Jaunieji skaitovai dovanojo žodžio šventę

"Šį vakarą patyriau, kad gyvenimas sklidinas šviesios prasmės. Krizę išgyvena suaugusieji, o jaunimo širdyse ir sielose jokios krizės nėra, jaunimo pasaulis kupinas kūrybinių galių. Tad nieko kito nebelieka, kaip vienytis su jaunystės svajonėm, kūrybingumu, energija."

Tokiu entuziazmu po antrojo Klaipėdos apskrities moksleivių skaitovų konkurso "Donelaičio keliu - Lietuvos keliu" laureatų apdovanojimo ceremonijos tryško aktorė Virginija Kochanskytė.

Klaipėdos apskrities moksleivių skaitovų konkursą Spaudos dienos proga jau trečius metus organizavo dienraštis "Vakarų Ekspresas", VšĮ "Amber Projects", UAB "Promo plius" ir UNICEF geros valios ambasadorė, aktorė Virginija Kochanskytė. Šiais metais Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui ir Kristijonui Donelaičiui dedikuotame konkurse dalyvavo 25 moksleiviai iš uostamiesčio bei Klaipėdos apskrities mokyklų.

Pirmadienio vakare Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje, pajūrio poezijos šventės "Naktigonės '09" atidarymo metu, buvo paskelbti konkurso laureatai ir nugalėtojai.

Šiais metais laureatais tapo Kristina Liutikaitė (Gargždų "Vaivorykštės" gimnazija), Aušra Šiaulytė (Skuodo raj. Ylakių gimnazija), Ieva Lelėnaitė (Klaipėdos "Varpo" gimnazija), Greta Gerazimaitė (Klaipėdos "Ąžuolyno" gimnazija), Jonas Katauskis (Gargždų "Vaivorykštės" gimnazija), Ieva Delininkaitytė (Vydūno vidurinė mokykla), Andrej Zima (Klaipėdos "Aitvaro" gimnazija).

Konkurso nugalėtojais komisija išrinko Viktoriją Lipšic, Vitaliją Pranevičiūtę (Vytauto Didžiojo gimnazija), Praną Cirtautą (Gargždų "Vaivorykštės" gimnazija), Juozą Daukšą (Skuodo raj. Ylakių gimnazija), Simą Dulkį (Liudviko Stulpino mokykla), Ainį Jackūną (Vydūno vidurinė mokykla), Julių Šaltmirį (Klaipėdos "Ąžuolyno" gimnazija).

Lauretai apdovanoti dienraščio "Vakarų ekspresas" prenumerata, nugalėtojai - žurnalistės Gražinos Juodytės knyga "Klaipėdos akvarelės". Visiems konkurso dalyviams bei jų pedagogams įteikti padėkos raštai.

Renginio žiūrovai žavėjosi moksleivių talentu perteikti lietuvių poezijos bei prozos grožį, stebėdami konkurso nugalėtojų ir profesionalių menininkių dainininkės Giedrės Zeicaitės bei pianistės Vaivos Purlytės parengtą literatūrinę muzikinę kompoziciją.

Baroko muzika, V. Purlytės atliekama elektriniu klavesinu, dainininkės G. Zeicaitės arijos ir Justino Marcinkevičiaus, Vinco Mykolaičio-Putino, Liūnės Sutemos, Vytauto Mačernio, Juozo Erlicko poezija, žemaitiška tarme nuskambėjusi S. Čiurlionienės-Kymantaitės proza padovanojo klausytojams tikrą žodžio šventę su pozityvių minčių ir nuotaikos užtaisu. Literatūros šviesulių žodžiai, išraiškingi perteikti vaikų lūpomis ir emocijomis, kvietė atsigręžti į tikrąsias, amžinąsias vertybes, pasišaipyti ir pasijuokti iš šiandienos realijų.

Šiais metais visi labai daug kalba apie patriotizmą. Tikriausiai visi šio vakaro dalyviai pajuto pasididžiavimą savo kalba, turtinga literatūra ir jaunais žmonėmis, kurie ją atranda ir entuziastingai perteikia kitiems.

Vakaro metu skaitovų konkurso nugalėtojai perdavė estafetę kitų literatūrinių renginių organizatoriams. Aktorius bei režisierius Sigutis Jačėnas paskelbė lietuviško žodžio teatro "IV literatūros ir muzikos naktigonės 2009" šventės, kurios renginiai vyks visą vasarą kiekvieną pirmadienį I. Simonaitytės bibliotekos kiemelyje, atidarymą, o Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Rimantas Černiauskas - apie netrukus uostamiestį pasieksiančius "Poezijos pavasario" renginius.

Taip pat buvo pristatytas jubiliejinio 45-ajam "Poezijos pavasario" almanachas su ką tik išleista kompaktine plokštele "44 čiulbėjimai". Dviejų dalių plokštelėje galima pasiklausyti kaip savo eiles skaito patys poetai ir kaip "Poezijos pavasario" laureatų kūrybą interpretuoja aktoriai. Savitą požiūrį į poeziją vakaro metu gyvai pademonstravo du kompaktinės plokštelės "herojai" - 2000-ųjų "Poezijos pavasario" laureatas Gintaras Grajauskas paskaitė savo eilėraščių, o aktorius Vytautas Paukštė vainikavo vakarą labai prasminga J. Marcinkevičiaus dramos "Mažvydas" ištrauka apie kalbos išlikimą.

Jurga PETRONYTĖ