Masinė emigracija valdantiesiems bus didesnė bausmė negu socialiniai neramumai

Praėjusią savaitę Lietuvoje nuvilnijus protestų bangai, prognozuojama, kad ateityje jų tik didės. Tikėtina, kad valdžiai didžiausia bausmė dėl dabartinės socialinės politikos bus ne nuniokoti pastatai ar kita materialinė žala, o jaunų, darbingų žmonių emigracija svetur.

Kaip antradienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje sakė žalgirietis Gediminas Jakavonis, parlamentarų palaimintas biudžetas, savaitėmis augantis bedarbių skaičius lėmė tai, kad atsirado daug nepatenkintų žmonių, kurie panoro išeiti į gatves.

G. Jakavonio teigimu, susidaro įspūdis, kad valdžia tautos negirdi, yra atitrūkusi nuo gyvenimo, orientuojasi tik į tarptautinių organizacijų reikalavimus. Piketus, demonstracijas, mitingus žalgirietis vertino kaip formą žmonėms būti išgirstiems, kuri ateityje tik dar labiau stiprės.

Diskusijos dalyviai prisiminė beveik prieš metus, sausio 16-ąją, prie Seimo vykusį mitingą, kuris pasibaigė riaušėmis. Tąsyk skuboti ir neapgalvoti valdžios veiksmai lėmė tai, kad tautiečiai pačiais blogiausiais būdais reiškė savo nepasitenkinimą. Svarstoma, ar ir dėl šiuo metu priimamų nepopuliarių sprendimų nepasikartos ankstesnis scenarijus.

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vytautas Bakas sakė, kad Lietuvoje į protesto akcijas dar vis žiūrima neigiamai. Ilgą laiką buvo pasigendama aktyvaus žmonių dalyvavimo viešojoje politikoje, jų įtakos valdžios sprendimams, kas seniai normalu demokratinėse valstybėse.

V. Bakas teigiamai vertino Lietuvoje šiuo metu besiformuojančią protestų kultūrą. Kita vertus, anot jo, šiais metais valdžia, bijodama sausio 16-osios riaušių pasikartojimo, imitavo Nacionalinį susitarimą. Pareigūnas negailėjo kritikos Vyriausybės su socialiniais partneriais pasirašytam Nacionaliniam susitarimui, kuris užkišo gerkles visiems bei juo deklaruojama, kad neva vyksta dialogas, priimami abiem pusėms palankūs sprendimai. Žmonėms belieka išeiti į gatves arba bėgti į užsienį, rinktis kitą alternatyvą.

"Protesto esmė yra valdžios sprendimai, kad valdžia nesugeba susitarti. Protestas yra nukreiptas prieš valdžios sprendimus", - sakė NPPSS vadovas.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Audronė Morkūnienė atmetė argumentus, neva valdžia nesikalba su tauta. Seimo jau palaimintas išmokų ir pensijų mažinimas visuomenei buvo pristatytas ir pateiktas diskusijoms dar rugsėjį, o šį kartą sprendimai priimti po ilgų debatų su socialiniais partneriais. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas jai pritarė, kad praėjusiais metais didžiausia padaryta mokestinių įstatymų klaida buvo nesitarimas. Šį kartą buvo dirbama ilgiau ir su amortizavimo priemonėmis.

Buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Alvydo Sadecko teigimu, visuomenė stovi ties socialinių neramumų slenksčiu. Jis siūlė NSGK pagalvoti apie grėsmes, galimus socialinių klausimų sprendimus, o ne represines priemones.

"Lietuva stovi netoli socialinių neramumų slenksčio, ir tai yra objektyvus procesas. Be abejo, tai, kas vyksta - žmonių aktyvumas, protestas, pasipriešinimas valdžios veiksmams, - sukelta jos veiksmų blogėjančios socialinės politikos, gyvenimo perspektyva", - teigė jis.

Seimo opozicinės Socialdemokratų partijos atstovas A. Sysas prognozavo, kad tauta valdžią nubaus ne mitingais ar protestais, o dar skaudžiau - emigracija. Valdantieji dabartine politika iš Lietuvos išvys tuos, kurie dar kažką jai gali įnešti į biudžetą. "Lietuvos piliečiai, ypač jauni žmonės, kvalifikuoti, protingi, gali nubausti ir Vyriausybę, ir valstybę žymiai žiauriau - paprasčiausiai emigruoti. Tai bus žymiai didesnė bausmė Lietuvai ne tik trumpalaikėje, bet ilgalaikėje perspektyvoje. (....) Jeigu ekonominė situacija nesikeis, kaip rodo tyrimai, 70 proc. pasiruošę susidėti lagaminą ir išvažiuoti. Va, tada iškils problemos socialinei apsaugai, nes nebus kam mokėti mokesčių, ir tada tikrai prasidės masinės riaušės", - Lietuvos viziją piešė Seimo narys.

Diskusijos dalyviai, paklausti, kaip sekasi valdžiai ir kiek ilgai seksis valdyti socialines įtampas, sakė, kad jos dar paūmės po Naujųjų metų, kai kainos kils, o pinigų sumažės. Švelninant situaciją siūloma ieškoti naujų darbo vietų kūrimo instrumentų, kitų socialinių neramumų amortizatorių. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė siūlė nesutirštinti spalvų ir viską vertinti realiai. Anot jos, nepopuliarūs sprendimai daromi, kad Lietuva išliktų finansiškai ir politiškai stabili valstybė, jeigu žmonės nebus provokuojami, riaušių nebus, o protestai - demokratijos atspindys.

"Žmonės turi teisę išsakyti savo nuomonę ir tokia forma, nors, kaip minėjau, norėjome ją sužinoti ir kitais būdais - kviesdami prie derybų stalo, internete paskelbdami būsimus mažinimus, atsižvelgdami į nuomones, komentarus, diskutuodami su ekspertais. Atrodo, visas priemones išsėmėme, kitų nesugalvojome. O jei žmonėms pritrūko to, jie eina į gatves, jiems vis tiek atrodo, kad jų nuomonė neišklausyta. Jie turi tokią teisę", - sakė SADM atstovė.

"Reikia užbėgti įvykiams už akių, sugebėti kalbėti, kaip padėti žmonėms, kurių realioji perkamoji galia kris", - konstatavo A. Sysas.

Eltos inf.