Lietuvoje mato tik vieną problemą

Švenčiamas Lietuvos vardo tūkstantmetis, Vilnius yra Europos kultūros sostinė, šalis išgyvena didžiausią ekonomikos nuosmukį nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Tačiau Vakarų tai nedomina. Jie nesiliauja kalbėti tik apie Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymą.

Propagandos draudimas - didžiausias pavojus

Apie Seime šį mėnesį priimtą Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymą rašė net tolimosios Afrikos šalies Zimbabvės spauda. Vakarų Europoje lietuvių parlamentarų iniciatyva apsaugoti nepilnamečius nuo jų psichiką žalojančios informacijos sukėlė daugiausiai aistrų. Tiesa, užkliuvo ne visas įstatymas, o tik ta dalis, kur kalbama apie homoseksualių mažumų reklamos vaikams draudimą.

“Imkite Lietuvą už ausies!”, “Tai Hitlerio laikų Vokietijos įstatymas!”, “Lietuvoje - valstybinė homofobija!” “Gėda Lietuvai!” - tokie ir panašūs pareiškimai pasipylė iš įtakingų Vakarų politikų lūpų.

Seimo narys Petras Gražulis “Respublikai” teigė per 13 metų politinę karjerą neprisimenantis tokio triukšmo, koks kilo priėmus Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymą.

“Mane šokiravo begalinis susidomėjimas tokiu nelabai reikšmingu įstatymu. Užsienio žiniasklaida manęs tiek dar nekalbino, kaip po įstatymo priėmimo, - kalbėjo P.Gražulis. - Žurnalistus domino tik tai, kas lietė lytines mažumas, o visa kita - tik tarp kito”.

Kišasi į vidaus reikalus

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas turėjo teisintis Europos Sąjungai pirmininkaujančiam Švedijos premjerui Frederikui Reinfeltui (Frederik Reinfeldt) ir Nyderlandų diplomatijos vadovui Maksimui Verhagenui (Maxime Verhagen). Šie aukšto rango pareigūnai taip pat priekaištavo tik dėl mažumų reklamos vaikams draudimo. Olandų poziciją dėl mažumų reklamos mokyklose galima suprasti. Nyderlandai, kur homoseksualai turi didžiulę įtaką politikams ir patys labai aktyviai eina į politiką, negaili pinigų Lietuvoje veikiančioms mažumų organizacijoms. Pernai Nyderlandų ambasada mažumų organizacijoms remti buvo skyrusi 15 tūkst. eurų (apie 52 tūkst. litų), o šiemet ši suma išaugo daugiau nei keturis kartus ir siekia 62 tūkst. eurų (apie 214 tūkst. litų).

P.Gražulis stebėjosi, kad užsienio valstybių lyderiai kišasi į Lietuvos vidaus reikalus ir nurodinėja, kurie įstatymai yra geri, o kurie - ne. Seimo narys yra asmeniškai sulaukęs Švedijos ambasados Lietuvoje atstovų skambučių. “Sovietmečiu Maskva reguliavo žmonėms, ką ir kur daryti, dabar nė kiek ne mažiau įžūliai užsienio ambasados pasako mūsų valstybės pareigūnams, kokius įstatymus jie turi priiminėti”, - piktinosi Seimo narys.

Neskaitė, bet kritikuoja

Kai kurių Vakarų politikų pykčio priepuolį sukėlęs įstatymas buvo net neperskaitytas tų pačių politikų. Tą per interviu su “Respublika” pripažino ir Europos Parlamento narė iš Olandijos Žanina Henis-Pla-schart (Jeanine Hennis-Pla-schaert). “Aš neskaitau lietuviškai... Man labai aiškiai paaiškino, kas yra įstatyme”, - prieš kelias savaites teigė olandų europarlamentarė. Švedijos kairiosios partijos, kuri savo premjerui siūlė Lietuvą imti už ausies, atstovas, šalies Parlamento narys Hansas Lindė (Hans Linde), “Respublikai” vakar taip pat prisipažino neskaitęs įstatymo. “Neskaičiau įstatymo, nes neskaitau lietuviškai. Tačiau švedų spaudoje skaičiau apie įstatymo esmę”, - pareiškė H.Lindė.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Audronius Ažubalis įsitikinęs, kad visas Vakaruose kilęs triukšmas yra susijęs su tuo, kad ten neskaitė įstatymo teksto. “Įstatymas nebuvo deramai pristatytas ir išverstas į anglų kalbą. Vieni per kitus pradėjo baisėtis tuo, su kuo dar gerai nebuvo susipažinę. Informaciją (Vakarai - aut. past.) gavo iš tų, kurie nėra suinteresuoti šituo įstatymu, kurie pasisakė prieš jį”, - “Respublikai” sakė A.Ažubalis ir pridūrė, kad mažumos yra aktyviausios.

Komentaras

Rolandas Paulauskas, žalgirietis

Dabar Europos Sąjungoje Lietuva užima tą vietą, kurią ir gali užimti su savo padlaižiavimu Europos Sąjungai. Ir jie įprato, kad mes nuolankiai viską vykdome, todėl jiems nesuprantama, kaip mes išdrįsome kažką ne taip padaryti dėl tokios smulkmenos kaip Nepilnamečių apsaugos įstatymas. Mes vieną kartą turime sau pripažinti, kad nebesame nepriklausoma valstybė. Mes esame priklausomi ir įstatymai, priimami Briuselyje, yra viršesni už Lietuvos įstatymus. Natūralu, kad tokios pretenzijos kyla. Ir jų ateityje kils dar daugiau.

Sergejus TICHOMIROVAS, “Respublika”