Lietuva pritarė interneto mirties bausmei

Sausio pabaigoje Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis patikėtinis Japonijoje Albertas Algirdas Dambrauskas, kartu su kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių atstovais, pasirašė Prekybos susitarimą dėl kovos su klastojimu ACTA. Anot kai kurių ekspertų, ši sutartis - giljotina internetui. Tiesa, ACTA dar turės ratifikuoti nacionaliniai parlamentai.

Oficialiai nurodoma, kad ACTA (angl. Anti-Counterfeiting Trade Agreement) yra antipiratinė prekybos sutartis, kuria siekiama apsaugoti tarptautines intelektinės nuosavybės teises. Aktyvistai prieštarauja ir įrodinėja, kad ši sutartis ne tik apribos interneto laisvę, bet ir pažeis žmogaus teises ir asmeninę laisvę. Tvirtinama, kad ACTA buvo rengiama visiškai slaptai, ir jei ne "WikiLeaks" paviešinti dokumentai, apie ją žmonės galėjo sužinoti tik jau po pasirašymo.

Formaliai teigiama, kad ši sutartis turėtų apgintį intelektinę nuosavybę bei apsaugoti ekonomiką nuo klastočių. Tačiau aistringi interneto vartotojai pastebi, kad ACTA iškelia intelektinės nuosavybės autorių piniginius lūkesčius virš svarbiausių žmogaus teisių, nes leidžia tikrinti asmeninių elektroninių laikmenų (mobilaus telefono, kompiuterio, grotuvo ir t. t.) turinį muitinės zonose, konfiskuoti asmeninius daiktus, jeigu kažkas įtaria, kad galbūt sieki ekonominės naudos, vienaip ar kitaip naudodamas intelektinį turtą. Be to, leidžia valstybės institucijoms gauti visą informaciją apie vartotoją iš interneto teikėjo, jeigu yra įtariama, kad neleistinai naudojamasi intelektiniu turtu. ACTA taip pat priverstų sutartį pasirašiusias valstybes pakeisti įstatymus ir įteisinti įtariamų piratavimu vartotojų blokavimą nuo interneto.

Spaudžia politikus

Skeptikai visu balsu šaukia, kad nors ACTA ir vadinama prekybos sutartimi, iš tiesų tai yra dar vienas antipiratinis įstatymas. Be to, ši sutartis autorių teisių pažeidimus ragina traktuoti kaip kriminalinius nusikaltimus, nors šalių įstatymuose už šią veiklą yra numatyta tik administracinė atsakomybė.

PROTESTAI prieš bandymus surasti apynasrį internetui vyko ir virtualiojoje erdvėje. Sausio 18 d. protestuodami neveikė tūkstančiai tinklalapių. Didžiausia streiko dalyvė - interneto enciklopedija "Wikipedia" - siūlė įsivaizduoti pasaulį be nemokamų žinių. Jos perspėjimą perskaitė daugiau nei 162 mln. žmonių. SCANPIX nuotr.

Todėl ES piliečiai raginami kreiptis į savo šalies europarlamentarus ir išsakyti nepritarimą ACTA iki balsavimo Europos Parlamente (EP), kuris turėtų įvykti šią vasarą.

Beje, EP prieš porą metų jau išsakė savo nuomonę ACTA sutarties atžvilgiu. Triuškinama balsų persvara parlamentarai nepritarė kai kurioms sutartyje išsakytoms nuostatoms.

Žmogaus teisių gynėjai nerimauja, kad tokia tarptautinė sutartis leis valdininkams bei teisėsaugininkams apeiti nacionalinius įstatymus, ginančius žmogaus teisę į privatumą ir informacijos laisvę.