Lietuviai nesirengia atsisakyti poilsio užsienyje

Lietuviai nesirengia atsisakyti poilsio užsienyje

Sunkiu ekonominiu laikotarpiu savo poreikius apriboję lietuviai taip ir neapleido kelionių srities - ši ne pirmo būtinumo prekė buvo populiari visada, nors ir tekdavo paieškoti būdų sutaupyti. Dabar kelionių organizatoriai pastebi tendenciją, jog turistų srautai vėl auga. Taip pat lietuvaičiai ėmė ieškoti įdomesnių kelionių maršrutų ir keliavimo būdų, dažnai keliauja savarankiškai bei mėgsta viską susiplanuoti iš anksto.

"Mūsų agentūros statistika rodo - turistų srautas auga. Ne visi keliautojai turi vienodas finansines galimybes, tačiau, pabendravę su kelionių konsultantu, jie visada randa bendrą vardiklį ir tikrai pasirenka savo šeimai, savo darbuotojams, savo porai tinkamas atostogas", - teigia kelionių agentūros "Estravel Vilnius" generalinė direktorė Žydrė Gavelienė.

"2007-2008 metai buvo pats didžiausias augimas turizmo rinkoje. Vėlesniais metais teko atlaikyti ekonominį sunkmetį, tad fiksuotas susitraukimas iki 27 proc. Analizuojant laikotarpį iki 2010 metų pabaigos lieka tik guostis, kad bendras Lietuvos turizmo rinkos nuosmukis sudarė 30 proc. Šiais metais vėl fiksuojame augimą. Šiam momentui jis sudaro apie 40 proc.", - pasakojo kelionių agentūros "Tez Tour" Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vadovė Lietuvoje Inga Aukštuolytė.

Naujos mados

"Estravel" keliautojai pavasarį labiausiai rinkosi Aziją. Kaip ir kiekvienais metais, balandį ir gegužę visada labai populiarūs buvo Viduržemio jūros kruizai.

"Lietuviai labai išradingi keliautojai, - sako Ž. Gavelienė. - Pasinaudodami pigių skrydžių aviakompanijų pasiūlymais, jie renkasi netradicines atostogas ir atostogauja namelyje ant ratų. Taip pat mūsų patirtis rodo, kad lietuviams dar labai svarbu būti unikaliais turistais. Jie kreipiasi patarimo dėl nenuvalkiotų kurortų, prašo parinkti jiems atostogų maršrutus pagal specialius poreikius. Pirmieji pasiūlėme atostogauti vilose - ir tai puikai pasitvirtino. Žmonės linkę ilsėtis tikrąja šio žodžio prasme ir tai yra pagrindinė nauja tendencija. Lietuvių nebetenkina sausakimši viešbučiai, susigrūdę paplūdimiai ir standartinis maistas. Šių laikų keliautojai nori naujos kokybės, bet už tą pačią kainą."

Kelionių agentūros generalinės direktorės teigimu, iš naujesnių krypčių verta būtų paminėti Pietryčių Aziją. Ją atranda ne tik lietuviai. Taip pat pastebima, kad vis dar auga kelionių po JAV populiarumas. Žmonės grįžta ir ten pat vyksta antrą ir trečią kartą.

"Naujos kryptys priklauso nuo asmeninių norų, tačiau bendra tendencija rinktis labiau privatų poilsį - vilas ar namelius ant ratų - akivaizdi", - sakė Ž. Gavelienė.

Kur vyksta klaipėdiečiai

Panašias keliavimo tendencijas kelionių organizatoriai pastebėjo ir tarp klaipėdiečių. Populiariausi keliavimo būdai tarp uostamiesčio gyventojų - vis dar autobusais ir lėktuvais. Šiek tiek, palyginti su praeitais metais, savo pozicijas prarado kelionės kruiziniais laivais.

"Klaipėdoje taip pat pastebima, kad imama vis labiau keliauti automobiliu: ateina turistai, susižino informaciją, po to išvyksta savo transportu", - apie savarankiško keliavimo populiarėjimą pasakojo kelionių agentūros "Guliverio kelionės" atstovė Klaipėdoje Alma Stonienė.

Klaipėdiečiai renkasi Turkiją, Graikiją, Kroatiją, Italiją, Ispaniją, Čekiją, susidomėjimo sulaukia ir Norvegija, iš naujo atrandama Lenkija, naujos Prancūzijos vietos. Tiesa, kelionių agentūros "Grūda" Klaipėdos filialo direktorė Natalija Pilibavičienė pastebėjo, jog klientus nustebinti vis sunkiau ir naujų kelionių maršrutų galėtų būti gerokai daugiau bei įvairesnių.

Vengia Tuniso

Kelionių organizatorių teigimu, vis dar jaučiamos pasekmės po neramumų Egipte ir Tunise. Šios dvi šalys, ypač Tunisas, užleido savo pozicijas kitoms valstybėms.

Kelionių organizatorių teigimu, lietuvaičiai vis dažniau renkasi kitokį keliavimo būdą - keliauja automobiliais ar nameliais ant ratų.


"Būtų keista, jei būtų kitaip - visas pasaulis suklūsta, jei pradeda pulsuoti karšti taškai, juk kalbame apie atostogas, o ne apie nuotykius ir netikėtumus. Tačiau pasaulis yra labai didelis ir tikrai yra kur keliauti. Profesionalūs kelionių konsultantai ne tik pataria, ką daryti, nutikus tokiai bėdai, jei staiga reikia keisti kelionės planus, bet ir visada pasiūlo atsarginį variantą. Mano galva, viską lemia žmonės - jei jūsų kelionių patarėjas yra tikras ekspertas, tai jūs jaučiatės patikimai ir saugiai net tada, kai vietoj žvaigždžių į jūsų terasą krenta bombos", - sakė Ž. Gavelienė.

Pasak I. Aukštuolytės, Egiptas po krizės atsigauna, srautai vėl didėja. Į Tunisą "Tez Tour" neveža - nepasiteisinusi poilsio šalis. Pastebėta, kad Lietuvos turistai nusivylė menkai išvystyta turizmo infrastruktūra, neadekvačiu kainos ir kokybės santykiu. Atsižvelgus į buvusią situaciją Egipte turistų srautas nukreiptas į Turkijos kurortus. Kiek anksčiau nei įprasta pradėti skrydžiai į šią šalį bei pratęsti skrydžiai į Tenerifę.

Klaipėdiečiai, anot "Guliverio kelionių" atstovės, Egiptą ir Tunisą keičia į Turkiją ir Kretą. Tačiau ir poilsio pačiame Egipte neatsisako.

Kelionių agentūros "Grūda" Klaipėdos filialo direktorė taip pat pastebėjo, jog Egipto iš savo kelionių tikslo sąrašų klaipėdiečiai neišbraukė. Tiesa, Egiptas - labiau žiemos kurortas. N. Pilibavičienės teigimu, šiuo metu vyrauja Turkijos aukso amžius. Ir anksčiau šią šalį mėgę lietuviai, tarp jų ir klaipėdiečiai, šiuo metu ją renkasi dar intensyviau.

Kainos kilo

Pasak A. Stonienės, išlošė tie, kurie pirko iš anksto, kadangi jie gavo ir nuolaidų, ir įsigijo keliones be kuro mokesčio. Nuo šių metų balandžio visi organizatoriai, kai kurie šiek tiek anksčiau, įvedė kuro mokestį - nuo 50 iki 150 Lt. Kainas smarkiai koregavo išaugusios degalų kainos.

Tai, jog kainos šiek tiek pakilo dėl brangstančio kuro ir įvesto kuro mokesčio, patvirtino ir "Grūdos" Klaipėdos filialo direktorė.

Pastaruoju metu, N. Pilibavičienės teigimu, klaipėdiečiai kelionei linkę išleisti vidutiniškai 1 800-2 100 litų. A. Stonienė pasakojo, jog išlaidas pažintinėms kelionėms galima suskirstyti į dvi grupes: rinkdamiesi trumpesnes keliones klientai išleidžia 600-700 litų, ilgesnėms linkę išleisti nuo 1 200 iki 1 500 litų.

I. Aukštuolytės teigimu, lietuvaičiai pasiruošę savo atostogoms išleisti apie 2 000 litų vienam asmeniui. Atkreiptinas dėmesys, kad lietuviai nelinkę taupyti kokybiškam, komfortiškam poilsiui, todėl mielai renkasi aukštos klasės viešbučius su maitinimo sistema "viskas įskaičiuota". Pasak "Tez Tour" atstovės, dabar vidutinė kelionės kaina yra didesnė apie 10 proc.

"Lietuviai yra labai išradingi. Jie ne tik laukia paskutinių minučių pasiūlymų, bet turėdami papildomą išeiginę greitai suplanuoja išvykti trumpų atostogų. Tačiau pasaulinės tendencijos rodo - tai pasikeis. Žmonės tampa vis labiau užimti, kiekviena diena yra įvertinta, todėl planavimas, o ne ekstra reagavimas pamažu taps vertybe ir pas mus. Turint omenyje, kad stabilumas ir patikimumas yra daug vertingesnis už stresą ir "pigiau", pamatysime, kad ilgoje distancijoje apsimokės planuoti - ir laiką, ir finansus", - pasakojo Ž. Gavelienė.

Anot I. Aukštuolytės, toks reiškinys kaip "paskutinė minutė" dingsta iš turizmo rinkos. Tam didžiausią įtaką daro kintanti viešbučių kainodara - kuo anksčiau užsakomas kambarys, tuo jis pigesnis, todėl klientai, norintys įsigyti kelionę už patrauklią kainą, turi atostogas planuoti kuo anksčiau. Tik tokiu atveju įmanomas geras kainos ir kokybės santykis. Delsiant mažėja pasirinkimas ir viešbučiai gali nebeatitikti pageidavimų bei lūkesčių.

"Grūdos" Klaipėdos filialo direktorės teigimu, turistų, planuojančiųjų atostogas iš anksto, yra net apie 70 procentų.

Mėgsta pažinti

Pasak "Estravel Vilnius" generalinės direktorės, lietuviai labai darbštūs, stropūs ir smalsūs. Tautiečiai net poilsinių atostogų metų yra įpratę pažinti svetimą kraštą: "Lietuviai yra labai smalsūs, protingi ir aktyvūs - taigi dažnu atveju jie stengiasi suderinti poilsį su pažinimu."

A. Stonienės teigimu, klaipėdiečiai nenusileidžia kitiems tautiečiams. "Guliverio kelionėse" dažniausiai renkasi pažintines arba poilsines-pažintines keliones.

"Grūdos" atstovės N. Pilibavičienės teigimu, labiausiai smalsūs yra vidutinio amžiaus žmonės, nuo 35 iki 45 metų.

Beje, kelionių agentūros pastebi, jog lietuvaičiai vis dažniau nori pažinti savo kraštą.

"Kelionės po Lietuvą atsigauna ir, manau, ateityje turėtų tapti dar populiaresnės", - sakė A. Stonienė. Tiesa, tiek ji, tiek N. Pilibavičienė pripažino, jog pavieniai turistai gimtojo krašto lankyti nesiveržia - pažintines, edukacines keliones po Lietuvą dažniausiai renkasi kolektyvai, tarp kurių nemažai švietimo įstaigų atstovų.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder