J. Zembrickio Klaipėdos istorija - tiltas tarp praeities ir dabarties.

"Teeina ši knygelė į pasaulį kaip nuoširdžios meilės mano brangiam miestui - senajai, gerajai, gražiajai Klaipėdai - ženklas", - tokiais žodžiais 1900 metais palydėjo Johanas Zembrickis (Johanes Sembrizki) pasaulin patį svarbiausią savo gyvenimo kūrinį - "Klaipėdos karališkojo Prūsijos jūrų ir prekybos miesto istoriją", knygą, ilgainiui tapusią visų pripažinta mūsų miesto istorijos enciklopedija, o pačiam autoriui pelniusią garbingą Klaipėdos metraštininko titulą.
Gana greitai - po poros metų - išėjo šios knygos tęsinys - "Klaipėda devynioliktame šimtmetyje". Galima spėti, jog abi šias knygas J. Zembrickis parašė 1902 m. minėto Klaipėdos 650 metų jubiliejaus proga.

Istorijos studijoms pašventė visą gyvenimą

Klaipėdos istorijos studijoms J. Zembrickis, pagal profesiją vaistininkas, atidavė didžiausią savo kūrybinio gyvenimo dalį. Istorinę medžiagą apie Klaipėdą ir jos regioną J. Zembrickis pradėjo rinkti dar dirbdamas Karaliaučiuje. Apsigyvenęs Klaipėdoje, jis ėmė studijuoti vietinius šaltinius. Jam buvo leista naudotis miesto magistrato archyvu, kurį jis pirmiausia kaip vaistininkas preciziškai sutvarkė ir suklasifikavo. J. Zembrickis džiaugėsi spėjęs sugriebti, peržiūrėti ir perrašyti sunaikinti vežamus miesto archyvo dokumentus. Daug vertingos medžiagos jam pavyko aptikti ir aplinkinių dvarų archyvuose. Jis buvo paskutinis, prisilietęs prie daugelio Klaipėdos istorinių dokumentų, paskutinis, savo rankomis vartęs senuosius foliantus, kurių per keletą 20 amžiaus karų, lydimų valdžios pasikeitimų, nebeliko - jie arba dingo, arba buvo paprasčiausiai sunaikinti. Daugelį iš jų J. Zembrickis paskelbė savo darbuose, tokiu būdu išsaugodamas vertingiausią miesto istorijos dalį.
"Rašydamas šią istoriją, siekiau ne sausai išvardyti vardus bei datas ir ne atpasakoti išsigalvotas istorines noveles. Stengiausi atkurti, kaip mūsų pirmtakai mąstė ir kalbėjo, gyveno ir dirbo ir kaip pamažu atsirado tai, ką mes dabar turime", - rašė J. Zembrickis knygos įvade. Taigi jo knyga - ne tik svarbiausių Klaipėdai istorinių dokumentų sankaupa. Joje vaizdžiai aprašytos aplinkybės, lėmusios pilies, o vėliau ir miesto greta jos atsiradimą, jo gyventojų darbai ir lūkesčiai, žymiausių, labiausiai miestui nusipelniusių žmonių biografijos, miesto ir uosto santykiai su kitais Baltijos regiono kaimynais, jūreivystės, prekybos bei amatų plėtra.
J. Zembrickio veikaluose apstu duomenų, kurių niekur kitur neaptiksi, todėl net ir praėjus šimtui metų jo knygos neprarado savo vertės. Dar daugiau - tapo išeities tašku ne vienam Klaipėdos ir jos regiono istorijos tyrinėtojui.
Ko gero, geriausiai J. Zembrickio darbų reikšmę nusako jo biografijos autoriaus, Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus vyr. bendradarbis, istorikas Dainius Elertas: "XX a. 3 - 8-ojo dešimtmečių politizuotoje vokiečių ir lietuvių istorikų polemikoje nešališki J. Zembrickio veikalai užėmė išskirtinę vietą. Jie tapo atrama abiem pusėms. "Geležine uždanga" užvertai Klaipėdos krašto pirmajai pokario istorikų, muziejininkų, kraštotyrininkų kartai šie darbai buvo savotiška Klaipėdos miesto bei krašto praeities enciklopedija."

Lietuviškas vertimas - po šimto metų

Deja, ilgus dešimtmečius plačiajam skaitytojų ratui J. Zembrickio knyga buvo nežinoma žemė. Priežastys labai paprastos - pirma, knygos originalas šiandien yra tapęs bibliografine retenybe, antra, veikalas parašyta vokiečių kalba, jame gausu dokumentų, sunkiai "įkandamų" net šios srities specialistams.
Artėjant Klaipėdos 750 metų sukakčiai, Klaipėdos leidykla "Libra Memelensis" ryžosi imtis išties titaniško darbo - išversti J. Zembrickio "Klaipėdos karališkojo Prūsijos jūrų ir prekybos miesto istoriją" į lietuvių kalbą.
Pasak leidyklos vadovo Kęstučio Demerecko, atskirais gabaliukais knyga buvo pradėta versti dar sovietiniais metais, ėmus restauruoti Klaipėdos senamiestį. Jos ištraukos cituojamos ir 1994 m. išleistoje Jono Tatorio knygoje "Senoji Klaipėda. Urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 metų".
Pasak K. Demerecko, net ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę, ilgai niekas nesiryžo imtis šio reikalingo, bet kartu ir labai sudėtingo darbo - daugelį atbaidė itin komplikuota, reikalinga specifinių žinių knygos kalba. Maždaug prieš šešerius metus, sakė K. Demereckas, knygos vertimo ėmėsi buvęs Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus bendradarbis Jonas Putrius - deja, tai buvęs pažodinis vertimas, dokumentai - vertingiausioji knygos dalis - apskritai nebuvę išversti.
"Libra Memelensis" J. Zembrickio veikalo leidybos reikalų rimtai ėmėsi prieš porą metų. Verčiant dokumentus, pasakojo K. Demereckas, stipriai talkino vienas geriausių J. Zembrickio gyvenimo bei kūrybos žinovų Feliksas Tiškus. Vis dėlto didžiausias darbo krūvis lyginant vertimą su originalu, tikslinant kai kuriuos faktus bei teorijas teko Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus vedėjui Romui Adomaičiui ir, aišku, jam pačiam.
Pasak K Demerecko, per 100 metų sukaupė daug naujos Klaipėdos miesto tyrinėjimų medžiagos, todėl kai kurios J. Zembrickio pateiktos teorijos bei teiginiai buvo reikalingi specialaus paaiškinimo. Tokių paaiškinimų bei pirminio teksto interpretacijų knygos vertime - per 200. Juos, remdamiesi daugiausia Vlado Žulkaus Klaipėdos istorinės raidos tyrinėjimų medžiaga, parengė vertimo redaktoriai - A. Adomaitis ir K. Demereckas.
Pasak pastarojo, nemažai ginčų kilo ir dėl iliustracijų. Iš pradžių ketinta knygą spausdinti neiliustruotą, bet vėliau šios minties buvę atsisakyta. Vis dėlto apsiribota minimaliu iliustracijų skaičiumi - apie 60. Tai, pasak K. Demerecko, daugiausia žemėlapiai, dokumentų kopijos ir pan. Tai, leidėjo įsitikinimu, padės knygos skaitytojams geriau susiorientuoti - mat jų ir taip laukiąs nelengvas darbas. Nors ir teigiama, kad lietuviškas J. Zembrickio knygos vertimas neva skiriamas plačiajam skaitytojų ratui, tačiau, K. Demercko įsitikinimu, tai nėra visiškai taip - knyga esanti gana sudėtinga, labiau primenanti kroniką, tad lengvų skaitinių mėgėjus vargu ar sudomins.
Antra vertus, įsitikinęs leidyklos vadovas, išversta į lietuvių kalbą "Klaipėdos karališkojo Prūsijos jūrų ir prekybos miesto istorija" - neabejotinai pats svarbiausias uostamiesčio tyrinėtojų darbas per pastaruosius 100 metų, padėsiantis užpildyti ne vieną baltą dėmę sudėtingoje, iki šiol vis dar prieštaringai tebevertinamoje aštuntą savo gyvavimo šimtmetį įpusėjusios Klaipėdos istorijoje.
Jam antrina ir istorikas D. Elertas. Pasak jo, J. Zembrickio grąžinimas į Klaipėdos gyventojų istorinę atmintį - tai šiandienos tyrinėtojų garbės skola savo kolegai, kurio darbai padės užpildyti įtrūkį miesto istorijoje bei nuties tiltus iš praeities į dabartį.
"Klaipėdos karališkojo Prūsijos jūrų ir prekybos uosto istorijos" lietuviškąjį leidimą savo lėšomis parėmė bankas "Hansa-LTB". Tai sudėtinė šio banko jubiliejinės programos "Miestas, kuriame aš noriu gyventi" rėmimo dalis.
Pasak K. Demerecko, iki miesto gimtadienio visuomenei bus pristatytas pirmas šio didžiulio leidinio tomas. Jį 4 tūkst. egzempliorių tiražu pasižadėjo atspausdins Kauno "Spindulio" spaustuvė. Leidinio dizainerė - Sigita Auruškevičiūtė.
Antras knygos tomas dienos šviesą turėtų išvysti spalio arba lapkričio mėnesį. Tačiau K. Demereckas teigė neketinąs ties tuo sustoti. Jei pavyks išspręsti finansavimo klausimus, sakė leidyklos vadovas, kitais metais galbūt pavyks išversti bei išleisti ir 1918 m. pasirodžiusią J. Zembrickio "Klaipėdos apskrities istoriją". "Tada turėsime visą Klaipėdos ir Klaipėdos krašto trilogiją", - džiaugėsi K. Demereckas.
J. Zembrickio "Klaipėdos karališkojo Prūsijos jūrų ir prekybos istorijos" I tomo pristatymas numatytas rytoj 12 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, Didžioji Vandens g. 6.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder