Į redakciją kreipęsis Taikos prospekto gyventojas R. D. pageidavo išsamiau sužinoti apie pavojingas sveikatai bekvapes radono dujas bei apie būdą nustatyti jų kiekį bute. Radiacinės saugos centro Klaipėdos skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Butienė mielai sutiko atsakyti į skaitytojams rūpimus klausimus.
- Kas tai yra radonas?
- Radonas - gamtinės kilmės radioaktyvios bespalvės ir bekvapės dujos, paplitusios visame planetos paviršiuje. Atmosferoje jis išsisklaido ir jo kiekis yra labai mažas. Tuo tarpu uždarose erdvėse, pavyzdžiui, pastatų viduje, radonas gali kauptis ir pasiekti didelį tūrinį aktyvumą, tuo sukeldamas neigiamą poveikį žmogaus sveikatai.
- Koks tas neigiamas poveikis žmogaus sveikatai?
- Radonas ir jo skilimo produktai į kvėpavimo takus patenka mums kvėpuojant. Nedidelė radono dalis suskyla ir čia jie nusėda. Skilimo proceso metu išspinduliuojamos radioaktyvios alfa dalelės, kurios gali pažeisti bronchų epitelio ir plaučių audinio ląsteles. Blogiausia yra tai, kad bespalvės ir bekvapės dujos mūsų jutimo organais nejuntamos. Po tam tikro laiko gali išsivystyti plaučių vėžys. Šio susirgimo latentinis (nepasireiškimo) periodas 15-40 metų.
- Kada buvo pradėti radono tyrimai Lietuvoje?
- 1995 m. gavus Švedijos Radiacinės saugos instituto paramą, pradėti radono tūrinio aktyvumo matavimai atsitiktinai pasirinktuose individualiuose namuose. Jie buvo atlikti 400 namų. Taip buvo nustatyti regionai, kuriuose radono pastatuose aptikta daugiausiai.
- Ar šiuo metu atliekami tyrimai Klaipėdoje?
- Šiuo metu atliekami radono kiekio matavimai daugiabučiuose namuose Klaipėdoje ir kituose miestuose, siekiant gauti kiek įmanoma išsamesnę informaciją apie padėtį visoje šalyje. Daugiaaukščiuose namuose matavimai yra atliekami, norint nustatyti, koks yra radono kiekio pasiskirstymas pagal aukštą ir kokie yra galimi radono kiekiai namuose, pastatytuose iš skirtingų statybinių medžiagų. 2002 metų vasarą buvo atliekami radono tyrimai individualiuose namuose Klaipėdos apskrityje. Atliktų matavimų rezultatai parodo, kuriuose namuose radono yra daugiau ir kur reikia atlikti detalesnius tyrimus.
- Kokiu prietaisu matuojamas radono kiekis?
- Tyrimams naudojami elektretai - įelektrintos plastmasinės plokštelės, esančios specialioje kameroje. Tokia kamera kelioms savaitėms paliekama patalpoje, kurioje norima išmatuoti radono tūrinį aktyvumą. Gyventojams visiškai nereikėtų baimintis tokios kameros, jeigu radiacinės saugos specialistai nori ją palikti jūsų kambaryje, nes ji nekelia jokio pavojaus jūsų ir aplinkinių sveikatai. Jei kameros pagalba nustatome, kad radono kiekis viršytas, imamasi būtiniausių prevencinių priemonių.
- Nuo ko priklauso radono kiekis patalpose?
- Lietuvoje radonas dažniausiai kaupiasi grunte, iš kurio vėliau patenka į gyvenamąsias patalpas. Taip pat radono kiekis gali priklausyti ir nuo to, iš kokių statybinių medžiagų pastatytas pastatas. Tyrimai rodo, kad mūsų šalyje daugiausia radono į mūsų namus patenka iš grunto.
- Ar didelis radono kiekis mūsų pastatuose palyginus su kitomis šalimis?
- Jei lyginsime su visomis šalimis, kuriose buvo ištirtas radonas pastatuose, tai Lietuvoje jis yra šiek tiek didesnis negu vidutinis. Jei lygintume su Švedija, kur radono kiekis yra itin didelis, tai Lietuvoje jis gan mažas. Tačiau Švedijoje imamasi visų įmanomų priemonių radonui mažinti ir nustatyti radono tūrinį aktyvumą. Namo ar buto šeimininkas turi turėti specialų sertifikatą, kad jo gyvenamose patalpose radono tūrinis aktyvumas yra nustatytas ir neviršija normos.
- Kur reikėtų kreiptis, jei noriu patikrinti radono kiekį savo namuose? Ar ši paslauga mokama?
- Kaip jau minėjau, visus nuo 1995 metų radono tyrimus Lietuvoje finansuoja Švedijos Radiacinės saugos institutas, todėl ši paslauga yra nemokama. Jeigu jums iškyla kokių nors klausimų, į juos visada gali atsakyti Radiacinės saugos centro darbuotojai Vilniuje (tel.85 2754693, klausti L. Pilkytės arba G. Morkūno) ir Klaipėdoje (tel.846 383308).
- Ačiū už pokalbį.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą