Kokiu tikslu iš tiesų susitiko Saulius Skvernelis ir Gabrielius Landsbergis

Praėjusią savaitę per neskelbtą susitikimą premjeras Saulius Skvernelis ir opozicinių konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis greičiausiai kalbėjosi apie paramą konkretiems projektams, LRT.lt teigia politikos apžvalgininkai Vytautas Bruveris ir Virgis Valentinavičius. Tuo metu europarlamentaro Antano Guogos kalbas, kad per susitikimą galbūt dėliotos pozicijos ateičiai, laiko fantazijomis. „Tai būtų nenušauto briedžio dalybos“, – įvertino V. Valentinavičius.

Vyriausybėje įvykęs pokalbis, pasak Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko G. Landsbergio, buvo „privataus pobūdžio“, nederintas su likusia partijos vadovybe. Konservatorių vadovas po pokalbio su premjeru žurnalistams teigė, jog buvo kalbėtasi apie premjero dalyvavimą TS-LKD suvažiavime, bei pajuokavo, kad dar aptarė „Eurovizijos“ atranką.

„Tėvynės sąjunga į valdančiąją daugumą tikrai nesiveržia, bet yra pasirengusi palaikyti Lietuvai svarbias reformas (...). Gal premjeras apsispręstų daugiau kažką pasakyti, jei jis matytų reikalą, bet tai buvo neformalus, draugiškas šnektelėjimas“, – sakė G. Landsbergis.

A. Guoga: gal konservatoriai palaikytų S. Skvernelio kandidatūrą į prezidentus

Europarlamentaras Antanas Guoga portalui LRT.lt teigė girdėjęs gandų, jog per šių dviejų politikų susitikimą galėjo būti dėliojamos ateityje galimos pozicijos.

„Girdėjau ir tokių gandų, kad galbūt tai buvo dėlionės, jog konservatoriai galėtų palaikyti S. Skvernelio kandidatūrą per prezidento rinkimus. Tai – irgi įmanomas variantas. Galėtų, pavyzdžiui, S. Skvernelis kandidatuoti kaip nepartinis, o konservatoriai paremtų.

Ar tai realu? Viskas realu politikoje. Gal tai ir Lietuvai būtų gerai. Negali žinoti... Gal G. Landsbergis būtų premjeras, o S. Skvernelis – prezidentas. Gal tai – Lietuvos ateitis? Patikėkit, viskas yra įmanoma. Juk premjeras į politiką atėjo su partija „Tvarka ir teisingumas“, – svarstė A. Guoga.

Tačiau politikos apžvalgininkai tokių gandų nelaiko rimtais. V. Valentinavičiaus teigimu, tai būtų nenušauto briedžio dalybos.

„Labai gudru prekiauti įtaka, kurios neturi. Šiuo atveju susitinka labai nelygūs žaidėjai: S. Skvernelis yra labai populiarus ir, nepaisant chaoso ir atsainaus požiūrio į komunikaciją pradiniu laikotarpiu, vis vien vyriausybė turi potencialo, o S. Skvernelio reitingai – aukšti. Ypač jis sustiprėjo, kai susilpnėjo Ramūnas Karbauskis. Tas susitikimas, manau, negalėjo siekti taip toli“, – LRT.lt komentavo V. Valentinavičius.

Dienraščio „Lietuvos rytas“ politikos apžvalgininkas V. Bruveris mano, jog tokie kuriami scenarijai labiau panašūs į fantazijas.

„A. Guoga yra žinomas fantazuotojas. Per daug viskas fantastiškai atrodo. Juolab kad tai – labai tolimi dalykai, iki to laiko politinė situacija gali pasikeisti kelis ar keliolika kartų. Neįsivaizduoju dėl to vyriausybėje besitariančių G. Landsbergio ir S. Skvernelio. Jei jie iš tiesų susėdę kalbėjo tokius dalykus, tuomet juos reikėtų vertinti labai prastai. Aš jų taip prastai nevertinu“, – LRT.lt kalbėjo V. Bruveris.

Susitikimą inicijavo S. Skvernelis?

Nei vienas iš politikų taip ir neatskleidė, kieno iniciatyva vyko G. Landsbergio ir S. Skvernelio susitikimas.

„Nežinau, kas buvo iniciatorius, to nepaklausiau. Bet noriu pasakyti, kad čia nėra retenybė – tai nuolatinis, normalus, konstruktyvus bendradarbiavimas tiek su koalicijos partneriais, tiek su opozicijos atstovais“, – apie S. Skvernelio ir G. Landsbergio susitikimą BNS sakė premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas. 

Pasak politikos apžvalgininko V. Valentinavičiaus, susitikimas galėjo įvykti S. Skvernelio iniciatyva: „Jis nori parodyti pirmiausia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijai Seime, taip pat ir koalicijos partneriams socialdemokratams, kad jam užtenka paramos visur; [nori] pagąsdinti ir koalicijos partnerius, ir LVŽS bei R. Karbauskį, kad priimti tam tikrus sprendimus jų gali ir nereikėti.“

V. Valentinavičius spėja, kad susitikime buvo kalbama apie paramą konkretiems projektams, pavyzdžiui, urėdijų pertvarkai.

Panašiai galvoja ir dienraščio „Lietuvos rytas“ politikos apžvalgininkas V. Bruveris.

„S. Skvernelis turi kažkokį darbų sąrašiuką. Premjeras mato, kad socdemai kai kuriems reikalams, pirmiausia urėdijų reformai, gali nepritarti. Jis mato, kad problemų, sprendžiant kai kuriuos klausimus, gali būti ir pačioje LVŽS frakcijoje. Gretos Kildišienės istorija parodė, kad ta frakcija siūta baltais siūlais.

Taigi jam reikia paramos Seime, o konservatoriai seniai šnekėjo, kad patys sulaukia signalų iš S. Skvernelio ir jo komandos. Patys konservatoriai užkulisiuose šnekėdavo, kad ne jie patys eina ir siūlosi, o S. Skvernelis siunčia signalus. Dabar jau tapo atviras turgelis“, – LRT.lt komentavo politikos apžvalgininkas.

Ko už tai tikisi konservatoriai

Ko mainais už paramą gali norėti konservatoriai? Anot V. Valentinavičiaus, konservatoriai ir G. Landsbergis turi džiaugtis, kad jų paslaugų apskritai prireikė, nes jie yra „silpnojo pozicijoje“: „Padėtis keistųsi, jei konservatoriai ir liberalai turėtų savo sumanymų ir pasiūlymų, eitų tartis ne dėl pritarimo, bet su savo politinėmis idėjomis. Dabar yra žaidimas antru–trečiu numeriu.“

Savo ruožtu dienraščio „Lietuvos rytas“ politikos apžvalgininkas V. Bruveris sako, kad konservatoriams norint patekti į koaliciją reikia trijų sąlygų: kad iš koalicijos būtų išstumti socdemai, tam pritartų patys „valstiečiai“, o konservatoriai norėtų eiti į koaliciją su LVŽS.

„Man atrodo, kad konservatoriai nenori eiti į koaliciją. Jie nori paprasto dalyko – pažaisti žaidimą, kuris leistų pasididinti savo politinį svorį. Pirmiausia kalbu apie konservatorių vadovybę ir G. Landsbergį. Jam dabar reikia politinių žygių, manevrų, kad padidintų savo, kaip politinio žaidėjo, svarbą rinkėjų akyse. Jei jis tariasi su premjeru ir S. Skvernelis nori jo paramos, čia jau yra kita politinė lyga“, – apibendrino V. Bruveris.

Tokiais susitikimais, pasak politikos apžvalgininko, norima toliau murkdyti socialdemokratus. „Esu beveik 100 proc. įsitikinęs, kad to nori ir prezidentūra, kuri taip pat žaidžia tam tikrą koalicijos skaldymo žaidimą – remia S. Skvernelį ir vyriausybę socdemų ir likusių „valstiečių“, susibūrusių aplink R. Karbauskį, sąskaita. Manau, prezidentė bando išsiūbuoti šias skiriamąsias linijas. Kuo labiau jos bus išsiūbuotos, tuo didesnis bus prezidentūros politinis svoris ir politinio veikimo laisvė“, – kalbėjo V. Bruveris.

Jo žodžiais, yra susiformavęs trikampis – S. Skvernelis, prezidentūra, konservatoriai: „Iš šio trikampio konservatoriams ir prezidentūrai – gryna politinė nauda, auga jų svoris ir reikšmė, galimybė dar labiau atkeršyti socialdemokratams.“

R. Karbauskis turi džiaugtis, kad pamirštama G. Kildišienė?

Savo ruožtu LVŽS vadovas ir frakcijos Seime seniūnas R. Karbauskis po S. Skvernelio ir G. Landsbergio susitikimo teigė „besidžiaugiantis, kad vyriausybės vadovas suranda tiek daug laiko susitikimams su Seimo nariais, su Seimo frakcijų vadovais“.

„Aš manau, kad artėja pavasario sesija ir yra derinamasi, kuriais klausimais gali būti sulaukta paramos. Mes gi daugybę įstatymų priiminėjame vienbalsiai, tai nedažnai pasitaiko Seimų istorijoje“, – BNS kalbėjo R. Karbauskis.

Tuo metu politikos apžvalgininkas V. Bruveris pastebi, kad R. Karbauskis netapo tuo, ko norėjo tapti.

„Ką daugiau jam sakyti? Negi sakys, kad blogai ir kerta per jo ambicijas tokie susitikimai? Nežinau, ar jis praranda savo pozicijas, bet kol kas dar netapo tuo, kuo norėjo būti. O norėjo tapti visa ko pirmininku. Buvo prisižadėjęs, kad politinis galios ir įtakos centras bus Seime. Suprask – pagrindinėje LVŽS frakcijoje Seime, jo paties rankose ir aplink jį vyks žaidimas. Taip nėra“, – pastebi V. Bruveris.

Pasak V. Valentinavičiaus, R. Karbauskis turi apskritai džiaugtis, kad vis labiau pamirštama G. Kildišienės istorija. „Jis turi džiaugtis, kad pamirštamas skandalas. Jis pakankamai gudriai demonstruoja, jog svarbu judėti rinkiminių pažadų vykdymo kryptimi ir kažkaip organizuoti vyriausybės darbą“, – LRT.lt komentavo politikos apžvalgininkas.