Lietuvoje vėl žaidžiamas laisvadienių žaidimas

Nors visai neseniai Lietuvoje buvo pradėta diskutuoti, jog jau turime per daug laisvų dienų ir dėl to šalis patiria milijoninius nuostolius, vis atsiranda žmonių, kuriems laisvadienių per maža. Dabar renkami parašai, kad Vėlinės ir Kūčios būtų paskelbtos nedarbo dienomis, o rugpjūčio pabaigoje Seime buvo įregistruotas siūlymas daliai šalies gyventojų nedirbti ir rugsėjo 1-ąją.

Ekspertai ir darbdavių atstovai tokias iniciatyvas vertina neigiamai ir tikina daugeliui žmonių jos būtų nenaudingos.

Neprasigers?

Rugsėjo viduryje Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbonavičiūtė parengė peticiją, kuria prašoma Vėlines ir Kūčias paskelbti nedarbo dienomis. Po peticija jau pasirašė per 16 tūkst. žmonių.

D. Urbonavičiūtė įsitikinusi, kad laisvų dienų sąrašą dar reikia tobulinti ir koreguoti atsižvelgiant į žmonių poreikius. Esą nebūtina laisvadienių sąrašo tęsti be galo - tiesiog nepasiteisinusias šventes galima išbraukti ir jas pakeisti kitomis.

"Vėlinės ir Kūčios iki šiol yra labai svarbios daugumai Lietuvos žmonių, bet dar nuo sovietmečio oficialiai tai yra darbo dienos, o Kūčios nėra įrašytos net į atmintinų dienų sąrašą. Pasigirdę priekaištai esą ir taip žmonės nebežino ką veikti per laisvadienius ir neva dar kelios laisvos dienos nugirdys tautą, nes visi puls gerti, kelia juoką. Tik jau ne šiomis dienomis", - sakė Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė.

Pasak jos, Vėlinės lietuviams nuo seniausių laikų yra labai svarbi mirusiųjų pagerbimo diena, švenčiama lapkričio 2 d. Šios dienos pavadinimas turi gilias šaknis ir etimologiškai tiesiogiai siejasi su vėlių pagerbimu.

"Vėlinių negali pakeisti atneštinį pavadinimą įgavusi Visų šventųjų šventė, švenčiama lapkričio 1-ąją. Istorinių šaltinių duomenimis, mūsų protėviai švęsdavę Vėlines arba joms analogišką mirusiųjų pagerbimo šventę Ilges bent porą savaičių. Ir šiais laikais žmonės kapus lanko ne tik lapkričio 1-ąją, bet ir lapkričio 2-ąją, dažnas vyksta į tolimiausias Lietuvos vietas pagerbti savo artimųjų kapų ir susitikti su giminėmis. Tam reikia mažiausiai dviejų laisvadienių, dėl to būtina kaip švenčių dieną įteisinti ne tik lapkričio 1-ąją, bet ir Vėlines, kurios iki šiol turi tik atmintinos dienos statusą. Beje, kai kuriose kitose Europos šalyse, pavyzdžiui Belgijoje ir Liuksemburge, ši diena taip pat paskelbta laisvadieniu", - rašoma peticijoje.

Kūčios pagal lietuvių papročius švenčiamos gruodžio 24 dieną - tai šeimos santarvės ir pasirengimo Kalėdoms diena.

"Iki šiol daugelyje šeimų gyvuoja tradicija ruošti Kūčių vakarienei ypatingus apeiginius patiekalus, tam tikrą jų skaičių. Toks senas ir gyvybingas Kūčių paprotys išskiria Lietuvą iš kitų šalių, tai yra didžiulė mūsų dvasinio paveldo vertybė, kurią privalome saugoti ir rūpintis jos tęstinumu. Norint tinkamai surengti šventę reikia daug laiko, todėl nemažai žmonių, ypač moterų, tą dieną oficialiais ar neoficialiais būdais paverčia nedarbo diena", - pastebėjo D. Urbonavičiūtė.

Pasak jos, kai kurios Europos valstybės oficialiai pradeda švęsti kalėdinį laikotarpį jau nuo gruodžio 24-osios ir švenčia daugiau kaip 6 dienas, dėl to esą Lietuvos apsisprendimas paskelbti Kūčias švenčių diena nebūtų išskirtinis.