Ar įmanomas tolesnis teismų sistemos darbas po Aukščiausiojo Teismo ir Teisėjų tarybos pirmininko Gintaro Kryževičiaus pareiškimo, kad dėl Drąsiaus Kedžio dukrelės kovojanti Kauno teisėja Neringa Venckienė yra pūlinys teisinėje ir politinėje sistemoje? Ar bent vienas teisėjas išdrįstų objektyviai išnagrinėti su Kauno pedofilijos byla susijusias bylas? „Respublika“ apie tai kalbasi su didžiulę teisinio darbo patirtį turinčiu Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataru Kazimieru Motieka.
- Daugiau nei prieš dešimtmetį Latvijos politinį elitą supurčius pedofilijos skandalui latviai prabilo, kad jo gijos veda ir į Lietuvą, kur su pedofilų tinklu susiję itin aukšti veikėjai, tačiau mūsų šalyje šis tyrimas buvo užgniaužtas. Gal dabar tie patys latvių minėti veikėjai bando numarinti ir Kauno pedofilijos bylą? - „Respublika“ pradėjo pokalbį.
- Man atrodo, kad Kaune yra kur kas daugiau aukštų veikėjų nei Latvijoje, jeigu jie taip marina tą bylą. Pedofilijos skandalų apstu visame pasaulyje, tačiau neįsivaizduoju, ar begali kas būti šlykščiau už Kauno pedofilijos istoriją, kurioje minima ir mergaitės motina. Nepamirškime, kad šioje istorijoje yra ir kita mergaitė. Kodėl visuomenė neinformuojama, koks antrosios mergaitės likimas? Jei ji išvežta į užsienį, kodėl jos neieško? Kriminalinius nusikaltėlius suranda užsieniuose, reikia ir ją surasti, įvertinti, ką ji pasakys. O dabar susidaro toks vaizdas, kad ji specialiai slepiama.
- Kokių pasekmių gali turėti Aukščiausiojo Teismo pirmininko G.Kryževičiaus pareiškimas, kad N.Venckienė yra pūlinys mūsų teisinėje ir politinėje sistemoje?
- Pirmiausia, nors ponas Kryževičius sako, kad kitiems nereikia kištis į teismų darbą, bet jis pats įsikišo ir jo kišimasis yra pats reikšmingiausias. Aš neįsivaizduoju, kaip N.Venckienė dar gali tikėtis, kad sprendimas gali būti priimtas jos naudai, kai pats Aukščiausiojo Teismo pirmininkas aiškiai pasisako, kad čia viskas gerai. Jūs man pasakykite, koks teisėjas dabar išdrįs priimti kitokį sprendimą ir pasipriešinti Aukščiausiojo Teismo pirmininkui? Toks teisėjas rizikuotų ir darbo netekti, ir patekti į kolegų nemalonę. Esant tokiai situacijai nematau jokių perspektyvų, kad su Kauno pedofilijos byla susijusios civilinės bylos teismuose gali būti ištirtos objektyviai.
- Seimas kovo 29-ąją atsisakė diskutuoti apie brutalų elgesį su D.Kedžio dukrele ir gilią krizę Lietuvos teisėsaugoje. Gal tai reiškia, kad nei vienos, nei kitos problemos nėra?
- Parlamentarai atsisakė diskutuoti pasidavę spaudimui, kad politikai į šiuos reikalus privalo nesikišti. Bet palaukite - pirmoji jų pareiga yra kelti šituos klausimus į paviršių ir reikalauti tirti taip, kaip numato įstatymai. Tai, kad jų balsas užgniaužiamas, yra didžiausia neteisybė. Reikia pagalvoti ir apie tai, kad pats Seimas priiminėja įstatymus, Seimas ir turi teisę kontroliuoti, kaip jie yra vykdomi.
- Bet kodėl Temidės tarnai taip skuba prievarta atiduoti vaiką pedofilijos skandale minimai motinai, kai pati pedofilijos byla dar nė nepradėta nagrinėti?
- Toks įspūdis, kad pedofilijos byla įklimpusi, motinos vaidmuo joje nežinomas. Yra filmuota medžiaga, kur mergaitė pasakoja apie tai, kas buvo daroma su ja. Aš nežinau, koks vaikas gali būti įkalbėtas taip pasakoti. Kažkokios nesąmonės! Daro mergaitės psichiatrines ekspertizes, tačiau čia su psichiatrija juk absoliučiai niekas nesusiję. Atsakingų darbuotojų veiksmai šiuo atveju primena bepročių ir nemokšų veiksmus.
- Kokia išeitis iš šios situacijos?
- Viliuosi, kad mūsų valstybės vadovei pagaliau nusibos visi šie dalykai ir ji paskirs nepriklausomą komisiją, kuri ištirs visas su Kauno pedofilijos istorija susijusias bylas: ir baigtas, ir nebaigtas. Tarp jų - ir vienintelio įtariamojo pedofilijos byloje Andriaus Ūso mirties bylą. Tik šitaip bus baigtos visos aistros ir pasisakymai. Tyrimas turėtų būti atliktas griežtai laikantis įstatymų. Šiuo konkrečiu atveju, manau, būtų rasta labai daug įstatymo pažeidimų.
- Ar mūsų teisėsauga tokia bestuburė, kad, norint ištirti šias bylas, reikia įsikišti aukščiausioms institucijoms?
- Kitokio kelio aš nematau: visi sako, kad sprendimas turi būti vykdomas, į vieną dūdą pučia ir Konstitucinis Teismas, ir Aukščiausiasis Teismas, ir visi kiti teismai. Iš teismų atimta klydimo teisė. Tačiau teismuose sėdi paprasti žmonės, tik baigę teisės mokslus. Ir tai nereiškia, kad jie neklysta.
Pažiūrėkite, kiek yra precedentų ir Lietuvos teismų praktikoje, ir užsienyje, kai žmonės nuteisiami pačia griežčiausia bausme, o po kiek laiko išaiškėja, kad jie nėra kalti, randamas tikrasis kaltininkas. O dabar visi užsimerkę - teismo sprendimas yra, jis turi būti vykdomas! O ar tas sprendimas yra pagrįstas, ar jis gali būti pagrįstas, jei neišnagrinėta pedofilijos byla? Čia toks nonsensas, kad peršasi tik dvi išvados: arba mūsų teismus apėmė visiškas neraštingumas, arba teismams daroma baisi suinteresuotų asmenų įtaka.
- O iš kur tas teisėjų neklystamumo sindromas, gal jie išties - neklystančioji kasta?
- Įstatyme yra numatyti atvejai, kada teismo sprendimas gali būti skubiai vykdomas. Šiuo atveju įstatymas skubaus vykdymo nenumato. Skubiai vykdyti teismo sprendimą būtų privalu, jei vaikui kyla pavojus. Bet čia jokio pavojaus nėra - jau keleri metai mergaitė globėjos namuose prižiūrima, į mokslus leidžiama. Ir nei iš šio, nei iš to nusprendžiama, kad vaiką be jokių išlygų reikia skubiai grąžinti motinai, kurios vaidmuo pedofilijos istorijoje dar nenustatytas! Mano manymu, tai yra didžiulė neteisybė. Kažkodėl pamirštama, kad šiuo atveju kalbama apie vaiką, kuris dėl skubaus sprendimo vykdymo gali būti suluošintas visam gyvenimui. Čia - baisūs dalykai! Jei dirbčiau teisėju, niekada tokių sprendimų nepriimčiau.
- Skelbiama, jog surinkta jau 60 tūkst. žmonių parašų, kad D.Kedžio dukrelės perdavimas motinai būtų sustabdytas. Kodėl valdžia ir jai pavaldi teisėsauga to nenori girdėti?
- Štai jums ir demokratija. Čia nereikėtų nei 60 tūkst. žmonių. Jau vien dėl to, kad žmonės budi Garliavoje ir saugo mergaitę nuo šiurkščių veiksmų, atsakingi asmenys turėtų atkreipti dėmesį, kad šioje byloje yra kažkas negerai. Bet niekas netikrina, tik skelbia - sprendimas įsiteisėjęs, jis turi būti vykdomas! Taip, formaliai taip ir turi būti. Tačiau reikia pasižiūrėti, kaip tas sprendimas buvo priimtas, kokie įrodymai ir kokia medžiaga buvo analizuojama, ar buvo šiuo konkrečiu atveju vadovaujamasi vaiko teisėmis ir vaiko sveikatos apsauga. Juk šito nepadaryta. Tik ima vaiką kaip kokį stalą ir sako: „Skubiai atiduok man tą stalą!“
- Gal kažkas negerai ne vien šioje byloje, bet ir visoje teisės sistemoje? Gal įstatymai jau nebegina visuomenės?
- Lietuvoje, mano manymu, reikalinga sukurti dar vieną instanciją, kuri, iškilus būtinybei, tikrintų, ar tikrai buvo pagrindas priimti vieną ar kitą ginčytiną sprendimą. Tai būtų neutrali teisinė organizacija, kuri galėtų veikti Teisingumo ministerijoje, nes patys teisėjai ne visada gali tinkamai patikrinti savo kolegų sprendimo pagrįstumą. Bet kuriant tokią instituciją reikėtų keisti daug įstatymų ir neįsivaizduoju, ar kas ryšis žengti tokį žingsnį. Seimo nariai turi teisę kištis į teisėsaugos klausimus ir spręsti, ar pakanka įstatymų teisingumui užtikrinti. Čia visas Seimas turi sujudėti: ir valdančioji frakcija, ir oponentai.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Rašyti komentarą