Praėjusį penktadienį Kuršių marių pakraštyje ties Rusnės sala, Nemuno deltos regioniniame parke, buvo paleista apie 12,5 tūkstančio paaugintų maždaug 4 mėnesių amžiaus apie 10 gr sveriančių unguriukų. Dabar mariose jie maitinsis dugno bestuburiais gyviais, įvairiomis kirmėlėmis, o kai paaugs, pradės gaudyti kitas žuvis, nes ungurys - plėšri žuvis. Daugiausia unguriai minta pūgžliais. Po 6-7 metų, kai jie subręs, plauks į Sargaso jūrą neršti, ten jie paprastai ir numiršta.
Kuršių marių įžuvinimą, kainavusį 25 tūkst. litų, gegužės 10 d. atliko asociacijos "Baltijos žvejas" ir "Lampetra", priklausančios Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų asociacijai. Iš UAB "Auksinis ungurys" jos pirko 122,5 kg paaugintų ungurių.
70 procentų unguriukų žūna
Švenčionių rajone, šalia Pabradės esančiame Magūnų kaime, yra cechas, turintis uždarojo ciklo baseinus po stogu, kurie šildomi ištisus metus. Čia UAB "Auksinis ungurys" ungurių mailių augina jau nuo 1995 m. Bendrovė augina ir vadinamuosius prekinius ungurius. Atlikus rekonstrukciją per metus ji gali užauginti apie 50 tonų prekinių ungurių. Jie čia auginami pagal Vakarų technologiją. Ungurys, sveriantis 150 gr, jau laikomas prekiniu unguriu.
Unguriukų mailių Golfo srovės prie Europos krantų atneša iš Sargaso jūros. Anglijos firma "Glasil", su kuria bendradarbiauja "Auksinis ungurys", jūroje gaudo vadinamuosius stiklinius unguriukus. Taip jie vadinami todėl, kad yra permatomi. Unguriukų dydis toks, kad viename kilograme jų būna apie 3 tūkstančius vienetų.
Kasmet "Auksinis ungurys" iš "Glasil" savo reikmėms perka apie 120-140 kg mailiaus. Šiemet už 1 kg mailiaus mokėta 450 eurų. Auginamą mailių bendrovės darbuotojai šeria kombinuotais daniškais pašarais, todėl visi "Auksinio ungurio" unguriai būna vienodo skonio. O natūraliu būdu besiveisiančių ungurių skonis šiek tiek kitoks, ir tai priklauso nuo to, kuo jie maitinosi.
Paaugintą mailių UAB "Auksinis ungurys" parduoda ir pavieniams žvejams. Tokių pirkėjų būna nemažai, mat kiekvienais metais pavasarį yra skelbiami konkursai dėl teisės gaudyti migruojančius ungurius. O tie žvejai, kurie žuvina ežerus, gali be konkurso gauti leidimą.
UAB "Auksinis ungurys" direktoriaus Olego Kuzmino teigimu, į marias galėtų būti paleistas ir nepaaugintas mailius, tačiau stiklinių ungurių sezonas trunka nuo lapkričio iki kovo mėnesio, kai gamtinės sąlygos neleidžia atlikti įžuvinimo darbų. Beje, praėjusį penktadienį oro sąlygos buvo labai tinkamos paleisti unguriukus į plačiuosius vandenis. Mat baseinuose, kuriuose buvo auginti, vandens temperatūra buvo 24 laipsnių šilumos, o Kuršių mariose - apie 18 laipsnių šilumos. Žvejai mano, kad paauginti unguriukai greičiau pritaiko mariose prie aplinkos ir jų daugiau išgyvena.
O. Kuzmino teigimu, paauginto mailiaus, kuris išleidžiamas į marias, vėliau pagaunama tik iki 30% nuo įžuvinto kiekio, o 70% paleisto mailiaus arba žuvys suėda arba jis pats žūna.
4% mokestis - įžuvinimui
Minėtos asociacijos turi visiems metams sudarytą įžuvinimo programą. Kuršių marių įžuvinimas unguriukais šiemet pirmasis jų žingsnis. Pinigų jos skyrė ir įžuvinimui lašišomis bei lydekomis.
Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos ir asociacijos "Baltijos žvejas" pirmininkas Algirdas Aušra, paklaustas, ar žvejai privalo skirti pinigų įžuvinimui už gaunamas kvotas, atsakė, jog neprivalo. Tačiau skirstant žuvų sugavimo kvotas Europos Sąjungoje laikomasi nuostatos, jog tam, kas daugiau dirbtinai veisia lašišų, duodama daugiau ir kvotų jas gaudyti jūroje. O ungurių ir lydekų įžuvinimas, pasak A. Aušros, yra tiesiog Lietuvos žvejų vidaus reikalas. Visais laikais buvo įžuvinami ir ežerai, ir marios, ir ypač unguriais, nes jų nedaug grįžta iš Sargaso jūros. Pasak pirmininko, jeigu tas procesas būtų paliktas savieigai, tai mes ungurių, galima sakyti, ir neturėtume.
Konfederacija šiemet nusprendė 4% procentus pinigų, kuriais yra apmokestinami žvejybos įrankiai, skirti tokiems konkretiems darbams kaip įžuvinimas. Paprastai tuos 4% žvejybos įmonės turėtų mokėti Aplinkos ministerijai. Įmonės, priklausančios asociacijoms, turi teisę tuos pinigus pervesti į asociacijų sąskaitas ir jie yra naudojami asociacijų nuožiūra. Žinoma, yra parengiami planai, kaip tie pinigai bus išleisti, ir jie pristatomi į ministerijas. Kitaip sakant, gaunamas ir ministerijų pritarimas. "Šiemet asociacija "Baltijos žvejas" surinko daugiau kaip 100 tūkstančių litų tokių mokesčių. Mes žvejodami uždirbame pinigų ir norime, kad būtų kuo daugiau žuvies. Tad šiemet visus pinigus skyrėme įžuvinimui",- sakė A. Aušra.
Net sovietmečiu Kuršių marios buvo įžuvinamos milinais unguriukų. Nutrūkus šiam procesui, jų pradėjo sparčiai mažėti. Prieš kelerius metus padedant Aplinkos ministerijai į Kuršių marias buvo paleista keli šimtai tūkstančių unguriukų. Žuvininkystės įmonių asociacijos "Lampetra", kuri jau 7 metus kasmet į marias paleidžia po keliasdešimt kilogramų mailiaus, pirmininkas Virginijus Domarkas sako, kad įžuvinimas jau duoda rezultatų, nes ungurių šiuo metu sugaunama gerokai daugiau.
"Kuršių marių ungurys yra riebesnis nei ežerinis todėl, kad mariose jų mitybos bazė geresnė. Jeigu 100 kartų didesnis kiekis būtų paleistas unguriukų nei dabar, tai po kelerių metų mariose jų būtų labai daug. Žvejams gaudyti juos apsimoka, nes ungurys yra brangi žuvis, už kurią mokama kur kas daugiau nei už, sakykime, kuoją. Kilogramas žalių ungurių kainuoja nuo 30 - iki 40 Lt, o rūkyti unguriai dar brangiau",- sakė V. Domarkas.
Ungurių sugaunama ne tik ežeruose, mariose, bet ir Baltijos jūroje. Anksčiau Kuršių mariose veisdavosi ir eršketinės žuvys. Norima ir šias žuvis veisti. Tačiau bandant tai daryti iškyla daug problemų, o svarbiausia nerandama eršketinių žuvų patinų. Sakoma, jog už eršketinės žuvies sterlės patiną siūloma 10 tūkstančių Vokietijos markių premiją.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą