2017 m. lapkričio 20 d. 03:49 val., pirmadienis

ve  >  Žinios  >  Lietuva  >  Lietuvos naujienos

Lietuvos naujienos

Kylančios kainos žadina įtarimus

(29)

Kylančios kainos žadina įtarimus nuotrauka, foto

Mūsų pinigai

Infliacija Lietuvoje jau smogė mažiausias pajamas gaunantiems piliečiams - pastaruoju metu gerokai pabrango net pigiausio segmento prekės, kurios buvo išeitis nepasiturintiems gyventojams.

 Nors prekybininkai neigia įtarimus, esą jie produktus brangina dirbtinai, Seimo pirmininkas viešai tvirtina nė kiek neabejojantis, jog čia kalti karteliniai susitarimai.

Vasarą prasidėjusį pieno produktų brangimą vainikavo pigiausio pieno kainų šuolis. Neseniai litras šio produkto pabrango net penktadaliu.

Prekybininkai tikina, kad šią pigiausio segmento prekę, kuri yra viena populiariausių tarp pirkėjų, buvo stengiamasi kuo ilgiau išlaikyti nepabrangusią.

Vis dažniau karteliniais susitarimais įtarinėjami gamybininkai neigia šiuos kaltinimus ir sako, kad produkciją branginti tenka dėl augančių žaliavų kainų. Kartu užsimenama, kad šis brangimas, ko gero, ne paskutinis.

Brangina tik gamintojai?

"Maxima LT" prekybos centruose pigiausio "Saulės" pieno, kurį gamina UAB "Rokiškio pienas", litras anksčiau kainavo 1,69 lito. Analogiška "Iki" prekybos centruose buvo ir UAB "Varėnos pienelis" gaminamo pigiausio pieno kaina. Abu šie produktai neseniai pabrango iki 1,99 lito (beveik 18 proc.).

Kol kas nepakilo tik pigiausio "Norfos" prekybos centruose parduodamo "Sodžiaus" pieno kaina. 900 ml šio gėrimo pakelis iki šiol kainuoja 1,48 lito (1,64 Ltl). Tačiau tai, anot "Norfos" atstovų, tęsis neilgai.

"Maxima LT" ir "Iki" atstovai spaudai tikina, kad jų bendrovės antkainių šiam pienui nedidino, esą jis pabrango dėl to, kad kainą didino gamintojai.

"Produkciją su "Maxima LT" prekybos ženklais "Optima linija", "Saulės" ir kitais stengiamės maksimaliai ilgai išlaikyti nebranginamą. Tačiau ilgai tai tęstis negali. Atskirų prekių pokyčiai yra neskaičiuojami, tačiau bendrai visi pieno produktai vasarą iš pradžių buvo pabrangę apie 5 procentus, o pastaruoju metu pabrango dar apie 10 procentų. "Maxima LT" savo ruožtu antkainių tikrai nedidino, nes bet koks kainų šuolis visų pirma yra nenaudingas. Didinti antkainių neleidžia ir milžiniška konkurencija mažmeninėje prekyboje", - teigė "Maxima LT" atstovė spaudai Viktorija Jakubauskaitė.

"Tikrai negalima teigti, kad labiausiai pabrango pigiausias pienas. Šis segmentas brango vėliausiai, tik po to, kai dėl išaugusių žaliavų kainų bei darbo sąnaudų padidėjo brangesnių pieno produktų kainos. "Iki" antkainio pigiausiam pienui nedidino", - tvirtino "Iki" atstovas spaudai Tomas Vaišvila.

Paguodžiančių žinių neturėjo ir "Norfos" atstovas spaudai Darius Ryliškis.

"Pigiausias "Sodžiaus" pienas artimiausiu metu brangs. Kiek ir kada, - dar neįmanoma pasakyti. Tai, kad jį gaminančią bendrovę "Pienalita", kaip ir prekybos tinklą, valdo ta pati bendrovė "Norfos mažmena", negali neutralizuoti rinkos faktorių - infliacijos, brangstančios žaliavos, kylančio darbo užmokesčio. Likusieji pieno produktai brangsta arba pabrango tiek pat, kiek ir kituose prekybos centruose", - sakė D. Ryliškis.

Kalta žaliava ir algos?

"Iki" prekybos tinklui pigiausią pieną tiekusios UAB "Varėnos pienelis" direktorius Kęstutis Izokaitis teigia, kad produkcija brangsta, nes kyla žaliavų kainos.

"Prieš keletą mėnesių už litrą pieno mokėdavome po 69 centus, o dabar - jau 85-90 centų. Prognozuojamas ir tolesnis žaliavos brangimas. Labai smarkiai į Lietuvos rinką pradėjo veržtis kaimyninės šalys. Tai kelia kainas. Žaliava brangsta visoje Europoje", - sako K. Izokaitis.

Anot jo, bendrovė daugiausiai parduoda pigiausio pieno, tačiau buvo branginamos visos šio gėrimo rūšys.

"Kainų šuolis gali skirtis dėl produkto populiarumo ir kitų įvairių faktorių, tačiau kartelio tikrai nėra. Kad mūsų pigiausia produkcija pabrango tiek pat, kaip ir kitų gamintojų, - tai tik sutapimas", - aiškino K. Izokaitis.

UAB "Rokiškio pienas" rinkodaros direktorius Liutautras Našliūnas teigė negalintis atskleisti, kokią įtaką pigiausio "Maximai LT" gaminamo "Saulės" pieno brangimui padarė pats gamintojas, nes tai esanti komercinė paslaptis.

"Privačios etiketės produkciją prekybos centrai siekia nusipirkti kuo pigiau, tačiau tai dar nereiškia, kad ji ir lentynose bus pigiausia. Ši prekė gali būti pardavinėjame ir kaip ekonominė, ir kaip didesnės pridėtinės vertės", - aiškino L. Našliūnas.

Anot jo, visa pieno produkcija šalyje pastaruoju metu brango tiek, kiek ir didėjo vidutinis darbo užmokestis. Kitas kainas didinantis faktorius - brangstanti žaliava.

"Jokie karteliniai susitarimai neegzistuoja. Iš produkcijos pardavimo Lietuvoje daug neuždirbama, kur kas naudingiau yra eksportuoti produkciją į užsienį", - tvirtino "Rokiškio pieno" rinkodaros direktorius.

Jis prognozuoja, kad artimiausiu metu reikėtų tikėtis pieno produkcijos kainų stabilizacijos.

"Kainos keliamos dirbtinai"

Viktoras MUNTIANAS, Seimo pirmininkas

Maisto produktų ir kitų prekių kainos keliamos dirbtinai. Kainos kyla vienu metu visose Baltijos valstybėse tose pačiose šakose. Be susitarimų nėra jokių galimybių tokiam reiškiniui atsirasti. Konkurencijos taryba ir kainų kontrolės komisija šioje vietoje veikia nekompetentingai ir silpnai. Aiškintis, dėl ko kyla kainos, ateityje galėtų būti įsteigta parlamentinė komisija.

Remigijus ŠIMAŠIUS"Kainas kelia gerėjantis gyvenimas"

Remigijus ŠIMAŠIUS, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas

Kaip pastebėjo žymus ispanų filosofas Ortega Y. Gasetas, kažkodėl kai pabrangsta duona, žmonės degina kepyklas... Kartais panašu, kad mes esame panašiame kelyje - pabrangus duonai ir pienui kalti lieka duonos kepėjai, pieno perdirbėjai ir šių produktų pardavėjai.

Kai kyla bet kokios kainos, būtina prisiminti tai, kad kaina - tai santykis tarp prekių ir pinigų. O pinigų Lietuvoje apskritai bei konkrečiai žmonių kišenėse vis daugiau. Tai dėl ekonomikos, produktyvumo, eksporto, o iš paskos - ir atlyginimų augimo. Taip pat dėl valdžios išlaidų augimo, įskaitant ir iš skolintų bei iš Europos Sąjungos plaukiančių lėšų, emigrantų uždirbtų ir į Lietuvą siunčiamų pinigų. Padaugėja pinigų - padidėja paklausa. Tačiau išaugus paklausai pasiūla automatiškai nepadidėja, tad pinigų kiekiui augant greičiau nei prekių kiekiui, pastarosios brangsta.

Tačiau žinome, kad šiandien ypač brangsta maisto produktai. Jų specifinio brangimo priežasčių reikia paieškoti giliau. Ko gero, pati svarbiausia priežastis yra tai, kad pasaulyje daugėja žmonių, auga darbo pasidalinimas, daugėja gerovės.

Vertėtų prisiminti šią vasarą nuskambėjusius buvusio nekilnojamojo turto įmonės "Ober Haus" savininko žodžius, kai jis pardavė įmonę ir pareiškė, kad iš Estijos išsikelia į Argentiną, kur užsiims pienininkyste. Be jokių skaičių, tačiau remdamasis savo verslo intuicija jis pasakė, kad pieno paklausa auga ir tai turėtų būti geras verslas. Pieno kainos pasaulyje netruko pakilti apie dvidešimt procentų, o vėliau - dar daugiau.

Gėda Vakarų pasauliui, tačiau vieną iš pagrindinių maisto kainų augimo priežasčių prieš kelis mėnesius nurodė ne kas kitas, o komunistinis Kubos lyderis Fidelis Kastro priekaištaudamas JAV lyderiui Džordžui Bušui. Vakarų šalys (įskaitant ir mus tarp jų), siekdamos energetinės nepriklausomybės, pakėlė maisto kainas pasaulyje. Tačiau kaipgi jos tai galėjo padaryti? Tai - biodegalų gamybos skatinimas. Dirbama žemė ir kiti žemės ūkio produkcijai gaminti reikalingi resursai yra riboti. Panaudoji jį vienoms reikmėms - nebelieka kitoms. Tad natūralu, kad kuo daugiau rapsų ir javų bus auginama biodyzelino ir bioetanolio gamybai, tuo mažiau žemės bus naudojama maisto gamybai. Dėl panašių priežasčių jau kuris laikas cukraus kaina svyruoja kartu su naftos kaina. Šiuo atveju rinka reaguoja ne į savaime vykstančius pokyčius, o į Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų energetikos politikos priemones.

Tačiau kaip taip atsitinka, kad pasaulinės tendencijos atslenka ir į Lietuvą? Kuo čia dėti Lietuvos vartotojai ir kodėl kainos atitinkamai nepakyla savo produkciją parduodant žemdirbiams? Žemdirbiai tokioje situacijoje neliks nuskriausti. Tiesiog kainos kyla dėl paklausos, o žemdirbiai nuo vartotojų, kurie lemia paklausą, kaip žinia, yra gerokai toliau nei prekybininkai ar perdirbėjai. Tais atvejais, kai žemdirbys yra ir prekybininkas, kainų pokyčius jis pajunta greičiau. Tarkime, grūdų atveju ūkininkas sprendžia kada parduoti, o kada ne, o tai jau - spekuliaciniai veiksmai, tad ir kainų pokytis greitas, tad ir grūdų pabrangimo naudą žemdirbys pajus iš karto. Pieno atveju kiek kitaip, nes jo nei susandėliuosi, nei pats nuveši į Kiniją ar Ameriką parduoti. Pasaulinė prekyba vyksta iš esmės pieno miltelių pavidalu. Tad ir iš kainų pokyčių žemdirbys išlošia ar pralošia tik labai netiesiogiai. Tačiau jei situacija liks kaip dabar - kainų augimo naudą labai pajus ir pienininkyste užsiimantys ūkininkai, nes pieno perdirbėjai, norėdami patenkinti išaugusią paklausą, turės rimtai pakonkuruoti dėl žaliavos.

Be abejonės, iš maisto kainų pasaulinio augimo labiausiai išlošia šiuo verslu tarptautiniu mastu užsiimančios įmonės, įskaitant ir maisto perdirbėjus. Tačiau kas čia blogo ir smerktino? Juk galiausiai tai reiškia, kad Lietuvoje - vis dar žemės ūkio krašte - bus sukurta daugiau pridėtinės vertės. Kartu turėtume atminti ir tai, kad globali rinka ir prekiavimo galimybės reiškia, jog nė vienos šioje rinkoje dalyvaujančios šalies piliečiai neliks be maisto, ir svarbūs pokyčiai pasimatys ne deficito ar bado, o padidėjusių kainų pavidalu.

Martynas VAINORIUS

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

AS

2010-05-02   07:32

juozai,o jus turbut labai gerai gyvenat teisingai dirbti tik lietuvoj as su jumis.........

ailada

2010-05-02   07:32

Kad taip atlyginimai padidėtų,kaip kyla produktų kainos,tai gal ir būtų galima sakyti tą nesąmonę,kad"gyvenimas gėrėja"...nebent tiems,kurie "prie lovio"...

Xcyba

2010-05-02   07:32

Perku pievas ir karves arba keiciu i NT.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Lietuvos naujienos

Kita savaitė prasidės vis žemėjančia temperatūra, kai kur ji neigiama išliks ir...

Orai: sulauksime ir tikro sniego nuotrauka, foto

Orai kuo toliau, tuo labiau primins žiemą, LRT RADIJUI sako sinoptikė Edita...

Orai vis labiau primins žiemą nuotrauka, foto

Švedijoje viešinčią Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę nustebino vietos žurnalistės klausimas apie...

„Tai nelabai gera žinia. Pasiaiškinsiu, ar tai tiesa“ nuotrauka, foto

Savaitgalį orai daugelio, tikriausiai, nedžiugins, LRT RADIJUI sako sinoptikas Vytautas Sakalauskas. Kasdien...

Savaitgalį orai nedžiugins nuotrauka, foto

Lapkričio 20-ąją gimtadienį švenčia nuotrauka, foto

Klaipėda, Jei pastebėjote, jog šiandien Jūsų giminaitis, draugas, pažįstamas ar kolega švenčia gimtadienį,...

Įspėja dėl stipraus vėjo ir gausaus lietaus nuotrauka, foto

Klaipėda, Dėl naktį Klaipėdoje prognozuojamo gausaus lietaus ir stipraus vėjo, Klaipėdos miesto savivaldybė...

Klaipėdą vėl skandina lietus nuotrauka, foto

Klaipėda, Klaipėdiečiams dar neatsigavus po savaitės pradžioje miestą skandinusios stichijos, sekmadienį po gausaus...

Viešoje vietoje apiplėštas berniukas nuotrauka, foto

Kriminalai, Lapkričio 18 d., apie 16:30 val., Klaipėdoje, Herkaus Manto g., viešojoje vietoje,...

Klaipėda, Paskelbta prieš 3 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 6 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 9 val.

Kriminalai, Paskelbta prieš 11 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...