Lietuvą valdys kairieji ir populistai

Derybos baigtos

Vakar kairiosios Socialdemokratų ir Socialliberalų partijos su populistine Darbo partija parafavo susitarimą dėl "bendro darbo Lietuvai", kuriame numatė formuoti centro-kairės koaliciją. Vakare žadėta pasirašyti ir susitarimą dėl Vyriausybės ir valdančiosios koalicijos formavimo.

Socialdemokratų derybininkas Gediminas Kirkilas žurnalistams pareiškė, kad tokia koalicija "garantuos vidaus ir užsienio politikos tęstinumą".

Koalicija skaičiuoja turinti iki 76 balsų 141-os vietos Seime.

Anot jų, Darbo partija per derybas pasižadėjo atsisakyti savo pagrindinių per rinkimų kampaniją kartotų programinių siekių - keisti Seimo rinkimų sistemą ir įvesti parlamentarų atšaukimo mechanizmą.

Ministrų portfelių dalybos tarp koalicijos partnerių bus nustatytos atskiru protokolu.

"Valstiečiai" norėjo per daug

Iš pradžių kairieji socialdemokratai ir socialliberalai derėjosi dėl "vaivorykštės" koalicijos su dešiniosiomis Tėvynės sąjunga bei Liberalų ir centro sąjunga, o joms nutrūkus veda derybas su populistine Darbo partija bei Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga.

Tačiau ir šiose derybose atsirado kliūčių, "valstiečiams" pareikalavus daugiau nei vieno jiems pasiūlyto ministro portfelio.

Socialdemokratų lyderis ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas yra pareiškęs, kad dabartinei valdančiajai daugumai naujoje Vyriausybėje turėtų atitekti mažiausiai septynių ministrų portfeliai ir premjero postas. Tokiu atveju derybų partneriams lieka tik šešių ministrų kėdės.

Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga, kuri per rinkimus, kaip ir Naujoji sąjunga, iškovojo 10 mandatų, pareikalavo atiduoti ne vieno, o dviejų ministrų postus - tiek, kiek siūloma socialliberalams.

Pasak A. Brazausko, "valstiečių" norą būtų galima patenkinti, jei Darbo partija sutiktų atsisakyti vieno posto Vyriausybėje.

"Vaivorykštė" išblėso

Pasiteiravus, ar A. Brazausko ir A. Paulausko koalicija bei Darbo partija bandys įkalbinėti liberalcentristus prisijungti prie jų koalicijos, premjeras teigė, kad jiems turėtų rūpėti valstybės interesai.

"Kodėl įkalbinėti? Aš manau, kad valstybės interesai jiems taip pat rūpi, kaip ir mums. Aš manau, kad jie kvalifikuoti žmonės, rimta partija, turi galvoti apie valstybę", - aiškino jis, pripažindamas, jog antradienio liberalcentristų pareiškimas apie tai, kad jie nesidės prie koalicijos su Darbo partija, nuliūdino.

Nepaisant to, A. Brazauskas sako, kad jei net ir kitos partijos neprisidės, socialliberalai ir socialdemokratai sudarys koaliciją tik su Darbo partija. "Jei kiti neina, tai mums tenka tik su Darbo partija daryti, o ką gi daugiau?", - klausė premjeras.

Seimo rinkimuose politikos naujokė Darbo partija iškovojo 39 mandatus Seime, socialdemokratų ir socialliberalų koalicija - 31. Norint formuoti daugumą reikės turėti 71 vietą Seime.

A. Brazauskas mano, kad prie koalicijos prisijungs pavieniai parlamentarai, kai kas pereis iš kitų partijų.

Prognozuoja Vyriausybių kaitą

Liberalų ir centro sąjunga dar galėtų prisijungti prie derybų dėl koalicijos, kurioje dalyvautų ir Darbo partija, tačiau su tam tikromis išankstinėmis sąlygomis, vakar pareiškė sąjungos pirmininkas Artūras Zuokas.

"Pirmiausia, manau, V. Uspaskichas neturėtų būti ministrų kabineto narys. Antra, mes turėtume aiškiai sutarti dėl Vyriausybės programos principų, dėl tų pažadų ir tų programos nuostatų, kurios buvo pasiūlytos Liberalų ir centro sąjungos. Trečia, jau konkrečiai formuojant Vyriausybę, turėtume aptarti, kad postai, kurie yra numatomi, atitiktų asmenų kompetenciją ir sugebėjimus", - išvardijo jis.

Liberalų ir centro frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis prognozavo, jog socialdemokratų, socialliberalų ir Darbo partijos sudaryta dauguma be VNDP bus nestabili ir Lietuvai gresia dažna Vyriausybių kaita.

Jo nuomone, nestabilumą gali padidinti ir premjero A. Brazausko bei ūkio ministro posto siekiančio Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho nesutarimai dėl įtakos sferų.

Taikinys - milijardai

Seimo Liberalų ir centro frakcijos seniūno pavaduotojas Kęstutis Glaveckas pareiškė tiesiai - socialdemokratų, socialliberalų ir Darbo partijos derybos dėl būsimos valdančiosios koalicijos ir Vyriausybės sudarymo vyksta "ne dėl dėl kėdžių, o dėl finansų, kurie su tomis kėdėmis ateina".

Kalbėdamas apie ateinančias Europos Sąjungos lėšas, politikas pastebėjo, kad pagrindinės tų pinigų "tvarkytojos" yra Aplinkos apsaugos, Susisiekimo, Ūkio, Žemės ūkio ir dalinai Vidaus reikalų ministerijos.

Todėl, K. Glavecko nuomone, pagrindiniai debatai vyksta dėl to, kas bus ūkio ir susisiekimo ministrai, nes, jo duomenimis, abejose šiose ministerijose per artimiausius metus bus perskirstyta ir kontroliuojama apie 8 milijardai litų.

A. Bosas ministru nebus

Pasak Darbo partijos pirmininko pavaduotojo Viktoro Muntiano, būsima Vyriausybė bus formuojama pariteto pagrindais tarp dviejų partnerių - Darbo partijos ir dabartinės valdančiosios socialdemokratų ir socialliberalų daugumos.

Dabartinė valdančioji dauguma išlaikys Vyriausybėje premjero ir septynių ministrų postus, o Seime - Seimo pirmininko postą. Darbo partijai atitektų šeši ministrų postai.

Susitarime dėl bendro darbo numatyta, jog premjeras privalo suderinti kandidatūras į ministrus su visais koalicijos partneriais.

Vakar Darbo partijos lyderis V. Uspaskichas įteikė 12-kos kandidatų į ministrus pavardes.

BNS žiniomis, tarp kandidatų nėra Darbo partijos pirmininko pavaduotojo verslininko Antano Boso, kuris pretendavo į Ūkio ministro postą. Neatmetama, jog posto Vyriausybėje negavęs A. Bosas gali atsisakyti Seimo nario mandato.