Lietuvos žemes užgulė kiaulės

Derlingiausios Šiaurės Lietuvos žemės per gobšius tarpininkus jau supirktos Danijos, Švedijos, Airijos verslininkų. Valstybės suvereniteto pagrindas: žemė - jau svetimtaučių nuosavybė. Fermose kriuksi šimtai tūkstančių daniškų kiaulių, ganyklose ganosi užsieniečių galvijai. Žemę pusvelčiui išpardavusiems kaimų žmonėms liko tik baisi srutų smarvė, užterštas vanduo, ligos  ir neviltis.

Pasvalio rajone, prie Joniškėlio esančio Meškalaukio kaimo žmonės atsidūrė Danijos ūkininko Hanso Kristiano Niseno įsteigtos bendrovės "Nissen farm" gniaužtuose. Viename kaimo gale dvokia užsieniečiui priklausanti tūkstančio karvių ferma, kitame gale, vos už 200 metrų nuo sodybų, jau remontuojamos kiaulidės daniškoms kiaulėms auginti. Žmonės bijo, kad dėl aplinkos taršos išmirs bitės, žmones dar labiau apniks ligos. Meškalaukiečiai kentės dėl aplinkui laistomų srutų smarvės.

Meškalaukio žmonės, apsupti dviejų didžiulių kompleksų, bijo, kad užterštas oras ir aštrus srutų kvapas sukels kvėpavimo takų, akių ir kitas ligas, pablogins jau sergančių astma vaikų sveikatą.

Su srutomis į dirvožemį pateks pavojingų medžiagų - antibiotikų, pesticidų, ligas sukeliančių mikrobų ir virusų. Srutas iš kiaulidžių verslininkas esą planuoja vežti į srutų rezervuarą kitame kaimo gale, todėl aštrūs ir pykinantys kvapai taps meškalaukiečių nuolatiniais kankintojais.

Prie Meškalaukio dirbama žemė ir ganyklos yra numelioruotos atvirais magistraliniais grioviais, kurių vanduo suteka į Mūšos upę. Bijoma, kad dėl Pasvalio kraštą okupavusių kiaulidžių bus užterštas visas Lielupės baseinas, o gal ir Baltijos jūra.

Kad nerimas pagrįstas, matyti dar nepradėjus veikti kiaulidėms. Iš karvidžių mėšlas vežamas ir didelėmis krūvomis verčiamas maždaug trijų hektarų lauke, kurį riboja melioracijos griovys. Nuo kalniuko į pakalnėje esantį melioracijos griovį tekantis polaidžio vanduo neša ir srutas. Griovys pilnas vandens, taigi srutos nuteka į Mūšos upę.

Su žmonėmis nesitarė

Verslininkas neatskleidžia, kiek kiaulių bus auginama remontuojamose fermose. Kaimo žmonės įsibaiminę, mat nuo fermų iki artimiausios sodybos - vos 20 metrų atstumas, o iki kaimo - tik 200 metrų. Sanitarinė zona, jei auginama 500 kiaulių, turi būti pusė kilometro, o jeigu komplekse jų yra 12 tūkstančių, privalomas pusantro kilometro atstumas.

Meškalaukio kaimo gyventojai bitininkai Antanas ir Zita Skėriai gyvena prie pat kiaulių fermos. 100 bičių šeimų laikantys bitininkai bijo, kad kiaulidės sužlugdys jų verslą. Apie 40 avilių bitininkai laiko savo namų sodelyje. Išskridusios rinkti medaus ir nutūpusios ant užterštų augalų žiedų, bitės suserga, ima viduriuoti ir žūva. "Išnuodys bites, žūsime ir mes patys", - dėl savo ir vaikų bei vaikaičių sveikatos bijo meškalaukiečiai.

Kiaulių invaziją į jų gyvenimą meškalaukiečiai vadina genocidu. Kodėl danai puoselėja savo šalies aplinką ir su savo kiaulėmis atvažiuoja pas mus, o mes juos svetingai priimame, klausia Z.Skėrienė.

Meškalaukiečiai jau pradėjo pasipriešinimo akciją, renka parašus, prieš savaitę vykusiame kaimo bendruomenės susirinkime išsirinko naują bendruomenės pirmininkę Astą Želvienę. Anksčiau bendruomenei vadovavo dano bendrovės padalinio vadovas Stanislovas Kiudis.

Apie kiaulidžių plėtrą žinojęs bendruomenės pirmininkas žmonių interesų negynė.

Grūžių kaimas apsigynė

Ta pati Danijos verslininko bendrovė įsitvirtinusi netoli Vaškų, Paliepių kaime, kiaulėmis užleisti ketino ir Grūžių kaimą. Neatlikęs Poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai vertinimo, H.K.Nissenas buvo suplanavęs šiame kaime turimą fermą išplėsti ir auginti joje net 12 tūkstančių bekonų per metus. Vienu metu fermoje būtų buvę penima net 2900 kiaulių.

Kadangi nuo kaimo dano ferma yra vos už 400 metrų, žmonės sukilo. Pavasarį ir vasarą bei rudenį, kai srutos vežamos į laukus, kaimas dūsta nuo baisaus tvaiko. Smarvė paaštrėja lyjant, per vasaros karščius.

Grūžių kaimo žmonėms pavyko apsiginti. Jie nesėdėjo rankų sudėję, piketavo. Žmones palaikė Pasvalio rajono savivaldybė, rajono meras Gintautas Gegužinskas, Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas.

Danijos fermeris atsitraukė ir pranešė, kad fermų plėtra Grūžiuose atidėta neribotam laikui.

Vietos ūkininkams liko pakraščiai

Pasvalio rajone, kur žemė itin derlinga, užsieniečiai giliai įleido šaknis.

Latvijos pasienyje vietos ūkininkus nuo žemės nuvarė Danijos kiaulininkai įsteigę bendrovę "Sarimner". Ta pati bendrovė ketino plėstis ir Pakruojo rajone, prie Rozalimo, tačiau pakruojiškiai svetimšalius išvijo. Šio rajono žmonėms kiaulių smarvė jau ir taip apnuodijo gyvenimą. Pučiant stipresniam vėjui, kiaulidžių kvapas juntamas už 5-6 kilometrų.

Netoli Vaškų miestelio, Titkonių kaime, ūkininkauja Airijos ir Anglijos verslininkai, įsteigę bendrovę "Pasvagra". Šios bendrovės valdos - jau keli tūkstančiai hektarų. Lietuviams ūkininkams likusios tik nederlingos pamiškės ar smėlingi paupiai. Svetimšaliai geidžia didelių, derlingų žemės masyvų.

Meškalaukio kaimo ūkininkas Valdas Mulevičius, gyvenantis vos už 700 metrų nuo danų kiaulių komplekso ir dirbantis 500 hektarų, teigia, kad per tarpininkus žemė nuolat superkama. Žemės derlingumas Meškalaukyje ir aplinkiniuose kaimuose ne mažesnis kaip 58-62 balai. Ūkininkas teigia, kad savo ūkį norėtų plėsti, tačiau žemės nusipirkti jau nebėra kur, viskas parduota danui, nes jis geriau moka. Rajono laikraštyje gausu skelbimų, siūlančių pirkti žemę ir mokėti iki 10 tūkstančių litų už hektarą. Kadangi užsieniečiai pagal mūsų šalies įstatymus dar dvejus metus negali viešai supirkinėti žemės, masyvus formuoja tarpininkai.

Danijos verslininkas H.K.Nissenas Lietuvoje ūkininkauja jau septynerius metus. Joniškėlio apylinkių seniūnui Gintautui Petrui Povilioniui, klaususiam apie kiaulidžių plėtrą, danas sakė įstatymų nepažeidžiantis.

"Niekas žmonių nuomonės dėl fermų plėtros neklausė. Kad dar kolūkiniais laikais statytos, o pastaruoju metu tuščios fermos remontuojamos, žmonės pamatė tik iš važiuojančių sunkvežimių su statybinėmis medžiagomis", - teigia seniūnas.

Seniūnas palaiko kaimo žmones. Jiems padėti žada ir Seimo narys Antanas Matulas.

Meškalaukiečiai nelabai noriai pasakoja, kaip jų laukai ir fermos atiteko svetimtaučiui. Jų pajus pusvelčiui supirko Mešklaukio žemės ūkio bendrovės buvęs vadovas, Žemės ūkio kooperatyvą "Baltas lašas" įsteigęs Povilas Jonas Paliulis. Įtikėję kalbomis, kad jų turimi pajai beverčiai, o juos pardavusieji bus įdarbinami, meškalaukiečiai patikėjo, pajus pusvelčiui išpardavė. Po P.J.Paliulio mirties daugiau kaip pusantro tūkstančio hektarų žemės ir fermas paveldėtojai pardavė Danijos ūkininkui, nes jis už kooperatyvą galėjo sumokėti iš karto.

Invazija į Biržus

Kiaulininkai svajoja įsitvirtinti ir Biržų rajone. Žemės šiame rajone prisipirkusios bendrovės "Resource develpment group" ir "Baltijos žemė" jau žvalgosi dar tūkstantėlio hektarų, kur galėtų plėtoti kiaulininkystę, ir prašo Biržų mero Regimanto Ramono bei rajono tarybos pritarimo ir paramos. Suokiama, kad kiaulės bus auginamos švariai ir be kvapų. Pinigai neva kapsės į savivaldybės biudžetą, o vietiniai bus laimingi gavę darbo. Esą ir ūkininkams iš to būsianti tik nauda, mat srutos tręš jų laukus. Tačiau ūkininkai iš to tik juokiasi. Nėra jokio reikalo juos šelpti mėšlu. Ir savo nėra kur dėti.

Komentarai

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Valdemaras Jakštas

Į departamentą Danijos ūkininkas nesikreipė. Neturime informacijos, kiek Meškalaukio kaime bus auginama kiaulių, kokią naudos technologiją, kaip tvarkys mėšlą.

Auginat 900 ir daugiau paršavedžių ar 3000 kiaulių, yra privalomas ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas. Jeigu bus auginama mažiau, poveikis aplinkai vis tiek turi būti aptartas rengiant techninio projekto aplinkosaugos dalį. Apie plėtrą turi būti informuota kaimo bendruomenė, žmonės turi ginti savo teises ir teikti argumentuotus pasiūlymus.

Gintautas Gegužinskas, Pasvalio meras

Situacija sudėtinga, nes savivaldybė esant privačiai nuosavybei plėsti verslą negali uždrausti.

Jeigu vyktų rekonstrukcija ar naujos statybos ir reikėtų leidimo, taryba tai svarstytų ir kažin ar pritartų, nes karsto regione kiaulininkystei sąlygos nėra tinkamos. Tačiau bet kokia plėtra ar gamybos atnaujinimas turi būti derinami su kaimo bendruomene.

Genė SILICKIENĖ