Iš arčiau
Klaipėdos jaunimo reikalų koordinatorė Jurgita Choromanskytė šiuo metu yra įnikusi į "popierizmą" - rengia Klaipėdos jaunimo politikos programą bei savo pusmečio darbo ataskaitą. "Taip, esu jaunoji biurokratė, - juokiasi 25-erių mergina. - Tačiau neįsivaizduoju, kaip šį darbą galėtų dirbti žmogus, kuris nėra ekstravertas ir savanoriškos veiklos aktyvistas."
Jurgita mėgsta naujus įspūdžius, idėjinius žmones, veiklos kupiną gyvenimą ir pikantiško skonio arbatas. Buvimas įvykių sūkuryje Klaipėdos krikščioniškojo fondo aukštosios mokyklos absolventei nėra naujovė.
Mergina įsitikinusi - savanoriškoje visuomeninėje veikloje pasižymėję jaunieji lyderiai vienmečių akyse turi tapti tvirta alternatyva popkultūros brukamiems tuščiaviduriams stabams.
Jurgita, su kokiais rūpesčiais pasitikai naujuosius metus?
Rengiu Klaipėdos jaunimo politikos programą. Kitas aktualus reikalas - biudžeto formavimas. Tiesioginei jaunimo veiklai, kuriai taikomi savanorystės, savarankiškumo ir savivaldos principai, prašyta 200 tūkst. Lt, o skirta 60 tūkst. Lt: 20 tūkst. jaunimo organizacijų institucinei paramai ir 40 tūkst. jaunimo iniciatyvoms. Kadangi jaunų žmonių Klaipėdoje yra apie 60 tūkst., išeitų, jog kiekvienam tenka apie vieną litą...
Kita vertus, reikia nepamiršti, kad ne viską daro pinigai. Labai lengva padaryti projektą, gavus jam 100 tūkst. Lt, bet reikia genijaus, norint padaryti tokios vertės projektą iš nulio. Klaipėdiečiai - palepę ir labai ambicingi, o tos ambicijos ne visada grindžiamos darbais.
Į mūsų dienraštį buvo kreipęsis vaikinas, kuris kalbėjo apie uždaro "skeitparko" reikalingumą. Internautai priekaištingai reagavo į tavo išsakytas mintis, esą tokiu atveju reikia surinkti pageidaujančiųjų grupės parašus.
Ne iš vieno esu girdėjusi, kad jo reikia. Juo labiau keista praeinant pro atvirąjį skeitparką prie Jaunimo centro labai dažnai matyti jį tuščią. Be to, nusiminiau, kad ne vienas iš jaunuolių, kurie kreipėsi į žurnalistus, neatėjo pas mane. Nereikalauju "ceremonijų" savo atžvilgiu, tiesiog manau, gal pasitarę atrastume kokių sprendimų. Labai daug jaunimo ateina pasikalbėti ir dažnai prieiname prie abiems pusėms įmanomų ir tinkamų išvadų.
Rengiantis kurti Klaipėdos jaunimo politikos programą, buvo atliktas Klaipėdos jaunimo situacijos sociologinis tyrimas. Kokie jo rezultatai buvo akį rėžiantys?
Trys didžiausios problemos, su kuriomis susiduria jaunimas - tai žalingi įpročiai, nusikalstamumas bei būsto problemos. Net 50 proc. uostamiesčio jaunuolių sakosi nedalyvaują jokioje veikloje, nes neturi informacijos apie tokias galimybes, o 42 proc. argumentuoja neturintys tam laiko. Žinoma - jeigu tau neįdomu, laiko ir neatsiras. Kaip klaipėdiečiai leidžia laisvą laiką? Dominuojantys atsakymai: žiūri televizorių, dirba kompiuteriu ir susitinka su draugais.
O kaip laisvalaikį leidi pati?
Gryno laisvalaikio nelabai yra. Mėgstu pasiausti keliuose klubuose, pabūti su draugais, keliauti - tiesa, mano kelionės taip pat daugiausia susijusios su mano darbu ar visuomenine veikla.
Koordinatore dirbi jau pusę metų... Kokie įspūdžiai?
Taip, dabar kaip tik rašau ataskaitą, dėl kurios užkliuvo ankstesnis koordinatorius, žiūrėsime, kaip ji pavyks man, - šypsosi. - Ataskaitą turiu pateikti iki vasario 15 d., o jaunimo politikos programą pristatysiu vasarį savivaldybės Tarybos posėdyje. Laiku programos neparengiau, ilgai užtruko situacijos tyrimas, bendravimas su jaunimu - manau, kad šiuo požiūriu nuveikta labai daug. Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacijos "Apskritasis stalas" dalyviai iš pradžių stebėjosi manimi: "Kad ji liepia viską daryti!" Tačiau kitokio būdo nematau - jaunimas pats turi mąstyti ir siūlyti problemų sprendimus.
Kokias situacijos gerinimo priemones numatai pateikti programoje?
Didžiausia ir utopiškiausia - kad jaunimo organizacijos taptų Savivaldybės partneriais kuriant pilietinę visuomenę. Kita priemonė - kurį laiką gvildenama tema, kad nevyriausybinėms jaunimo organizacijoms reikalinga bendra vieta - rinktis, bendrauti, tartis. Būtų galima skirti joms patalpą Jaunimo centre. Juk savo funkcijomis - jaunimo teisių apsaugos, užimtumo, neformalaus ugdymo - šios organizacijos primena biudžetines įstaigas, kurios yra Savivaldybės išlaikomos. Gaila, kai joms tenka dalį pinigų, gautų laimėjus projektus, leisti patalpų nuomai.
Šiuo metu, be kita ko, rengiame informacinį kompaktinį diską. Jame bus parašyta, kas yra Jaunimo reikalų taryba, koordinatorius, ką veikia jaunimo organizacijos ir t.t. Diskus padalysime švietimo įstaigoms, jaunimo organizacijoms. Jau išleisti informaciniai lankstinukai, veikia jaunimo skiltis www.klaipeda.lt tinklalapyje, sukurta ir "Google" grupė Klaipėdos jaunimui. Tikimės, kad tai padės spręsti informavimo problemą.
Koordinuoti veržlaus jaunimo reikalus - sudėtinga. Kas tau suteikia stiprybės - darbe ir gyvenime?
Save įvardyčiau kaip idealistę. Gal man sparnai nebuvo apkarpyti, gal jie greitai atauga?.. Man sekasi, bet, manau, todėl, kad esu idėjinis ir geranoriškas žmogus.
Nuo vaikystės buvau aktyvi mokyklos savivaldos, bažnyčios, jaunimo organizacijų dalyvė. Dvasingumas ir optimizmas daug man suteikia - jei kas nepasiseka, einu toliau, nes jis man - varomoji jėga.
Gyvenime mane veža politika, ir neretai pagalvoju sieti savo ateitį su ja. Tačiau būti politiku nėra lengva, nes mūsų pilietinė visuomenė yra gana žemo lygio. Man atrodo, kad Sąjūdžio laikais buvome labiau pilietiškai subrendę ir išprusę nei dabar. Liūdna, kad visi politikai yra laikomi tik pažadų dalytojais, vertinami su išankstine neigiama nuostata. Labai sudėtinga ką nors pozityvaus daryti žmonėms, kurie netiki tavo gerais norais.
Valerija LEBEDEVA
Rašyti komentarą