Vakar prisimintas pirmas Lietuvos buriavimo istorijoje jachtos "Lietuva" žygis aplink pasaulį. Šiomis dienomis sukanka 10 metų nuo jos sugrįžimo į Klaipėdą. Žygio metu generaliniu kursu buvo nuplaukta apie 33 tūkst. jūrmylių. Ilgiausiai neišlipdami iš jachtos buriuotojai išbuvo 25 paras plaukdami nuo Panamos iki Markizų salų Ramiajame vandenyne.
Istorinio žygio dalyviai gavo tik prezidento A. Brazausko raštus, o kokio nors didesnio pagerbimo taip ir nesulaukė. Pasak buvusio įgulos nario Gedimino Pilaičio, geriausias įvertinimas buvo tai, kad jachtą išlydėjo ir sutiko tūkstančiai žmonių. Ypač buriuotojus sujaudino tai, kad Klaipėdos miesto centre kabėjo žemėlapis, kuriame vėliavėlėmis buvo žymimos vietos, kuriose pabuvojo Lietuvos jachta. Buriuotojai iki šiol kaip trofėjų laiko ir karo laivo "Vėtra" patrankos šovinio gilzę. "Vėtra" grįžtant "Lietuvai" saliutavo tris kartus, tai buvo pirmasis jos saliutas.
Kai kurie garsiojo žygio dalyviai ryžtųsi jį pakartoti ir dabar, tačiau pati jachta "Lietuva" tokios kelionės jau nebeatlaikytų.
Žygio vadovas Rimantas Dargis prisiminė, jog pirmą kartą Atlanto vandenyną 1989 m. perplaukė trys jachtos "Lietuva" (Klaipėda), "Dailė" (Vilnius), "Audra" (Kaunas) maršrutu Klaipėda - Niujorkas. Tai paskatino susiruošti kelionei aplink pasaulį. Pasak R. Dargio, norėjosi įrodyti, kad lietuviai irgi gali buriuoti ne prasčiau už kitų šalių buriuotojus.
1991 m. vyko nedideli pasiruošimo kelionei aplink pasaulį darbai. Faktiškai buvo ruošiamasi 1992 m., nes balandžio mėnesį reikėjo būti Lisabonoje ir dalyvauti transatlantinėje regatoje "Columbus - 92". Beje, tokiai kelionei labai ilgai ruošiamasi krante. Reikia išstudijuoti visas prognozes, įvertinti, kur kada siaus koks uraganas, kad netektų su juo susidurti, paruošti įgulą psichologiškai ir t. t. Visą tai turėjo padaryti "Lietuvos" kapitonas S. Kudzevičius. Iš Klaipėdos "Lietuva" išplaukė 1992 m. balandžio 5 d. Pasiimta maisto, vandens tolimai kelionei. Beje, lietuviškos duonos ir šampano butelis buvo išsaugotas iki Australijos.
Tais laikais oficialiai valiutą keisti buvo sunku, tad turėtas minimumas. Finansinė įgulos padėtis buvo sunki. Žygį parėmė buvęs energetikos ministras L. Ašmontas. Jam buvo skirta 50 tūkst. JAV dolerių. Tai buvo palyginti menka suma. Kelionei aplink pasaulį paprastai skiriama nuo 500 tūkst. iki 1 mln. dolerių. O jachtoms, dalyvaujančioms lenktynėse aplink pasaulį - daugiau kaip 10 mln. dolerių. "Lietuva" turėjo naujesnę navigacinę įrangą - parėmė Lietuvos žvejai.
Transatlantinėje regatoje
Per nepilnas tris savaites "Lietuva" pasiekė Lisaboną. Regatoje dalyvavo apie 400 jachtų ir burlaivių iš viso pasaulio. Pirmame regatos etape iš Lisabonos į Kadisą "Lietuva" savo grupėje užėmė pirmą, o absoliučiai, tarp visų laivų - trečią vietą. Gavo prizą - Kolumbo laivo modelį.
Antro etapo metu startuota iš Kadiso, per Atlanto vandenyną iki Porto Riko savo jachtų grupėje ji užėmė antrą vietą, nuo pirmą vietą užėmusios jachtos ji atsiliko tik pusvalandžiu, o absoliučiai - 13 vietą.
Iš Porto Riko jachtos plaukė į Niujorką, paskui į Bostoną, į Liverpulį. "Lietuva" į Liverpulį nebeplaukė, o iš Bostono leidosi į kelionę apink pasaulį.
Pabėgta nuo dviejų uraganų
Perplaukę Panamos sąsiaurį "Lietuvos" buriuotojai apiplaukė Australiją. 1992 m. prieš pat Kalėdas išplaukė į Indijos vandenyną, 1993 m. vasario mėnesį pasiekė Keiptauno uostą Pietų Afrikos Respublikoje, 1993 m. kovo 30 d. ties Las Palmo uosto švyturiu jachtą baigė sukti ratą aplink pasaulį ir tų pačių metų gegužės pradžioje sugrįžo į Klaipėdą.
Dalyvauti transatlantinėje regatoje nebuvo sunku: turėtas nuolatinis radijo ryšys, jachtas ir burlaivius lydėjo Ispanijos karo laivas, tad dėl saugumo nekilo jokių abejonių. O kai viena "Lietuva" išplaukė iš Bostono ir buriuotojai akis į akį susidūrė su vandenynu, buvo sunkiau. Plaukdama Ramiuoju vandenynu "Lietuva" per du mėnesius tesutiko tik kelis laivus. Po savaitės Ramiajame vandenyne buvo nutrūkęs radijo ryšys ir jo nebuvo du mėnesius. Pavyko pabėgti nuo dviejų uraganų.
Stovint Panamoje teko pakoreguoti maršrutą. Buvo planuota plaukti 20 laipsnių šiauriau pusiaujo, tačiau turėjo prasidėti ten audrų sezonas į kurį, po kelerių metų pateko ir AB "Klaipėdos transporto laivyno laivas "Linkuva" ir nuskendo. Tad buvo plaukiama arčiau pusiaujo vengiant susitikti su taifūnu. Taigi Ramiajame vandenyne prasilenkta su uraganu "Endriu". Jeigu jachta "Lietuva" per parą galėjo nuplaukti maksimaliai 200-220 jūrmylių, tai uraganas judėjo du kartus greičiau. Į Indijos vandenyną irgi teko iš Australijos išplaukti prieš Kalėdas, nors, žinoma, įgulai norėjosi Kalėdas švęsti Australijoje. Su uraganu "Colina" Indijos vandenyne prasilenkta maždaug per parą. Iki Keiptauno teko plaukti be radijo ryšio.
Iš Klaipėdos plaukė 8 žmonių įgula. Iš Australijos iki Maurikijaus salos kartu plaukė lietuviu kilmės kunigas Alfonsas Savickas, iš Keiptauno iki Klaipėdos - Amerikos lietuvė buriuotoja Reda Veitaitė. Vyrai nebijojo imti moters. Jos buvimas tik sustiprino drausmę.
Horno kyšulio nepavyko apiplaukti pirmiems
Praėjus dviems metams, po "Lietuvos" žygio, pasaulį apiplaukė jachta "Laisvė" (kapitonas Ignas Miniotas). Jai pavyko pirmai apiplaukti Horno kyšulį iš Ramiojo vandenyno pusės. Tai norėjo padaryti keturi buvę "Lietuvos" įgulos nariai, pasileidę su jachta "Aura" per Atlanto vandenyną, tačiau pavėlavo keliomis savaitėmis.
Dabar jachta "Lietuva" priklauso Klaipėdos jūrinių buriuotojų klubui. Stovi Klaipėdos jachtklube, gegužės 6 d. buvo nuleista į vandenį. R. Dargis, S. Kudzevičius mano, kad po truputį buriavimas Lietuvoje atsigauna, daugėja jachtų, auga jaunimas, kuris tikriausiai ryšis dideliems žygiams, dalyvaus regatose ir garsins Lietuvos vardą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą