Lietuva stoja į Europos kosmoso agentūrą

Lietuva nusprendė duoti paraišką dalyvauti Europos kosmoso agentūros veikloje. Tai ketvirtadienį po Mokslo technologijų ir inovacijų plėtros komisijos posėdžio pareiškė premjeras Gediminas Kirkilas. Tiek jis, tiek švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius tvirtino, jog investicijos į tai nėra per didelės ir keleriopai atsipirks.

93 proc. investicijų grįžta vos pradėjus mokėti įmokas.

Europos kosmoso agentūros nario mokestis siekia 10 mln. litų. Pasak A. Monkevičiaus, tokią sumą reikės mokėti tik 2019 metais, nuo 2010-2011 metų teks investuoti po du milijonus litų.

Anot G. Kirkilo, susidomėjimą galimybėmis dalyvauti kosminiuose tyrimuose jau pareiškė 37 mokslo institucijos ir 24 verslo įmonės.

Pirmuosius žingsnius stojant į Europos kosmoso agentūrą žengs švietimo ir mokslo ministras A. Monkevičius. Jam pavesta parašyti laišką apie ketinimus prisijungti prie agentūros.

Toliau derybų procesą koordinuos Lietuvos mokslo taryba. O nuo 2010 metų šiam darbui ketinama įkurti atskirą instituciją - Lietuvos kosmoso agentūrą. Paskaičiuota, kad jos išlaikymas šaliai kainuos dar apie milijoną litų kasmet.

Pasak A. Monkevičius, pasirengimo narystei Europos kosmoso agentūroje plano įgyvendinimas truks 10 metų. Anot ministro, Lietuva likusi kone paskutiniąja valstybe Europoje, nepareiškusia noro dalyvauti agentūros veikloje.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) generalinis direktorius Danas Arlauskas prisijungimo prie Europos kosmoso agentūros svarbą lygino su šalies įstojimu į Europos Sąjungą (ES) ir NATO.

"Tai atveria naujas galimybes verslui. Kiek sugebėsime ten įsiskverbti, priklauso nuo mūsų pačių. Dabar tegalime spėlioti, kokioms įmonėms narystė būtų įdomi, nes nežinome viso spektro galimų užsakymų. Ši informacija yra įslaptinta", - aiškino D. Arlauskas.

Ar stojimas į Europos kosmoso agentūrą - tai pirkimas katės maiše? LVDK vadovas teigė taip nemanantis, anot jo, jei narystė būtų nenaudinga, kitos valstybės iš agentūros pasitrauktų.

Fizikos instituto mokslininkas prof. Vladas Vansevičius teigė, jog yra žinoma daugiau nei 1,5 tūkst. pavyzdžių, kai kosmoso technologijos pritaikomos ir tarnauja visuomenei žemėje.

Skafandrų technologijos pritaikytos neišnešiotų vaikų auginimui dirbtiniuose skafandruose. Didžioji dauguma sunkvežimių Europoje važinėja padengti raketų gamybai išrastomis medžiagomis. Pasak mokslininko, neįkainojamą indėlį kosmoso technologijos suteikė telekomunikacijos, navigacijos, pozicionavimo, vietos nustatymo galimybėms.

Lietuva, anot V. Vansevičiaus, turi labai geras tradicijas šioje srityje. Sovietų sąjungos didžiausias pasiekimas, erdvėlaivis Buranas, buvo padengtas Lietuvoje gamintomis termoizoliacinėmis dangomis. Lietuvoje buvo gaminami ir siuvami atskiri tekstilės elementai skafandrams.

Daugiau nei du dešimtmečius lietuviai kosmose atlikinėjo įvairius augalų auginimo eksperimentus, domėjosi, kaip elgiasi augalai, atsidūrę nesvarumo sąlygomis.

Pasak profesoriaus, dabartinėje situacijoje, kuomet jau 2034 metais pasaulio tautos žada išsilaipinti Marse ir pradėti jo atgaivinimą iki tinkamo gyvybei, tokia patirtis su augalais, su gyvybe, su fiziologiniais žmogaus poreikiais kosmose yra labai aktualūs.

"Didžiausia bėda, kad visa tai buvo daroma su grifu slaptai. Dokumentai ir technologijos buvo atiduoti, viskas liko slapta", - sakė V. Vansevičius.

Eltos inf.