2019 m. vasario 20 d. 15:04 val., trečiadienis

ve  >  Žinios  >  Lietuva  >  Lietuvos naujienos

Lietuvos naujienos

Kormoranų byla persikels į tarptautinį lygį

(4)

2014-04-26, 00:15

Irma DUBOVIČIENĖ, Respublika.lt

Kormoranų byla persikels į tarptautinį lygį nuotrauka, foto

© Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Jau septyneri metai, kai šalyje reguliuojama didžiųjų kormoranų populiacija. Ornitologai tvirtina, kad aplinkosaugininkų užsimota jau per plačiai. Esą ujami paukščiai gali išnykti.

Kodėl pasipiktino ornitologai

Didžiųjų kormoranų populiacijos gausai penkiose kolonijose reguliuoti Aplinkos ministerija šiemet skiria 58,5 tūkst. litų. Viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi biologinės įvairovės išsaugojimo asociacija „Gamtos namai“ užduotį kaip kasmet atliks pasitelkdama ministerijos tam numatytas priemones, tarp kurių ne tik vizualinės bei garsinės priemonės ar dėčių atšaldymas, bet ir medžioklė.

Tai, kad vasarą paukščiai gali atsidurti šautuvo taikiklyje, sukėlė ornitologų pasipiktinimą. Kormoranų kolonijos - ne tas pat, kas tvenkininės žuvininkystės ūkiai, kurių šeimininkams nuo lengvo grobio ieškančių žuvalesių paukščių leidžiama gintis šaunamuoju ginklu. „Lįsti į kolonijas, kur bejėgiai jaunikliai? Ar tėvai nušaunami, jaunikliai iš bado numiršta? Tai drastiški, neetiški dalykai“, - piktinasi Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis.

Ornitologų draugija kreipėsi į Aplinkos ministeriją prašydama peržiūrėti sprendimus, ir ne tik dėl kormoranų medžioklės. Esą visuomenė yra klaidinama viešai pateikiama informacija apie kormoranų populiacijos gausą ir daromos žalos mastą, o populiacijos reguliavimas yra chaotiškas, nepagrįstas taikomaisiais tyrimais. Tik pastaraisiais metais Gamtos tyrimų centre suburta mokslininkų grupė tiria, kokį poveikį miškų ekosistemai turi kormoranų kolonijos. Ji dėmesį sutelkė į Juodkrantę, kur kormoranų žala didžiausia. Šios kolonijos reguliavimu, pasak L.Raudonikio, šiandien galima būtų apsiriboti.

Visoje Europoje jau konstatuojamas didžiųjų kormoranų populiacijos mažėjimas. Iš daugiau nei dešimties kolonijų Lietuvoje likusios šešios, kai kurios tokios mažos, kad žmogaus įsikišimas gali būti pražūtingas. Ornitologai baigia skaičiuoti, kiek iš tiesų yra perinčių porų, ir šiuos skaičius pateiks aplinkos ministrui. Pasak L.Raudonikio, įsikišus visuomeninei organizacijai ministerija pakeitė retoriką, ji tapo švelnesnė. „Toliau stebėsime, kaip bus. Jeigu pradės šaudyti, kreipsimės į Europos Komisiją“, - ryžtingai nusiteikęs ornitologas.

Kenčia Juodkrantės sengirė

Kolonijomis gyvenančių paukščių nemėgsta jų kaimynystėje įsikūrę žmonės, mat jie teršia aplinką. Tačiau labiausiai nuo didžiųjų kormoranų kenčia medynai. Lizdavietėms pasirinkti medžiai dėl išmatų poveikio ilgainiui nudžiūsta. Pomedžiuose kurį laiką net žolė neželia. Kai sausuoliai išvirsta, paukščiai priversti ieškoti kitų lizdaviečių, taip kolonijos užimtas plotas pamažu plečiasi. Juodkrantėje didžiųjų kormoranų kolonija Lietuvoje didžiausia, užima 22 hektarus. Tame plote atsivėrė 8 hektarų plynė: čia anksčiau ošė sengirė.

Kuršių nerijos nacionalinio parko Juodkrantės girininkas Tomas Jukna „Respublikai“ pripažino apie kormoranus nieko gera pasakyti negalintis: „Kur peri kormoranai, po medžiais nelieka absoliučiai jokios augalijos. Jiems pasitraukus, pirmiausia ima želti žolė, tada krūmai, daugiausia šeivamedžiai. Po jais taip pat niekas neauga. Po krūmynus nepagrybausi, nepauogausi, kaip buvo iki kormoranų“.

Kol kas nenuspręsta, ką daryti su plotu, kuriame prieš 30 metų, iki kormoranų atsikraustymo, buvo sengirė. „2012 metų rudenį pasodinome hektarą bandomųjų želdinių: pušų, beržų, eglių. Vieną sklypelį palikome savaiminiam atžėlimui. Rezultatai liūdni, - apie nesėkmingus želdinimo bandymus pasakoja T.Jukna. - Reikėtų žiūrėti dirvos cheminę sudėtį, tokių tyrimų nedarėme. Matyt, nelabai mėgsta pušis tokios sudėties dirvą, kokia lieka po kormoranų kolonijos“.

Juodkrantės girininkas teigia, kad su kitomis rūšimis kormoranai nekonkuruoja, su čia perinčiais garniais jie jau pasidaliję teritorijas. O vienintelis natūralus priešas yra varnos, kurios nepraleidžia progos pasimėgauti be priežiūros paliktais kiaušiniais ar jaunikliais.

Ar efektyvios yra kolonijos gausos reguliavimo priemonės, T.Jukna nepastebėjo. „Kai petardos sprogsta virš lizdų, garso ir šviesų išgąsdinti paukščiai pakyla, ne visada spėja grįžti iki tamsos, kiaušiniai atšąla. Taip vakarais šaudoma dvi tris dienas. Vienais metais išsiritančių jauniklių sumažėjo daugiau negu 50 proc. Tačiau kur dingsta baidomi paukščiai, tyrimų niekas nedarė - jie susisuka lizdus kitur ar persimeta į kitą koloniją“, - svarsto girininkas.

Klausimų iš kormoranų gyvenimo, į kuriuos šiandien dar nėra atsakymo, ne vienas. Tačiau jeigu Juodkrantės girininkui būtų suteikta teisė spręsti didžiųjų kormoranų likimą, jis pasisakytų už tai, kad rūšies paplitimą reikia reguliuoti.

Ką atskleidžia mitybos įpročiai

Aplinkos ministerija didiesiems kormoranams priskiria dvi didžiąsias kaltes: sengirės Juodkrantėje ir žuvų išteklių Kuršių mariose naikinimą. Dėl pirmojo kaltinimo su aplinkosaugininkais niekas nesiginčija, nors, kaip pastebi ornitologai, dviejų bebrų šeima pagal poveikį miškui prilygsta visai paukščių kolonijai. O dėl kormoranų įtakos žuvų ištekliams, lengviau rasti kaltinimą paneigiančių argumentų negu jo įrodymų.

„Nėra moksliškai pagrįsto patvirtinimo, kad kormoranų kolonijos menkintų Kuršių marių žuvų išteklius“, - teigia dr.Žilvinas Pūtys, savo mokslinėje disertacijoje tyręs šių paukščių mitybą Kuršių mariose. Moksliniame darbe apibendrinti šešerius metus trukę kormoranų mitybos tyrimų ir 20 metų valstybinės stebėsenos duomenys. Atskleista, kad didieji kormoranai minta daugiausia nedidelėmis menkavertėmis žuvimis: kuojomis, ešeriais, pūgžliais. Pasitaiko ir stambesnių, geresnių žuvų, net starkis ar ungurys, tačiau tai bus vienintelis iš 30 tūkst. per šešerius metus susižvejotų žuvų.

Dr.Ž.Pūtys atkreipė dėmesį į dar vieną Kuršių marių ekosistemai svarbų dalyką. Kormoranai noriai lesa ne tik verslinei žvejybai nepatrauklias žuvis, bet ir invazinę agresyvią rūšį - juodažiočius grundalus, kurie Kuršių mariose ir Baltijos priekrantėje pradėjo plisti prieš 7-8 metus. Kormoranai vieninteliai bent kiek reguliuoja jų paplitimą. Pagal mitybos svarbą grundalai jiems yra ketvirtojoje vietoje.

Remdamasis ne tik savo, bet ir kitais Baltijos regione bei Šiaurės Amerikoje atliekamais moksliniais tyrimais, dr.Ž.Pūtys teigia, kad daugeliu atvejų atsakymai sutampa - žymesnio poveikio žuvų ištekliams natūraliuose vandenyse kormoranai nedaro, yra tik lokalus arba nedidelis poveikis. „Žuvų išteklius veikia ne vien kormoranai, bet ir verslinė žvejyba, gal jūros vandens mariose daugėja, gal dar kas nors“, - problemos daugialypiškumą linkęs įžvelgti mokslininkas.

Lietuvos ornitologų draugijos vadovas L.Raudonikis primena, kad žuvalesių paukščių Lietuvoje yra daugiau kaip 20 rūšių, kiekvienos iš jų populiacija yra dešimteriopai didesnė negu didžiųjų kormoranų, atitinkamai didesni ir sulesamų žuvų kiekiai. Tačiau kormoranai gyvena kolonijomis, todėl žmonėms susidaro įspūdis, kad jų labai daug.

„Kuršių mariose nelegali žvejyba tikrai daugiau žalos padaro negu kormoranas. Žmogui jis tam tikra prasme konkurentas. Daug tų konkurentų. Kinai buvo paskelbę ir žvirblį konkurentu, naikino, kol užpuolė kenkėjai“, - pastebi L.Raudonikis, siūlydamas nepamiršti, kad kiekviena rūšis atlieka tam tikrą funkciją, sureguliuoja visas mitybines grandis. Taip pat ir kormoranai padeda reguliuoti plėšriųjų ir neplėšriųjų, šiukšlinių žuvų santykį, net ežerų ekosistemas - pernelyg prisiveisus žaliadumbliais mintančių žuvų, kurios yra pagrindinis kormoranų grobis, išplinta melsvadumbliai, vandenyje ima trūkti deguonies, pradeda dusti plėšriosios žuvys.

Didžiųjų kormoranų kolonijos dabartinėje Lietuvos teritorijoje aprašytos dar XVIII, XIX a. Jos išnaikintos. Po didesnės pertraukos 1985 m. aptikta pirmoji perinti pora (Elektrėnuose).

Šiuo metu yra šešios pagrindinės kolonijos: Juodkrantės, „Garnių salos“ Elektrėnų mariose, Drūkšių ežero (viena iš buvusių dviejų), Prienų ties Naudžiūnų kaimu, Lukšto ežero, Briedžių salos Rusnėje. Aplinkos ministerijos duomenimis, populiacija siekia 5,4 tūkst. porų. Pagal planą iki 2018 m. kormoranų ketinama sumažinti iki 2 tūkst. porų.

Didysis kormoranas sveria 2,2-3,6 kg, lizdus suka aukštai medžiuose. Perėti pradeda vos sniegui nutirpus, dėtyje būna vidutiniškai 3 kiaušiniai. Minta daugiausia smulkiomis ir vidutinio dydžio menkavertėmis žuvimis, per dieną suvartoja vidutiniškai 0,5 kg maisto. Lietuvoje gyvena 7-8 mėn., žiemoja Centrinėje Europoje.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“

Žymos: kormoranai

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

ko

2014-04-26   22:36

IP: 86.100.135.116

didziausia zala daro gamtai zmogus pats zmogus

Aura

2014-04-26   22:03

IP: 78.57.205.236

Žmonės mielieji, ar ir dabar kai sudegė ir dega šimtai hektarų Neringos miško, jūs tebemanote, kad didžiausią žalą gamtai daro kormoranai.

bebrai

2014-04-26   11:00

IP: 78.61.206.94

Apie bebrus nusisneketa totaliai. Nemaciau ne vieno misko, kur aplink bebru namus butu tokia plyne, kaip kormoranu kolonijoje.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Lietuvos naujienos

Valstybinės reikšmės keliuose bus išjungti 139 „inkilais“ vadinami greičio matuokliai

Keliuose bus išjungti 139 greičio matuokliai nuotrauka, foto

Sekmadienį Lietuvoje bus atšauktas vasaros laikas ir įvestas žiemos laikas.

Sekmadienį Lietuvoje įvedamas žiemos laikas nuotrauka, foto

Liberalų krizė apima visą Lietuvą: Pagėgiuose spaudžiama ranka Komskiui, Klaipėdoje bręsta skilimas.

Liberalų krizė apima visą Lietuvą nuotrauka, foto

Sekmadienį minimas Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio trisdešimtmetis. 1988 m. birželio 3 d. Lietuvos...

Lietuvos persitvarkymo sąjūdžiui - 30 metų nuotrauka, foto

Prievartautojas po teismo sprendimo ėmė keiktis nuotrauka, foto

Kriminalai, 32 metų Tauragės gyventojas, visaip palauždamas aukų valią, savo lytinę aistrą tenkino...

Išrinkti gražiausi lietuviškų įmonių pavadinimai nuotrauka, foto

Lietuva, Vasario 20 d. Kultūros ministerijoje pagerbti gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkurso nugalėtojai....

Teisutis Matulevičius: aš žinau, kaip išgelbėti mūsų jaunimą nuotrauka, foto

Savivaldybių tarybų rinkimai, Aš žinau, kodėl jaunoji klaipėdiečių karta dramatiškai bėga iš politikų abejingai valdomo,...

Kada Lietuva taps svajonių šalimi? nuotrauka, foto

Euras, Nesibaigianti emigracija, maži atlyginimai, didelės kainos. Ir tai tik dalis problemų, su...

Kriminalai, Paskelbta prieš 50 min.

Lietuva, Paskelbta prieš 1 val.

Savivaldybių tarybų rinkimai, Paskelbta prieš 2 val.

Euras, Paskelbta prieš 3 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...