Lietuvoje bankai uždirbo daugiau nei milijardą litų pelno

2011 m. šalyje veikiantys bankai uždirbo 1,1 mlrd. Lt pelno. Šis veiklos rezultatas – artimas rekordiniam, užfiksuotam ekonomikos pakilimo metu 2007 m. Tačiau, kitaip nei piko metais, pelną labiausiai didino ne augančios veiklos apimtys, o kiti veiksniai.

„Optimistiškai atrodantį rezultatą daugiausia lėmė sumažėjęs atidėjinių blogoms paskoloms poreikis, nes nemažai klientų, kurie buvo laikyti beviltiškais, įrodė savo galimybes vykdyti įsipareigojimus. Tai parodo, kad krizės įkarštyje klientų mokumas buvo vertintas itin konservatyviai“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Pasak jo, pernykščiam sektoriaus pelnui didelę įtaką padarė ir dviejų bankų iš naujo įvertintos investicijos į pelningai veikti pradėjusias patronuojamąsias išperkamosios nuomos įmones.

Bankų veiklos rezultatą gerino ir didesnės grynosios palūkanų pajamos. Jos pernai šoktelėjo 14 % – iki 1,3 mlrd. Lt. Tai nulėmė ne aktyvesnis skolinimas, o mažėjusi kaina, kurią bankai mokėjo už indėlius ir kitus piniginius išteklius.

2011 m. bankų sistemos rodiklius reikšmingai paveikė įvykiai praėjusių metų pabaigoje, kai buvo paskelbtas AB banko SNORAS bankrotas. Šiam bankui netekus veiklos licencijos ir dėl to sumažėjus veikiančių šalies bankų sistemai, jos valdomas turtas 2011 m. smuko 2,7 mlrd. Lt, arba 3,3 %, – iki 78, 9 mlrd. Lt. Sumuojant tik šiuo metu veikiančių bankų turtą (be SNORO), per 2011 m. fiksuojamas 6,7 %, arba 4,9 mlrd. Lt turto augimas.

Indėlių bankuose kreivė pernai kryptį keitė keletą kartų. Po pernai pirmąjį pusmetį nedidelio indėlių sumos bankuose sumažėjimo antrąjį pusmetį vyravo nuosekli augimo tendencija. Indėliai bankuose iki SNORO bankroto net buvo pasiekę istoriškai rekordinę sumą, tačiau lapkričio viduryje sustabdyto SNORO veikla indėlių dinamiką kuriam laikui paveikė neigiamai, tačiau indėlininkų išgąstis buvo trumpalaikis. Jau gruodžio mėn., pradėjus mokėti indėlių draudimo išmokas, indėliai pradėjo grįžti į bankus.

2011 metų pabaigoje bankuose buvo 43,2 mlrd. Lt indėlių – 2,2 mlrd. Lt, arba 5 % mažiau nei metų pradžioje. Eliminavus SNORO įtaką, būtų fiksuojamas 10,3 %, arba beveik 4 mlrd. Lt, metinis augimas.

„Testavimą ekstremaliomis sąlygomis bankų sektorius atlaikė ir įrodė esąs pasirengęs atremti tiek realius iššūkius, tiek ir informacinius išpuolius, kurių pasitaikė ne vienas. Jis tapo skaidresnis, todėl – sveikesnis ir patikimesnis“, – sakė V. Vasiliauskas.

Pernai bankai vis dar buvo konservatyvūs kredituodami klientus, tačiau pagyvėjimas teikiant paskolas buvo akivaizdus. Antrąjį pusmetį naujų paskolų srautas kelis mėnesius iš eilės viršijo grąžinamų paskolų srautą. Tiesa, to nepakako, kad bendras metų rezultatas būtų teigiamas: veikiančių bankų paskolų portfelis (neįskaitant SNORO) per 2011 m. smuktelėjo apie 0,3 % – iki 53,9 mlrd. Lt. Tačiau šis sumažėjimas buvo nepalyginamai nuosaikesnis nei 2009 ir 2010 m., kai paskolų portfelis atitinkamai susitraukė 9,9 mlrd. Lt ir 3,2 mlrd. Lt.

„Kalbėdamas apie kreditavimą 2012-aisiais būčiau nuosaikus optimistas. Jei paskolų portfelis šiemet ir augs, tai – minimaliai. Kreditavimą pristabdys augimo pagreitį sumažinusios Lietuvos ir pagrindinių jos prekybos partnerių ekonomikos“, – prognozavo Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

V. Vasiliausko teigimu, bankų sistema pakankamai kapitalizuota ir atitinka ne tik dabartinius, bet ir numatomus pradėti taikyti naujus kapitalo pakankamumo reikalavimus. Kapitalo bazės stiprinimas yra aktualesnis patronuojančiųjų bankų neturintiems bankams. Konkretus kapitalo poreikis artimiausiu metu priklausys nuo to, kiek bankai turės padaryti specialiųjų atidėjinių neveiksnioms paskoloms.