Galit negrįžti


2018 m. rugpjūčio 21 d. 04:01 val., antradienis

ve  >  Žinios  >  Lietuva  >  Lietuvos naujienos

Lietuvos naujienos

Galit negrįžti

(1)

2018-01-11, 08:52

Justina GAFUROVA

Galit negrįžti nuotrauka, foto

Dėl emigracijos jau sunerimo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vakar ji į pasitarimą sukvietusi visus šalies merus domėjosi, ką savivaldybės pasiūlytų emigrantams, jei šie vis dėlto grįžtų. Paaiškėjo, kad... nieko.

© Respublika.lt

Dėl emigracijos jau sunerimo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vakar ji į pasitarimą sukvietusi visus šalies merus domėjosi, ką savivaldybės pasiūlytų emigrantams, jei šie vis dėlto grįžtų. Paaiškėjo, kad... nieko.

Vakar pristatytas tyrimas „Grįžtamoji migracija: regionų perspektyva“, kuris buvo vykdomas 2017 m. lapkričio mėnesį. Tyrimą Migracijos informacijos centro „Renkuosi Lietuvą“ užsakymu atliko „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklausti 44 savivaldybių atstovai (iš viso yra 60), 13 grįžusių emigrantų, taip pat atliktas viešosios nuomonės tyrimas.

Svarbiausia tyrimo išvada tapo faktas, kad, esant didesniam grįžti nusprendusių emigrantų skaičiui, akcentuoja tyrimą pristačiusi Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė, valstybė tiesiog nesugebėtų jų tinkamai integruoti. Esą silpnoji šios situacijos grandis - savivaldybės.

Tyrime akcentuojama, kad šalies regionai kenčia ne tik nuo emigracijos į užsienį, tačiau ir nuo vidinės emigracijos, kai jauni žmonės nusprendžia keltis gyventi į didmiesčius. Galiausiai visa tai lemia, kad regionuose susidaro darbo jėgos trūkumas, tenka uždaryti mokyklas, o savivaldybėms nesurinkus pakankamai mokesčių, šios tampa valstybės „išlaikytinėmis“.

A.Sipavičienė akcentavo, kad nors emigracijos problemą suvokia ir mato dauguma savivaldybių, tačiau jos jaučiasi „pralaimėjusios“ kovą dėl išvykusiųjų. Tai, pasak TMO Vilniaus biuro vadovės, susiję su ribotomis savivaldybių galimybėmis pasiūlyti konkurencingus atlyginimus.

Tauragės rajono savivaldybės mero Sigito Mičiulio komentaras:

- Žinote, kai mes įstojome į ES, buvo deklaruojamos kelios vertybės, susijusios su tuo, kad laisvai judės kapitalas, investicijos, paslaugos, žmonės. Jeigu žmogus išvažiuoja į užsienį dirbti ir užsidirbti, pamatyti, kaip gyvena kitų šalių žmonės, tai yra geras dalykas. Nes tokia patirtis paskatina naujas idėjas, suteikia drąsos čia sugrįžti ir jas realizuoti. Bet valstybė, mano manymu, turėjo labiau stengtis, kad šie žmonės ir sugrįžtų. Žinoma, daug kas priklauso nuo to, ar savivaldybė nori, kad žmonės sugrįžtų, ar nori padėti jų vaikams. O tam reikalingos darbo vietos, investicijos ir galimybės jaunai šeimai dirbti, auginti vaikus, juos vesti į darželius, mokyklas ir pramogauti. Tad savivaldybėms čia yra daug erdvės.

Mes ir patys per 2,5 metų jau įrengėme 10 nemokamų žaidimų aikštelių vaikams lauke, tame tarpe ir kaimiškosiose seniūnijose. Mūsų savivaldybėje veikia trys festivaliai, o dalis organizuojamų koncertų yra nemokami. Į mūsų rajoną grįžta jaunos šeimos ir jeigu jos įsikuria kaimiškojoje seniūnijoje, turi ūkelį, o bent vienas iš šeimos narių įsidarbina gamybinėje verslo įmonėje, to šeimai pakanka, kad užsitikrintų stabilias pajamas. Vaikai gali eiti į vietos mokyklas, jų uždarinėti tikrai nereikia. Tiesa, daugėja vaikų, grįžusių iš kitų šalių ir sunkiai kalbančių lietuviškai. Todėl norėtume, kad šiems vaikams Švietimo ir mokslo ministerija skirtų papildomą krepšelį, iš kurio būtų galima tokius vaikus bent pirmuosius kelis metus mokyti taisyklingai rašyti ir kalbėti. Būtų puiku, jei galėtume šiuos vaikus integruoti į stovyklas, organizacines veiklas ir meno užsiėmimus. Jie labai greitai įsilietų į bendruomenės gyvenimą.

Labai svarbus klausimas regione - socialinė politika. Ji reikalinga, bet ji turi būti pasiekiama tiems, kuriems iš tiesų reikia. O šiandienos socialinė politika atpratino žmones dirbti. Turime pavyzdžių, kai žmonės nenori įsidarbinti, nes tuomet jie praras įvairias kompensacijas ir išmokas. Patikėkite, tokie žmonės apie emigraciją negalvoja. Galvoja tie, kurie nori dirbti ir realizuotis. O su tais, kurie lieka, taip pat turime dirbti, suteikti galimybę užsidirbti ir suprasti, kad tai yra daug geriau nei būti išlaikomam. Nes tai ir yra orus gyvenimas, galimybė visiems prisidėti prie bendro regiono ir visos valstybės gėrio.

Be abejonės, žmonės iš regionų išvažiuoja ir dėl to, kad jaučia neviltį arba neišpildytus nuolat girdimus politikų pažadus stiprinti regionus. Todėl manome, kad labai svarbu yra ir pačios centrinės valdžios politika. O tai reiškia, kad turi būti palankios sąlygos ir dabar egzistuojančiam verslui, vienodos visiems ūkio subjektams, ne tokia klampi biurokratija.

Alytaus miesto savivaldybės mero Vytauto Grigaravičiaus komentaras:


- Mūsų savivaldybė emigracijos problemą nuolat sprendžia po laimėtų rinkimų. Pirmiausia, siekiame užmegzti realius santykius su šiais žmonėmis. Esame įkūrę Pasaulio alytiškių bendruomenės puslapį socialiniame tinkle, kuris jau vienija pustrečio tūkstančio sekėjų, tarp kurių yra alytiškiai, gyvenantys Ganoje, Singapūre, Pietų Afrikos Respublikoje. Ten nuolat dalinamės informacija apie tai, kas vyksta mieste, žmonės tarpusavyje diskutuoja, bendrauja, kritikuoja, pataria, džiaugiasi. Taip pat organizuojame Pasaulio alytiškių forumus, į kuriuos atvyksta žmonės iš Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ar kitų didžiųjų valstybių. Čia susirinkę žmonės pasakoja savo istorijas ir mes diskutuojame apie tai, koks turėtų būti Alytaus miestas.

Žinoma, savivaldybė negali kelti atlyginimų ar sukurti darbo vietų, bet savivaldybė gali sukurti sąlygas, ir šia kryptimi taip pat aktyviai dirbame. Pernai pasirašėme sutartis su trimis gamyklomis, kurios pradės statybas ir atsiras naujų darbo vietų. Esu bendravęs su daug išvykusių alytiškių, ir taip, yra visokių istorijų, tačiau didžioji dalis išvykusiųjų pasakė, kad jei Lietuvoje gautų bent panašų atlyginimą, sugrįžtų. Žinoma, mikroklimatas mieste ir tinkamos sąlygos svarbios ne tik kad žmonės sugrįžtų, bet ir kad jų dar daugiau neišvažiuotų, tačiau atlyginimas, užtikrinantis, kad žmogus galės čia gyventi ir išlaikyti savo šeimą, visgi užima labai svarbią vietą kiekvieno žmogaus gyvenime.

Kaišiadorių rajono savivaldybės mero Vytenio Tomkaus komentaras:


- Manau, nelaukiant ministerijų ir visos valstybės paramos, savivaldybės tikrai gali nuspręsti ir sudaryti geresnes sąlygas su šeimomis grįžusiems vaikams patekti į darželius, gauti tam tikrą pagalbą integruojantis. Tai būreliai, užsiėmimai, netgi bendramokslių mentorystė. Ši idėja pagrįsta tuo, kad patys bendraklasiai gali būti mentoriais buvusiam bendramoksliui, grįžusiam iš užsienio ir nežinančiam, kaip prisitaikyti prie lietuviškos aplinkos ir susiorientuoti mokykloje, ir apsaugoti jį nuo patyčių. Tai yra įvairūs veiksmai, kurie tikrai gali padėti žmonėms jaustis saugiai grįžus į savo kraštą.

Žinoma, labai svarbu stengtis ne tik susigrąžinti piliečius, bet ir saugoti tuos, kurie dar nepabėgo. Tam taip pat yra kompleksas paslaugų, tarp jų - darbo vietos regionuose ar šalia jų. Žinoma, kad žmonės iš mažesnių miestų pirmiausia darbo ieško didesniuose miestuose, o jei ir ten neranda, keliauja į užsienį. Mums, Kaišiadorims, ši problema nėra tokia baisi, nes esame įsikūrę tarp dviejų didžiųjų miestų, todėl mūsų žmonės gali patogiai važinėti į darbus Kaune ar Vilniuje, o taip pat iš šių miestų ir į Kaišiadoris dirbti drąsiai atvyksta aukštesnio lygio specialistai. Suprantame, kad globalių tendencijų visiškai sustabdyti taip paprastai gal ir neįmanoma, bet stengtis sudaryti geras sąlygas verslui ir investicijoms galime.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Žymos: emigracija

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Stanislovas

2018-01-13   01:01

IP: 90.142.244.118

I ubagyna niekas negrys, didziulis aciu tau Grybauskaite uz nualinta valstybe.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Lietuvos naujienos

Sekmadienį minimas Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio trisdešimtmetis. 1988 m. birželio 3 d. Lietuvos...

Lietuvos persitvarkymo sąjūdžiui - 30 metų nuotrauka, foto

"Ir ko gi gyvenime nenutinka, - socialiniuose tinkluose patirtais įspūdžiais su draugais...

Kaip Paulius Lileikis Landsbergį pavadavo nuotrauka, foto

Tropiniais karščiais lepinę Lietuvai orai nesitrauks iki kitos savaitės. Šeštadienį galimi...

Po karščių sulauksime lietaus, kitą savaitę bus vėsiau nuotrauka, foto

Alytaus rotušės aikštėje penktadienį į Jungtinių Tautų (JT) vadovaujamą situacijos stabilizavimo...

Į operaciją Malyje išlydėti Lietuvos kariai nuotrauka, foto

Karklės festivalis - chaosas suvaldytas? nuotrauka, foto

Klaipėda, Savaitgalį praūžusiame muzikos, laisvės, gamtos ir jūros festivalyje "Karklė Live Music Beach...

Slengiškiai siekia prisijungti prie Klaipėdos nuotrauka, foto

Klaipėda, Iniciatyvūs slengiškiai, siekiantys prijungti Slengių gyvenvietę prie Klaipėdos, ėmėsi realių veiksmų. Pirmadienį...

Savižudybių prevencija: ko stinga Telšiuose ir Tauragėje? nuotrauka, foto

Lietuva, Higienos instituto duomenimis, nors pastaraisiais metais Lietuvoje mažėja savižudybių, tačiau 22 savivaldybėse...

Netekome Aleksandro Žalio nuotrauka, foto

In Memoriam, Pirmadienį staiga mirė Klaipėdos universiteto dėstytojas, literatūros kritikas, universiteto pirmojo Senato pirmininkas...

Klaipėda, Paskelbta prieš 7 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 9 val.

In Memoriam, Paskelbta prieš 10 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...