Jaunųjų gamtininkų pėdsakai Karklėje.

Karklėje, rugpjūčio 10-15 dienomis vyko dešimtoji Klaipėdos ekologinio klubo "Žvejonė" organizuota Aplinkotyros stovykla. Šis gamtos mylėtojų sąskrydis turi vienas giliausių tradicijų Lietuvoje.
Kaip pasakojo buvęs Klaipėdos universiteto gamtos mokslų fakulteto dekanas ir vienas iš Aplinkotyros stovyklų pradininkas Antanas Kontautas, tokie kasmetiniai sambūriai - alternatyva mokykliniam ugdymui.
"Moksleiviai biologijos ar geografijos pamokų metu susidaro kiek klaidingą įspūdį apie gamtos įvairovę ir jos išsaugojimo principus. Aplinkotyros stovyklų metu teorija virsta praktika, vaikai gali patys įsitikinti, ar pelkėje įmanoma nugurguliuoti, ar mūsų vandenys užteršti, kaip kad ir nedidelė gamtosaugininkų grupė gali nuveikti gana ženklius darbus,"- pasakojo A. Kontautas.

Kopose augalai - ypatingi

Į jubiliejinę stovyklą iš 50 skirtingų šalies mokyklų susibūrė per 170 moksleivių. Gamtininkus atlydėję mokytojai taip pat turiningai leido laiką: Klaipėdos universitetui patvirtinus projektą "Pajūrio ekosistemos" programoje dalyvavę pedagogai galėjo kelti savo kvalifikaciją.
Įsikūrę "Žilvičio" poilsio namuose, stovyklautojai kasdien keliavo į gamtotyrinius žygius. Iš Botanikos instituto atvykusi dr. Jolanta Stankevičiūtė vedė jaunuosius botanikus į kopas. Vaikai susipažino su kopų augalų struktūra. Individualių užduočių metu reikėjo pasakyti rasto augalo pavadinimą bei paaiškinti, kodėl augalas gali išlikti pajūryje.
Pavyzdžiui, visiems gerai žinoma muilinė guboja turi ilgas mėsingas šaknis, o sėklos plinta vėjo pagalba.

Žygių įvairovė

Įdomų saviraiškos projektą parengė menininkė Arūnė Tornou. Dailininkė mokino vaikus, kaip galima kurti "žemės meną": naudojant natūralias medžiagas buvo projektuojamos įvairios meninės instaliacijos. Tokie užsiėmimai - puikus pedagoginis triukas, kadangi vaikai įsitikina, jog viskas gamtoje gali būti panaudota, o gražiausia yra tai, kas natūralu.
Aštresnių įspūdžių mėgėjai keldavosi su saule ir vykdavo stebėti paukščių. Tam, kad išvystum įdomią rūšį, tekdavo klampoto Placio ežero užpelkėjusiomis pakrantėmis. Ornitologinių ekskursijų metu išmokstama reaguoti į aplinką, tobulinami paukščių pažinimo įgūdžiai.
Pajūrio regioninio parko darbuotojas Erlandas Paplauskis pasakojo apie išgyvenimo strategijas gamtoje. Taip pat tradiciškai buvo tyrinėjami vandenys, tik šįkart žygio vadovai juokavo, kad bus stengiamasi ne tik upelį ištirti, bet ir jį surasti. Pajūris šiuo metu - kaip Arabija: tekančio vandens reiktų ilgai paieškoti.
Alternatyvioji programos dalis - orientacinis naktinis žygis. Pasiskirstę į grupes, vaikai rungtyniavo gebėjime skaityti žemėlapį ir nepasimesti gamtoje.

"Žaliasis ugdymas"

Kaip jau minėta, panašaus pobūdžio stovyklos - gamtosauginio ugdymo kalvė. Tikri gamtininkai žino, jog žaliojo pasaulio pamilti neįmanoma, jei pažintis su juo baigiasi paveikslėliais ir pasakojimais. Tiesioginis sąlytis su gamtine įvairove ne tiktai uždega ja domėtis atkakliau, bet ir išugdo neabejingus gyvajam pasauliui žmones.
Prieš tai Aplinkotyros stovyklos vyko Plateliuose, Kurtuvėnų regioniniame parke, Anykščių šilelyje ir kitur. Kasmet yra siekiama suderinti mokslinį pažinimą su estetiniu požiūriu į gamtą. Dažnai žygius veda patys moksleiviai: žinios, gautos iš bendraamžio yra lengviau įsisavinamos.