Išgyvenę Černobylio tragediją, šiandien palikti likimo valiai

Šiandien visas pasaulis mini 32-ąsias tragedijos Černobylio AE metines. Lietuvoje ši nelaimė į atmintį ypač įsirėžė maždaug 7 tūkst. mūsų šalies gyventojų, kurie per prievartą buvo nusiųsti likviduoti avarijos padarinių ir tiesiogine šio žodžio prasme buvo paaukoti: žmonėms net nebuvo suteiktos būtiniausios apsaugos priemonės. Lietuvos valdžia, saviems černobyliečiams iš pradžių rodžiusi šiokį tokį dėmesį, dabar mano, kad ir to jie nenusipelno, todėl socialinės garantijos vis mažinamos.

- Kasmet per Černobylio avarijos metines černobyliečiai kviečiami į Seimą, su jais bendrauja ir kiti politikai. Ar dėmesys tik proginis, ar dar liko ir socialinės garantijos, kurios buvo numatytos prieš 20 metų ir daugiau? - „Vakaro žinios“ teiravosi judėjimo „Černobylis“ veterano, laikraščio „Černobylietis“ įkūrėjo bei redaktoriaus Kęstučio KAZLAUSKO.

- Iš pradžių nukentėjusiesiems dar buvo rodomas deramas dėmesys, dabar praktiškai jis pasireiškia tik per nelaimės sukaktis. Prieš 20 metų Vyriausybė buvo mums patvirtinusi normalias sąlygas, net nemokamus vaistus, vieną kartą per metus galėjome gydytis sanatorijoje. Vėliau visa tai dingo. Dabar tik esame socialiai apdrausti. Ir dar jei kas sulauktų pensijos, prie jos gautų priedą - po 58 eurus arba 2,5 karto mažesnį, nei numatyta nukentėjusiems per Sausio įvykius. Be to, numatytas nemokamas gydymas, kuris pas mus neegzistuoja, nes eilėje reikia laukti mėnesius. Mūsų gyvenimo vidurkis - 51 metai, tad ir to priedo prie pensijos nelabai kas ir sulaukia. Buvo numatyta, kad mes į pensiją išeisime sulaukę 50-ies, o dabar - jau 65-erių.

- Černobylio avarijos padarinius likvidavo ir kitų šalių žmonės. Ten jie turbūt sulaukia daugiau savų valstybių dėmesio? Pavyzdžiui, Ukrainoje mirties atveju visų černobyliečių artimiesiems mokamos vienkartinės išmokos, nepriklausomai nuo mirties priežasties...

- Ne tik Ukrainoje. Tas pat numatyta ir Rusijoje. O pas mus reikia įrodinėti, kad mirties priežastis - tikrai avarijos likvidavimo pasekmė, tačiau ne visada tai pavyksta. Reikia tiek popierių surasti, kad našlė ir iš proto spėja išeiti. Ukrainoje ir Rusijoje išmokos mokamos bet kokiu atveju, net jei mašina suvažinėja. Juk galbūt tai nuo senos radiacijos dozės apsisuko galva. Latvijoje yra „Černobylio“ medicinos centras, kuriame kiekvieno černobyliečio sveikata profilaktiškai patikrinama per 1-2 dienas ir, jei reikia, skiriamas gydymas.

- Ar buvo įmanoma išsisukti nuo prievolės vykti į nelaimės zoną?

- Aš 1986 m. liepos mėnesį buvau išvežtas. Pirmojo vežimo metu išsisukti nuo prievolės nebuvo įmanoma. Mus vežė kaip į karą. Bandžiau išsipirkti, į komisariatą atėjau su konjako buteliu ir dar girtas, paprašiau, kad vežtų į blaivyklą. Man pasakė: Černobylyje išsiblaivysi. Kaip tu sovietmečiu išsisuksi? Šaukimus atnešė du - ir į darbą, ir į namus. Nuo 1987-ųjų išsisukti jau buvo įmanoma. Tai kainuodavo 300 rublių.

- Ar bent jau avarijos padarinių likviduotojams buvo suteiktos reikiamos apsaugos priemonės?

- Pusei metų vienam žmogui duodavo vos vieną respiratorių! O reikėdavo respiratorius keisti ne tik kasdien, bet ir kelis kartus per dieną. Per tokį laiką pats respiratorius jau tapdavo radioaktyvus.

Faktai

* Černobylio avarija įvyko 1986 m. balandžio 26 d. ketvirtajame Černobylio atominės elektrinės bloke, esančiame netoli Ukrainos miesto Pripetės. Prireikė daugiau nei šešių dienų degantiems griuvėsiams užgesinti.

* Sprogus branduoliniam reaktoriui, jis buvo visiškai sunaikintas, o į aplinką išmestas didelis kiekis radioaktyvių medžiagų, tarp jų radioaktyvūs cezio ir jodo izotopai. Debesis, susidaręs nuo degančio reaktoriaus, išnešiojo įvairias radioaktyvias medžiagas didžiojoje Europos dalyje. Per radioaktyvius kritulius labiausiai užterštas regionas į šiaurės rytus nuo branduolinės jėgainės (dabartinėje Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje).

* Nuo tada mirė dešimtys tūkstančių žmonių, tūkstančiai iki šiol jaučia katastrofos padarinius. Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius likvidavo per 7 tūkst. Lietuvos gyventojų, nors oficialus išsiųstųjų skaičius - 5966. Iš jų gyvų likę apie 3,3 tūkst., apie 500 (daugiausiai - rusakalbių) emigravo. O iš viso avarijos padarinius likvidavo per 600 tūkst. žmonių. Buvusiems černobyliečiams diagnozuotos vidutiniškai 5-6 sunkios ligos, siejamos su gauta didžiule apšvitos doze, iš kurių dažniausios - kraujotakos sistemos, jungiamojo audinio ir raumenų ligos.

* Černobylio avarija yra viena iš dviejų istorijoje įvertintų 7 balais pagal tarptautinę branduolinių avarijų skalę. Antroji buvo Fukušimos avarija 2011 m. Japonijoje.

* Beje, sovietų valdžia Černobylyje įvykusią nelaimę iš pradžių bandė nuslėpti. Pirmieji pranešimai apie Černobylio avariją sovietinėje žiniasklaidoje pasirodė praėjus net 36 valandoms po sprogimo ketvirtajame bloke: Pripetės radijo stoties diktorius pranešė apie miesto gyventojų surinkimą ir laikiną evakuaciją.