarėjas Neilas Tankevičius akcentavo, kad elektrinę uždaryti tikimasi iki 2029 metų, tačiau terminas gali būti ir pratęstas. Juo labiau kad ES neketina vykdyti savo įsipareigojimų finansuoti projektą iki galo. Be to, Briuselis neketina vykdyti ir Lietuvos stojimo į ES sutartyje prisiimtų įsipareigojimų finansuoti ne tik patį uždarymą, bet ir uždarymo pasekmes. Pasirodo, ES pinigus uždarymui skyrė tik todėl, kad elektrinė pasiektų stadiją, kai Lietuva jos jau nebegalės įjungti. O tada galima finansavimą ir nutraukti. "Nustebino nurodytas finansavimo tikslas: pasiekti negrįžtamą elektrinės uždarymo stadiją", - sakė N.Tankevičius. RESPUBLIKA

ĮMONĖS

Netoli Mauritanijos krantų Atlanto vandenyne sugautų sardinių, geros kokybės aštuonkojų, krevečių turės galimybę paragauti ne tik europiečiai, bet ir lietuviai. "Vičiūnų" įmonių grupė netrukus šioje šalyje atidarys žuvų perdirbimo cechą. Ne pirmus metus "Vičiūnų" įmonių grupė dairosi į tas šalis, kuriose itin dideli žuvų ištekliai. Įmonių grupės vadovas Visvaldas Matijošaitis prasitarė, kad Afrikoje esanti Mauritanija - ne vienintelė šalis, kurioje ieškoma galimybių iš pradžių atidaryti perdirbimo cechus, o vėliau - ir įmones. "Mauritanijoje žvejoja ir žuvis perdirba beveik viso pasaulio žvejai. Ten gausu įvairių žuvų, šioje šalyje mielai investuoja kinai, japonai. Mes - vieni pirmųjų lietuvių, kurie bando įkelti ten koją", - pasakojo V.Matijošaitis. LIETUVOS RYTAS

Nors krova Klaipėdos uoste šiemet vis dar išlaiko mažėjimo tendenciją, tačiau krovos kompanijos nusiteikusios gana optimistiškai. Klaipėdos jūrų kovinių kompanija, nebeturinti vietos plėsti savo veiklą, tačiau tinkamai išnaudodama turimus plotus, didina krovos apimtis. Šiemet ji pradės statyti antrą trąšų krovos terminalo eilę. Pernai tiek gerus Klaipėdos uosto, tiek KLASCO krovos rodiklius sąlygojo trąšų krova, t. y. Baltarusijos kompanijos "Belaruskalij" trąšos. Šias trąšas Lietuvos uoste krauna dvi kompanijos - be KLASCO, dar ir UAB Birių krovinių terminalas (BKT), kraunantis trąšas ir į konteinerius. Apytikriais apskaičiavimais, jų Klaipėdos uoste pernai buvo perkrauta 6 mln. t, KLASCO dalis sudarė beveik pusę - 2,9 mln. t. Šių metų pirmą ketvirtį krovos rodikliai Klaipėdos uoste buvo blogesni nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, nes keli tradiciniai kroviniai neatkeliavo į uostą. VAKARŲ EKSPRESAS

PASLAUGOS

Trečiadienį Klaipėdos politikai surengė išvažiuojamąjį posėdį uostamiesčio paplūdimiuose. Daugiausia dėmesio skirta čia įrengtoms lauko kavinėms. Tikrinta, ar šios yra įsirengusios visas reikalingas infrastruktūros detales. Paaiškėjo, kad paplūdimiuose labiausiai trūksta dušų. Pastaruosius įrengti reikalavo su savivaldybe pasirašyta sutartis. Kai kuriose kavinėse dušų užuomazgų iš viso nebuvo, tačiau atsirado ir tokių, kurios teigė dušus turinčios - tai lengvos metalinės konstrukcijos be jokios uždangos ir nešiojama dušo galvutė. Vienos iš kavinių darbuotoja teigė, jog maudynės tokiame duše klientui atsieitų 10 litų. Tiesa, norinčiųjų pasinaudoti šia paslauga iki šiol nepasitaikė ir, pačios darbuotojos nuomone, vargu ar atsiras.VAKARŲ EKSPRESAS

RŪPYBA

Priešais Kauno savivaldybę Laisvės alėjoje vakar susirinkę judėjimo negalią turintieji valdžios ir verslo atstovų retoriškai klausė: kaip jiems nuvažiuoti į Lietuvos pajūrį? Pagrindinė neįgaliųjų bėda - transportas. Iki šių metų miesto savivaldybė ir Vyriausybė dar skirdavo nevyriausybinėms organizacijoms šiek tiek lėšų transporto paslaugoms. "Nuo šių metų šios paslaugos liko savivaldybės žinioje, tad nevyriausybinės organizacijos finansavimo nebegauna. Jį galima gauti tik projektuose numatytose veiklose - transportavimui iš neįgaliojo namų į kokį nors užsiėmimą, kurį jis lanko Kauno mieste ar regione", - sakė Jolanta Beresnevičienė, Kauno krašto neįgaliųjų sąjungos pirmininkė. Jos teigimu, neįgaliesiems iš Kauno išvykti galima tik su specialiais mikroautobusais, tačiau kelionė jais brangiai kainuoja. KAUNO DIENA

STATYBA

Gaisro nuniokoto Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblio paslapčių sąrašas tapo dar ilgesnis. Ansamblio atstatymas patikėtas įmonei, kuri buvo laimėjusi fasado ir tvorų rekonstrukcijos konkursą. Apdegusį Švč.Mergelės Marijos bažnyčios pastatą atstatyti kainuos beveik 2 mln., o Bernardinų vienuolyną - beveik 3 mln. litų. Tiek vieną, tiek kitą pelningą projektą laimėjo bendrovė "Irdaiva", tapusi etatine ansamblį valdančio Tytuvėnų piligrimų centro skelbiamų konkursų laimėtoja. Bažnyčios atstatymo konkursą įmonė "Irdaiva" laimėjo be konkurencijos - daugiau norinčiųjų nebuvo. Ši aplinkybė tik sustiprino įtarimus, kad ansamblyje šeimininkaujančios viešosios įstaigos vadovas Pranas Jurkaitis čia tvarkosi kaip savo dvare. Neįkainojamą Tytuvėnų ansamblį prižiūrintis agronomas P.Jurkaitis dabar jau pripažįsta, kad pinigų iki 2015 metų gegužės numatomiems atlikti darbams neužteks. Veikėjas tikina, kad trūkstamą dalį duos draudikai. LIETUVOS RYTAS

TRANSPORTAS

Vakar klaipėdiečiai negalėjo atsistebėti žvelgdami į įspūdingo ilgio privačią jachtą, besišvartuojančią kruizinių laivų terminale. Beveik 80 metrų ilgio plieninis namas ant vandens šiuo metu figūruoja prabangiausių pasaulio jachtų sąrašuose. Turtuolių žaisliukas pavadinimu "Samar" pastatytas 2006 metais, šiuo metu priklauso Kuveito verslininkui Kutaybai Youssefui Ahmadui Alghanimui. Beje, jachta pavadinta jo dukters vardu. Šiuo metu uostamiestyje viešinčiu jūros perlu džiaugiasi artimi Kuveito verslininko draugai, išsiruošę į poilsinį kruizą. Pasidžiaugti šiltu oru į denį išėjęs ir paslaptingu panoręs likti Libano pilietis papasakojo, jog neįpareigojančiai kelionei leidosi gera dešimtis žmonių iš pačių įvairiausių pasaulio šalių. VAKARŲ EKSPRESAS

VERSLAS

Dar pernai vasarą Klaipėdos politikai jungtiniame Miesto ūkio ir Strateginės plėtros komitetų posėdyje nutarė siūlyti Žvejų gatvę paversti promenada. Beveik metus laiko ši idėja buvo svarstoma įvairiais aspektais, keletą kartų tvirtinta, jog gatvė pėstiesiems tikrai bus atiduota, tačiau galų gale, likus vos kelioms dienoms iki vasaros, buvo apsigalvota. Žvejų gatvėje įsikūrę verslininkai piktinasi, jog miesto valdžia tik pamėtėjo gana neblogą idėją, tačiau taip ir nesugebėjo įdėti pastangų ir rasti visus tenkinantį kompromisą. "Tai yra gyvybiškai svarbu kiekvienam miestui ir aš tikrai būčiau investavęs į lauko kavinės veiklą", - teigė Žvejų gatvėje įsikūrusio "Marseille lounge bar" savininkas Saulius Semėnas. Jei Žvejų gatvė iš tiesų būtų skirta tik pėstiesiems ir būtų leista plėstis kavinėms, lauke jų įsikurtų daugiau ir tai sudarytų patrauklią aplinką, galinčią privilioti ne tik klaipėdiečius, bet ir miesto svečius. Žvejų gatvė: verslininkai liko ant ledo. VAKARŲ EKSPRESAS

ŽEMĖ

Gali būti, kad Kaunas jau šią vasarą sulauks istorinio įvykio - susigrąžins per privatizaciją gėdingai parduotą Dainų slėnį. Dešimt metų ši Kaunui išskirtinė vieta Ąžuolyne buvo privačios bendrovės "Vytauto parkas" ir jos direktoriaus Ričardo Šidlausko nuosavybė. Tiesa, jam nepriklauso žemė. Bet privačios bendrovės nuosavybė yra 1992 metais už investicinius čekius privatizuota Dainų slėnio asfalto danga, laiptai, suoliukai, turėklai. Šį bevertį turtą bendrovė "Vytauto parkas" sutinka atiduoti miestui. Tiesa, ne už dyka. KAUNO DIENA


SPORTAS

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pradeda paskutinį pasirengimo olimpiniam atrankos turnyrui etapą. Vakar ji išskrido į JAV miestą Hjustoną. Prieš skrydį treniruotėje Vilniuje prie komandos prisijungė du krepšininkai. Martynas Pocius jau sportavo, o Jonas Mačiulis tik stebėjo pratybas. Nacionalinė komanda Hjustone sužais trejas draugiškas rungtynes. Birželio 24 ir 30 d. lietuviai susitiks su Didžiosios Britanijos, birželio 28 d. - su Rusijos rinktine. Atrankos turnyras vyks liepos 2-8 d. Yra ir šiokių tokių sveikatos problemų. "Šarūnui Jasikevičiui yra alergizuotos akys, jis negalėjo visavertiškai treniruotis. Simui Jasaičiui paskauda kelį, yra uždegimas", - vardijo K.Kemzūra. Žaidėjai po treniruotės tarsi stengėsi paneigti trenerio žodžius apie prastą nuotaiką. Iš drabužinės sklido dainos, o garsiausiai jas traukė Š.Jasikevičius. RESPUBLIKA

"Amerikoje rengsime kiek kitokio pobūdžio treniruotes - akcentuosime kokybę", - vakar išvykdamas į Hjustoną sakė Lietuvos rinktinės treneris Kęstutis Kemzūra. Ankstų trečiadienio rytą Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė iš Vilniaus išvyko į treniruočių stovyklą Hjustone. Atrankos į Londono olimpines žaidynes turnyrui besirengiantys krepšininkai JAV praleis devynias dienas. Antradienį paskutinėje treniruotėje Lietuvoje prie rinktinės prisidėjo Jonas Mačiulis ir Martynas Pocius. Dar vienas rinktinės žaidėjas Rimantas Kaukėnas prisidės Amerikoje. Iškart po treniruočių Hjustone krepšininkai vyks į Venesuelą. LIETUVOS RYTAS

Rinktinės pratybas stebėjo ir Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Arvydas Sabonis. Po treniruotės jis gavo progą patikrinti savo taiklumą. Federacijos prezidentas pasirašė naują sutartį su rinktinės rėmėjais ir metė penkis baudos metimus. Už kiekvieną taiklų metimą buvo pažadėta tona mineralinio vandens. Legendinio krepšininko ranka išliko tvirta. Nors A.Sabonis buvo be sportinės aprangos, jis pataikė keturis metimus iš eilės. Tikslo nepasiekė tik paskutinis bandymas. RESPUBLIKA

Vilniaus "Lietuvos ryto" komandai kitam sezonui oficialiai suteikta vieta svarbiausiame Senojo žemyno krepšinio klubų turnyre - Eurolygoje. Vakar vykusiame Eurolygos valdybos posėdyje nuspręsta Vilniaus komandai skirti B licenciją, kuri vietą elitiniame turnyre garantuoja vienam sezonui. Sostinės klubas į Eurolygą grįžta po sezono pertraukos. Šiemet "Lietuvos rytas" tapo LKL ir BBL vicečempionu, Europos taurės turnyre ir VTB jungtinėje lygoje užėmė 3-iąją vietą. "Lietuvos ryto" komandoje kitą sezoną nerungtyniaus aukštaūgis Jonas Valančiūnas, kuris išvyks į NBA. LIETUVOS RYTAS

C.Ronaldo šiandien Europos futbolo čempionato ketvirtfinalyje stos į žūtbūtinį mūšį Varšuvos nacionaliniame stadione, o stebėtinai į garsųjį portugalą panašus žaidėjas atsirado Lietuvoje. Marijampolės "Arvi" arenoje užvakar kai kurie žiūrovai aikčiojo iš nuostabos. "Žiūrėkite, Cristiano Ronaldo bėgioja. Negali būti! Ką jis čia veikia? Juk jis turėtų rengtis ketvirtadienio mūšiui Europos čempionato ketvirtfinalyje su čekais", - šypsojosi vietos "Sūduvos" klubo aistruoliai. Madingai pašiaušti tamsūs plaukai, smulkūs veido bruožai, baltas raištis ant riešo, balti "Nike" futbolo bateliai, panašus techniškas žaidimo stilius, kai kurių smūgių maniera ir netgi pozicija aikštėje - visa tai galėtų suklaidinti ne vieną bent kiek Europos futbolo čempionatą sekantį aistruolį. 27 metų C.Ronaldo veikiausiai neįtaria, kad turi antrininką Lietuvos futbolo A lygoje. Gargždų "Bangos" ekipos saugas Mikas Kura išoriškai daug kuo primena garsųjį portugalą. 23 metų gargždiškis "Bangos" klube rungtyniauja toje pat pozicijoje - krašto saugo, kaip ir C.Ronaldo - Madrido "Real" klubo bei Portugalijos rinktinės lyderis. Lietuvį ir portugalą, neskaitant panašios žaidimo manieros, sieja ir kai kurios smulkios išvaizdos detalės. "Anksčiau nepagalvodavau, bet kai viską išvardijote, iš tiesų atrodo, kad panašumo tarp jų yra, - pripažino M.Kurą treniruojantis "Bangos" klubo vairininkas Vaidotas Žutautas. - Jie išvaizda tikrai panašūs." LIETUVOS RYTAS

Savaitės pradžioje kovinio sporto pasaulį sukrėtė žinia - žinomas klaipėdietis, pasaulio sunkiasvorių kikbokso čempionas, Europos kovų be taisyklių nugalėtojas, daugkartinis Lietuvos kikbokso turnyrų laimėtojas Sergejus Maslobojevas atsidūrė už grotų. Visą naktį praleidęs areštinėje, ringe savo kilnumu ir pagarba priešininkams garsėjantis kovotojas antradienio popietę buvo paleistas namo. Netrukus viename socialiniame tinkle pasirodė ir jo kreipimasis į draugus bei gerbėjus, kuriame S. Maslobojevas kaltino žiniasklaidą iškreiptų faktų publikavimu. Kovotojas taip pat apgailestavo, kad šis nesusipratimas visuomenę sudomino kur kas labiau, nei šeštadienį tarptautiniame kikbokso turnyre "Ringo Karaliai" sunkiai iškovota pergalė prieš pasaulio čempioną Izuagbe Ugonohą, pareikalavusi daug jėgų bei pasiruošimo. "Tėvai ir draugai iš karto nepatikėjo, jog aš galėjau susimušti - juk alkoholio nevartoju, esu ramus ir tolerantiškas. Neabejoju, kad bet kokią situaciją galima išsiaiškinti žodžiu ir kumščius panaudočiau tik kraštutiniu atveju",- sakė Sergejus Maslobojevas. VAKARŲ EKSPRESAS

 

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder