Kompiuteriai prarijo milijonus

Kompiuteriai prarijo milijonus

Strimgalviais kurdama informacinę visuomenę valstybė iki šiol nematė reikalo atlikti revizijos. Pasitaiko nemažai atvejų, kai viešuosiuose pirkimuose siūlomos analogiškos programinės įrangos ar informacinių sistemų palaikymo kainos skiriasi net keletą kartų. O euro įvedimas atskleidė, kad savivaldybės mažiau švaistytų, jeigu išmaniąsias technologijas diegtų centralizuotai, o ne kaip kuri išmano.

Skirtumai - milžiniški

Pritaikyti naudojamas informacines sistemas dirbti naudojant eurus dešimtadaliui verslo įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 50 darbuotojų, iš viso neprireikė papildomų investicijų, o 37 proc. tokių įmonių turėjo po daugiau kaip 1450 eurų papildomų išlaidų. Milžiniškus duomenų srautus valdanti „Sodra“ planavo už 3 mln. litų. O savivaldybėms tai kainavo daugiau kaip 3 mln. eurų. Mat pastarųjų administracijos, saugodamos savarankiškumą, prisipirkusios kuo įvairiausių programų, darbu ir, žinoma, uždarbiu aprūpina daugybę skirtingų tiekėjų.

Tai paaiškėjo nusprendus iš valstybės biudžeto kompensuoti savivaldybėms jų turimų informacinių ir apskaitos sistemų pritaikymą dirbti naudojant eurus.

Peržvelgus savivaldybėms dar 2014 m. gruodžio mėnesį Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus įsakymu numatytas kompensacijų sumas, akis bado, kad panašaus dydžio savivaldybių lėšų poreikis skiriasi net dešimtis kartų. Pavyzdžiui, Pasvalio rajono savivaldybė (daugiau kaip 26 tūkst. gyventojų) savo informacines sistemas parengti dirbti naudojant eurus planavo už 43 tūkst. litų, o Skuodo rajono savivaldybei (19 tūkst. gyventojų) patvirtintas net 0,5 mln. litų viršijantis lėšų poreikis.

Pritrūko lėšų

„Mes nedalijome kompensacijų pagal prognozes. Savivaldybėse buvo viešieji pirkimai, atliekami darbai, pasirašomi aktai ir visus tuos dokumentus vertinome, kiek atlikti darbai susiję su euro įvedimu, nes tik tokios išlaidos tinkamos kompensuoti“, - tikino Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos Planavimo ir stebėsenos skyriaus vedėjas Arminas Rakauskas. Tipinė paslauga - savivaldybės naudojamą sistemą jos gamintojas pritaiko dirbti naudojant eurus ir įdiegia naują versiją.

Pasak pašnekovo, kai kurios savivaldybės bandė gudrauti ir įtraukė į paraiškas kompensacijai gauti įvairius mokymus, techninės įrangos pirkimus ir pan. Tokie prašymai buvo atmesti.

2014 m. savivaldybių administracijoms buvo išmokėta beveik 1,92 mln. eurų, apie 0,6 mln. liko. Šįmet kompensacijoms mokėti skirta 1,375 mln. eurų, o paraiškų pateikta dėl 1,436 mln. eurų. 27 savivaldybių paraiškų sumos viršijo numatytąsias. Papildomos lėšos visoms 27 savivaldybėms proporcingai sumažintos 23 proc., bet pritrūko 61 tūkst. eurų, tad juos Vyriausybės prašoma skirti papildomai.

Paklaustas, ar buvo galima savivaldybių informacines sistemas dirbti naudojant eurus pritaikyti pigiau, A.Rakauskas teigė, kad išlaidų dydis priklausė nuo turimų programų, tiekėjų, savivaldybės įstaigų skaičiaus, tačiau kainų augimą iš dalies lėmė ir tai, kad įvedant eurą IT paslaugos rinkoje tapo labai paklausios.

Politikai revizijos nedarė

Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys stebėjosi, kad Vyriausybei siekiant informacinių išteklių konsolidavimo valstybiniu mastu savivaldybės liko nuošalyje.

„Centralizuotai perkant galima daug sutaupyti, o kiekvienu atveju, kai perkama atskira programa, atskirai perkamas ir jos palaikymas, užtat išleidžiama nemažai papildomų lėšų“, - teigė M.Bastys ir pripažino, kad komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, savivaldybių naudojamų informacinių sistemų revizijos niekada nėra atlikęs.

Pasak jo, savivaldybės pagal Konstituciją yra savarankiškos pačios spręsti, ką pirkti savo lėšomis, tačiau kai naudojamos valstybės arba ES struktūrinių fondų lėšos, taisyklėse galima nustatyti reikalavimą, kad savivaldybės ne po vieną, o bent jau apskrities pagrindu kurtų bendrą sistemą ir diegtų bendras programas. Esą tokius kriterijus turėtų nustatyti Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas „Vakaro žinioms“ taip pat prisipažino, kad jo vadovaujamas komitetas nesidomėjo, kokias informacines sistemas naudoja savivaldybės, bet klausimų, kodėl vienos sugebėjo jas įdiegti už kelis šimtus tūkstančių litų, o kitos suplojo daugiau nei milijoną, jam yra kilę.

„Kontrolės trūkumas akivaizdus. Per 25 Nepriklausomybės metus tiek visko pristeigėme, kad patys nebesuspėjame sužiūrėti. Turint komitete tik 7 biuro darbuotojus sudėtinga viską aprėpti...“ - teisinosi V.Bukauskas ir pasižadėjo, kad komitetas surašys raštą Vyriausybei dėl informacinių ir apskaitos sistemų savivaldybėse.

- Gal savivaldybės įsivedė skirtingus eurus, jei taip smarkiai skiriasi jų išlaidos informacinių sistemų pritaikymui? - „Vakaro žinios“ teiravosi Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Remigijaus ŽEMAITAIČIO.

- Įstatymai galioja vienodi, buhalterinės apskaitos reikalavimai tie patys ir realiai programos yra vienodos. Kyla klausimas, ar euro įvedimu kažkas nepasinaudojo pasipelnyti. Mano galva, Valstybės kontrolė turėtų pasidomėti ir lėšų panaudojimu, ir kokie ten tiekėjai, ar tie patys nėra laimėję konkursų dar ir savivaldybių šilumos tinkluose, vandens tiekimo įmonėse, švietimo įstaigose. O dar įdomiau būtų pasižiūrėti tos tiekėjų įmonės darbuotojų sąrašus, ar nerasim kokio tarybos nario vaiko ar mero giminaičių. Neabejoju, kad gali taip būti, nes kainų skirtumai neadekvatūs.

Jeigu jau savivaldybės išleido dešimtis tūkstančių eurų, įsivaizduokite, kokius pinigus turėjo sumokėti prekybininkai? Bet manau, kad jie besiruošdami euro įvedimui nė vienas neišleido tiek, kiek valstybės institucijos.

- Ar valstybės ir savivaldybių atsakingi pareigūnai nesuvokia, kad pirkti didelį kiekį vienodų paslaugų daug racionaliau, nei tas pačias paslaugas pirkti kiekvienam atskirai? O gal ši taisyklė informacinėms technologijoms negalioja?

- Ir valdininkai žino, ir taisyklė galioja, bet visi stengiasi pirkti kuo brangiau. Nėra tikro šeimininko, o valstybei dirbantys pareigūnai už nieką nėra atsakingi ir realiai dirba ne valstybei. Pasižiūrėkite, kiek valdininkų paskui išeina dirbti į tas įmones, kurios savivaldybėje ar įstaigoje laimėdavo daugiausiai konkursų! Ir kvailiui aišku, kokie yra interesai, tik Lietuva per maža valstybė ir per daug visi čia susiję.

Savivaldybių savarankiškumas nėra absoliutus. Taip, kompiuterinės sistemos pakeitimas yra savarankiška funkcija, bet jeigu yra tam tikra valstybės politika, skiriamos biudžeto lėšos, tai Finansų ministerija privalo kontroliuoti, kaip tie pinigai panaudojami ir kokias programas savivaldybės įdiegia. Bet kokios įmonės savininkas puikiai žino, kiek turi pinigų ir kiek gali išleisti. O pas mus ubagai nori važiuoti su ferariais - kuo labiau praskolinta savivaldybė, tuo daugiau kiša pinigų...

- Kodėl niekas negina viešojo intereso - juk pristeigta įvairių kontrolės tarnybų, pagaliau yra teisėsauga?

- Pati teisėsauga irgi taško pinigus - tai dar baisesnis dalykas. Kita vertus, akivaizdžiai matyti, kad jau nuo 2010 m. situacija Lietuvoje prastėja aritmetine progresija. Partijos į įvairaus lygio vadovų vietas sodina „savus“, kurie protiniais gebėjimais nelabai tepasižymi, tik lojalumu. O juk kvailas ir lojalus valdininkas yra pats geriausias įrankis daryti machinacijas - pasakoma, iš ko privalo pirkti tušinukus, trintukus, popierių ir visa kita. Nenorėdamas prarasti darbo klerkas bet ką padarys - juk pinigai ne jo...

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder