GMO ieško kelių į Lietuvą

Praėjusią savaitę Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Dailis Barakauskas įregistravo Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) įstatymo pataisą. Ja siūloma skelbti moratoriumą GMO išleidimui į aplinką visoje Lietuvos teritorijoje, kol bus nustatytas ilgalaikis tokių organizmų poveikis žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai.

D. Barakausko teigimu, paskelbus tokį moratoriumą, būtų apsaugota žmonių sveikata, aplinka, ekologiniai ūkiai, sustiprėtų patrauklus Lietuvos, kaip nesugadintos gamtos, sveiką gyvenseną propaguojančios šalies įvaizdis.

Kad valgome sveiką maistą, kuriame nėra GMO, ar kad prieš Lietuvos žmonių valią nebus pradėti auginti GM augalai, šiandien dar negalime būti tikri.

GMO gali būti ne tik aliejuje, margarine, saldumynuose, bet net ir sveikatai pastiprinti perkamuose maisto papilduose. Antai neseniai Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) dėl neteisingo ženklinimo sulaikė amerikietiškų maisto papildų "Hair/Skin/Nail" siuntą, nes juose nustatyta daugiau nei 5 proc. GM sojos produktų, nors apie tai nebuvo nurodyta nei ženklinimo etiketėse, nei kituose dokumentuose.

Grėsmės nuojauta

Ne per seniausiai Briuselyje prieš draudimo panaikinimą Vengrijoje bei Austrijoje auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus balsavo 22 Europos Sąjungos (ES) valstybės, tarp jų - ir Lietuva.

Tuomet aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas pareiškė, jog tuo buvo išsklaidytos abejonės, esą Lietuva keičia poziciją dėl GMO.

Tačiau Lietuvos žaliųjų judėjimo narys Egidijus Čibirauskas abejoja, ar galime būti tikri dėl nuosaikios Aplinkos ministerijos (AM) pozicijos. Abejonių pasėjo kovo pabaigoje surengta konferencija, į kurią pakviesti tik GMO pritariantys veikėjai.

"Amerikiečių biotechnologijų kompanija "Monsanto" pareiškė prašymą bandymų tikslais auginti Lietuvoje GM kukurūzus, tuos pačius, kurių prieš dvejus metus atsisakyta. Atseit tam, kad pažiūrėtų, ar Lietuvoje jie gali užaugti, o realiai - ištirti dėl galimo masinio auginimo", - nuogąstauja žaliųjų atstovas. Kadangi viešojoje erdvėje pasirodo prieštaringų žinių apie AM poziciją, jis įtaria, kad visgi stengiamasi prastumti GMO į Lietuvą.

Kad "Monsanto" pradėjo ryžtingai skverbtis į Lietuvą, leidžia įtarti ir gruodį spaudoje paskelbtas skelbimas, kad ji ieško atstovų Lietuvoje.

Ką reiškia bandymų tikslais? E. Čibirauskas sako, jog apsėjus GMO bandymų laukus, visame augmenijos pasaulyje prasidėtų negrįžtami procesai, GM sėklomis būtų užkrėsti laukai, Lietuva taptų priklausoma nuo svetimų ūkinių korporacijų.

"Pavyzdžių jau yra kitose šalyse: šalis užkrečiama GMO, o paskui priverčiama juos priimti, uždedami intelektinės nuosavybės mokesčiai. Ūkininkai nustatytomis kainomis turi pirkti specialius chemikalus, sėklą. Taip atsitiko Paragvajuje, Indijoje. Kai ūkininkai pradėjo nebeišsimokėti už sėklas, prasidėjo masinės savižudybės. O GMO poveikis labai įvairus: padaugėjo ligų, apsigimimų, pradėjo kristi gyvuliai. Tai faktai, kurių GMO šalininkai nelinkę pateikti."

Jis prognozuoja, jei Lietuvoje būtų pradėtos auginti GM kultūros, kiekvienas mūsų kąsnis būtų apmokestintas svetimų korporacijų. Per kelerius metus imtų didėti augalų atsparumas chemikalams, ir jų tektų purkšti vis daugiau.

Kokį maistą valgome?

E. Čibirausko manymu, šiandien negalime būti tikri ir tuo, kad valgome saugų nuo GMO maistą. VMVT, tikrinanti, kad produktai su GMO būtų tinkamai pažymėti, pažeidimų kasmet atrandanti vis daugiau. Tačiau juk patikrinama ne visa į Lietuvą įvežama produkcija.

"Be to, mūsų specialistai gali aptikti tik žinomas veisles, o naujų neatskirti. Aš nesijaučiu saugus. Bet kad šis tas daroma - tai geriau negu nieko", - sakė pokalbininkas.

Pagal Europos ir Lietuvos teisės aktų reikalavimus informacija vartotojams apie GMO ženklinimo etiketėse turi būti nurodyta, kai šių GMO produkte yra daugiau kaip 0,9 proc.

"Kai produktas yra paženklintas, žmogus gali rinktis - jam naudoti tokį produktą, ar ne", - informavo Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Jūratė Mačiulienė. Higienos norma griežtai reglamentuoja, kad neturi būti GMO tik produktuose, patiekiamuose vaikų darželiuose.

Beje, informacija apie GMO etiketėse negali būti trumpinama, turi būti aiškiai perskaitoma. Tačiau kokio dydžio šriftu pateikti informaciją - nenustatyta. Todėl ji pritartų, kad produktai su GMO būtų sudėti atskirose lentynose - tuomet seniems ar skubantiems žmonėms būtų paprasčiau.

Cechai GMO atsisakė?

Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai dėl GMO naudojimo tikrina ir konditerijos gaminius.

"Tikrindami konditerijos cechą, peržiūrime visas žaliavas, patikriname receptūras. Jei randame, kad naudojamas GMO turintis aliejus ar margarinas, iškart žiūrim ženklinimą. Jau prieš 4-5 metus tai griežtai tikrinome, ir visi gamintojai, bent jau Klaipėdos, kurie naudojo GMO turintį margariną ar aliejų, žadėjo ženklinti, bet paskui pagalvojo, kad taip paženklinus gali sumažėti pirkimas, todėl tų GMO turinčių žaliavų atsisakė.

Beje, apie produkto sudėtį turi skelbti ir konditerijos parduotuvės, parduodančios nefasuotus, sveriamus produktus, viešojo maitinimo įstaigos. Jei to nematyti - pirkėjas gali pareikalauti parodyti.

Pati J. Mačiulienė sakė vartojanti saulėgrąžų aliejų, kuriame GMO nebūna, o margarino nevalganti - tik sviestą.

Na ir kas, kad šalia - GMO?

"Esame pasipiktinę, kad tokia maža Lietuvėle kažkas nori pasinaudoti ir auginti čia modifikuotus kukurūzus", - nuomonę "Vakarų ekspresui" išsakė ekologiniu ūkininkavimu besiverčianti Kretingos rajono Senosios Įpilties gyventoja Stasė Alonderienė. Tiek ji, tiek jos kaimynai nerimauja, kad GMO atsiradimas gali pakenkti ne tik ekologiniams ūkiams, bet ir bitininkystei.

"Bitelės skrenda 5-7 kilometrus, - sakė ji. - Ir neduok Dieve pas mus ims auginti modifikuotus rapsus ar kukurūzus. Jau pernai buvome susirūpinę - netoli augo neblogi rapsai, pagalvojom, ar tik jie nėra modifikuoti. Vargu ar rasi kokį žmogų, kuris pritartų GMO įsiskverbimui, nebent turėtų kokios naudos. Esame susirūpinę - kas tas sėklas sužiūrės, kas sutikrins, ne tokių dalykų įveža... O paskui ir išaugs kas, pasklis kaip kokios usnys, kurių blogi ūkininkai nesužiūri ir paskleidžia".

Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo direktorius Stasys Bernotas "Vakarų ekspresui" patvirtino šiemet nesulaukęs siūlymų auginti GMO produktus, tačiau jo žodis nieko nelemtų - tokių augalų auginimą reglamentuoja Lietuvos ir Europos valdžia.

Kokios pozicijos šiuo klausimu laikosi jis? "Kiekvienu konkrečiu atveju reikia žiūrėti, kokia padaryta modifikacija, kokio tikslo siekta, ar galėtų paveikti kitus natūraliai egzistuojančius organizmus, ar plinta gamtoje ir pan.", - atsakė S. Bernotas.

Direktorius įsitikinęs, kad visi Lietuvos žmonės, kartais to net nežinodami, vartoja produktus su GMO. Be to, jų yra daugelio pašarų sudėtyje, todėl per gyvulių produkciją netiesiogiai patenka į žmogaus organizmą.

"Baimės dėl to nereikia turėti, o teisybė turbūt yra per vidurį. Nors pavojus yra, bet pažanga eina į priekį. O produkcija su GMO, ypač sunkesniais laikais, vartojama, kai orientuojamasi ne į kokybę, o į kainą", - sakė jis.

Pats S. Bernotas sakė renkąsis lietuviškus produktus, o jų nėra genetiškai modifikuotų ar bent jau neturėtų būti, nes Lietuvoje neauginami.

Verta žinoti

Praėjusią savaitę VMVT patikslinto prekyboje esančių maisto produktų, kurių sudėtyje yra GMO, sąrašą.

Augaliniai aliejai: "Tautas", "Aukselis", "Grace", "Jasmine", "Brolio", "Optima linija", "Luccia", "Omili", "Huilor", "Sodžiaus", "Kolumbo", "Saulutė", "Augalinis aliejus", "Oilio", "Perla", "Tėviškės", "Coroli", "Dolores", "Lankų", "Flarina", "Karolina", "Maxima".

Margarinai bei tepūs riebalų mišiniai "Aukselis", "Optima linija", "Aima", tepūs riebalų mišiniai "Sodžius", "Aiwa", "Luxus light", riebalų tepinys 25 proc. riebumo.

Saldumynai: šokoladiniai kiaušiniai su siurprizu "ANL Heros", "Turto", "ANL Hanny", "Elvan", "ANL My Chick", "ANL Space", "ANL Formula", "Jungle", "Focus", saldainiai su žaisliuku "Chik&Duck".

Maisto papildas "Hair/Skin/Nail" (kapsulės).

"Kaziuko" skrudinta duona.

Genovaitė PRIVEDIENĖ