Lietuvos kaimynai laukia ekonominių žemės drebėjimų

"Vakarų ekspersui" - iš Latvijos

Praėjus mėnesiui po narystės Europos Sąjungoje (ES) pradžios, latviai liovėsi panikuoti dėl kainų kilimo ir ėmė ruoštis euro įvedimui. Artėjant tokiems pasikeitimams, Latvijos valdžia siekia išvengti dar vienos galimos gyventojų isterijos ir yra pasiryžusi apsaugoti latvių nervus nuo naujų stresų.

"Prieš prisijungimą prie euro zonos ekonominiu atžvilgiu mums teks išgyventi begalę "žemės drebėjimų", kurie prasideda po to, kai nacionalinė valiuta susiejama su euru, o šis pradeda svyruoti. Ką tai reiškia, jūs, lietuviai, pradėjote justi jau prieš dvejus metus", - sako vieno įtakingiausių Latvijos laikraščių "Čas", leidžiamo rusų kalba, Ekonomikos skyriaus vedėja Jelena Titova.

Ji patvirtino, jog Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, išaugus kainoms, buvo prabilta apie galimus prekybininkų kartelinius susitarimus, tačiau jokių to įrodymų niekas nepateikė. Kita vertus, latviams esą ir nelabai rūpi, kodėl tos kainos auga.

ES tema - ne populiari

Kolegė, sutikusi mūsų dienraščiui papasakoti, kokie vėjai šiuo metu pučia jos šalyje, pabrėžė, jog Europos Sąjungos tema Latvijos spaudoje iki šiol nėra itin populiari. Pesimistines nuotaikas sustiprina įvairūs tyrimai, kurių metu paaiškėja, jog europietiškos gerovės latviams teks laukti kone pusšimtį metų.

"Viena vertus, žmonėms įdomūs tik tam tikri narystės aspektai, konkretūs pokyčiai. Kita vertus, plačiau šios temos niekas nenagrinėja vien dėl to, kad iš esmės nėra ko nagrinėti. Ar gi logiška daryti kokias nors išvadas, pavyzdžiui, geriau mes pradėjome gyventi, ar blogiau, kai ir jūs, ir mes europiečiais tapome vos prieš mėnesį", - sakė J. Titova.

Anot jos, narystės ES pranašumus ar minusus būtų galima iliustruoti skaičiais, tačiau jie, deja, dažnai prasilenkia su tikrove.

"Na, skyrė Europos Sąjunga iš savo fondų milijonus. Bet ar dėl to Latvijoje atsirado bent vienas naujas milijonierius? - retoriškai klausė žurnalistė. - Dabar žmonės nėra tokie naivūs ir, užuot jau šiandien ar rytoj laukę europietiškų stebuklų, stengiasi apsiginkluoti kantrybe. Nors ji šiek tiek ima sekti kaskart, kai užsuki į parduotuvę ar degalinę."

Litras benzino - beveik doleris

J. Titova pripažįsta, kad Lietuvoje neseniai pasibaigusi apkalta Rolandui Paksui - itin svarbus politinis įvykis ne tik mūsų šaliai, bet ir visai Europai. Tuo tarpu Latvijoje dar nuo nepriklausomybės paskelbimo nuolat iškyla ten gyvenančių rusakalbių bėdos.

Bet, pasak žurnalistės, yra dalykų, su kuriais susidūrus, svarbi tampa nebe tautybė, o kitos žmogiškos savybės ar galimybės. Pavyzdžiui, ar vairuoji automobilį.

"Kaip ir Lietuvoje, pas mus pastaruoju metu gerokai pabrango degalai. Šiuo metu vienas litras 95 markės benzino kainuoja 47 santimus (1 latviškas latas - apie 5,2 lito. - Aut. past.). Niekas neabejoja, kad artimiausiu metu kaina padidės ir iki 53 santimų, tai yra pasieks vieno dolerio ribą, - pasakojo "Čas" Ekonomikos skyriaus vedėja. - Ir pabandyk paprastam žmogui išaiškinti, kodėl taip yra. Kita vertus, naftos pabrangimas visame pasaulyje - ne vienintelė galima priežastis. Juk nubraižius degalų brangimo pasaulyje ir Latvijoje kreives, jos nesutaptų. Tuomet ir kyla klausimas, kodėl mūsų šalyje degalai brangsta sparčiau nei kitose valstybėse."

J. Titovos teigimu, degalų kainų pokyčiai lėmė ir naujų lyderių atsiradimą Latvijoje: "Jeigu iki šiol pirmavo "Neste" ir "Statoil" - jūsiškės "Mažeikių naftos" klientai, tai šiandien, pasibaigus jų pigiau įsigyto kuro sąnaudoms, rinkoje į priekį įsiveržia nauji verslo subjektai."

Kainų šuolis - tik pirma kregždė

Laikraščio "Čas" Ekonomikos skyriaus vedėjos teigimu, Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, sklando kalbos apie galimus kartelinius susitarimus tarp prekybininkų.

"Be abejo, pastarieji tai neigia. Be to, žmonės pernelyg nelinkę tikėti gandais, o konkrečių įrodymų niekas neturi. Latvijos gyventojams apskritai nelabai svarbios priežastys, kodėl, dar prieš mūsų šaliai tapus Europos Sąjungos nare, prasidėjo kainų kilimas. Jiems rūpi, kiek papildomai prireiks pinigų mėgstamiems maisto produktams įsigyti, ar žmogus gali ir toliau pirkti, sakykime, pieno produktus, vidutiniškai pabrangusius dvidešimt procentų", - kalbėjo žurnalistė.

Ji, pritardama Latvijos ekspertams, spėja, kad kelis mėnesius trukęs sambrūzdis - tik vienas iš išbandymų, laukiančių latvių ateityje. Mat iki šiol Latvijos ekonomikai, kai nacionalinė valiuta latas nebuvo susieta su euru, pavyko išvengti su valiutos kurso svyravimais susijusių kataklizmų.

"2006-aisiais Latvija planuoja prisijungti prie Europos Sąjungos valiutos keitimo kursų mechanizmo, o dar po dvejų metų - ir prie euro zonos. Nors deklaruojama, jog Europos valstybėse euro įvedimas skatino ekonominį augimą, ekspertai prognozuoja, kad Latvijos vartotojų laukia didžiulis smūgis, nes kainos dar labiau išaugs, - sakė J. Titova. - Kad situacija nebūtų iš tiesų kritiška, šiuo metu Vyriausybės vadovo iniciatyva jau dirba specialiai sudaryta grupė, atliekanti ne tik tiriamąjį darbą, bet ir švietėjišką. Būtent ji ir bandys apsaugoti latvius nuo "eurostreso", juk paniką dažniausiai skatina nežinojimas ir neišmanymas".

Opozicija lyderiauja

Pasak J. Titovos, kaip ir mūsų šalyje, taip ir Latvijoje politinis gyvenimas sukasi apie artėjančius rinkimus į Europos parlamentą.

Remiantis sociologinių tyrimų rezultatais, rinkimų išvakarėse Latvijoje populiaresnės yra opozicinės partijos: buvusio ministro pirmininko Einaro Repšės vadovaujama politinė organizacija "Naujasis laikas" (dešinieji), jos sąjungininkas - susivienijimas "Tėvynei ir laisvei" bei kairysis blokas "Už žmogaus teises vieningoje Latvijoje."

Natalija MOGUČAJA

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder