Gabrielius Landsbergis: nei nerimauju, nei džiaugiuosi

„Buvau suklaidinta, kaip man paskambino ir pranešė, kad partijos pirmininko rinkimus laimėjo Garbrielius. Tuojau pat jį pasveikinau su pergale ir nė kiek to nesigailiu. Abu esame tos pačios valties irkluotojai. Greitai liks vienas“, – sako Irena Degutienė. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko rinkimuose nė vienam kandidatui nepavyko surinkti daugiau nei pusės partiečių balsų. Beveik 50 procentų balsų gavęs Gabrielius Landsbergis ir 43 procentus gavusi I. Degutienė susirungs antrajame ture.

Apie tolesnę kovą dėl partijos pirmininko posto – pokalbis su kandidatais I. Degutiene ir G. Landsbergiu LRT Televizijos laidoje „Dėmesio centre“.

– Ponia Degutiene, akivaizdu, kad partijai pirmininko rinkimai yra puiki reklama. Nė viena partija nesulaukia tiek visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio apie partijos vidinę procedūrą ir turėtų Jums pavydėti. Ką manote?

– Be abejo. Galiu tik pasidžiaugti, kad mes buvome pionieriai procesų, kai partijos pirmininką tiesiogiai renka visi partijos nariai, o ne partijos suvažiavimo delegatai. Manau, taip bus ir kitose partijose. Nors mūsų partijos nariams iš pradžių buvo sunku, pastebiu partijos gretose išlaisvėjimą, nes dėl pirmininko posto konkuruoja partiečiai. Atrodytų, kaip čia galima kovoti, ką reikia kalbėti, kaip neįžeisti konkurento. Su kitos partijos atstovu konkuruoti yra kur kas paprasčiau. Noriu padėkoti savo partiečiams, kad jie supranta ir ateina į rinkimus.

– Pone Landsbergi, Jums iki pergalės pritrūko labai mažai – vos 21 balso. Dabar vėl viskas prasideda iš naujo. Nerimaujate?

– Nėra nei nerimo, nei didelio džiaugsmo dėl rezultato, jį galima buvo numanyti.

– Bet sekmadienio vakarą jau buvo besidžiaugiančių Jūsų pergale?

– Ne. Aš ir mano komanda laukėme iki paskutinės minutės. Esu ir viešai pasakęs, kad mes nei labai džiaugiamės, nei liūdime.

– Ponia Degutiene, kas Jus paskatino pasveikinti konkurentą su pergale, nors galutinių rezultatų dar nebuvo?

– Sulaukiau skambučio ir buvo pasakyta, kad Gabrielius jau laimėjo, baigėsi pirmas turas ir kito jau nereikia. Iš karto sureagavau žmogiškai – paskambinau jam, pasveikinau. Pasveikinau Gabrielių ir viešai socialiniame tinkle. O po pusvalandžio vėl sulaukiau skambučio ir atsiprašymo už suklaidinimą. Nė kiek nesigailiu pasveikinusi kolegą, mes esame tos pačios valties du irkluotojai. Greitai liks vienas.

– Jūs abu pabrėžiate esantys skirtingi, tai akivaizdu. Bet ar Jūs abu planuojate esmines permainas partijos veikloje? Pone Landsbergi, ką Jūs keisite?

– Ne kartą esu sakęs, kad esminis dalykas – nuoširdus atsinaujinimas. Akivaizdu, kad beveik pusė partijos narių, atėjusių savaitgalį balsuoti, tuo patikėjo. Turime kalbėti ne tik apie atsinaujinimą naujais žmonėmis, naujais veidais, bet ir apie atsinaujinimą idėjomis, veiklos priemonėmis ir principais. Reikia, kad partija į 2016 metų Seimo rinkimus eitų atvertusi naują puslapį.

– Ponia Degutiene, ką Jūs norite pakeisti partijoje?

– Noriu sumažinti atotrūkį tarp partijos vadovybės ir eilinio partijos nario, šiandien tas atotrūkis labai didelis. Tą aiškiai pamačiau ir šios rinkimų kampanijos metu. Žmonės kalba, nori kalbėti ir nori, kad kažkas juos išgirstų. Be to, reikia pakeisti ir pačių partijos narių laikyseną, kad mes nebūtume iš anksto nusiteikę prieš visą pasaulį, prieš visas partijas, nemanytume, kad tik mes vieni esame teisuoliai. Tikrai neturime savęs laikyt teisuoliais, visi galime klysti, ir tai yra žmogiška. Reikia turėti drąsos ir atsiprašyti, ir pripažinti klydus. Partijai reikia atgauti paprastą žmogišką veidą, kad galėtume kalbėtis su žmonėmis – ne tik su partiniais, bet ir kitų partijų atstovais.

– Ponia Degutiene, Jūs kalbate apie Andrių Kubilių, ne apie Gabrielių Landsbergį?

– Pavardžių nesakiau ir nesiruošiu to daryti. Bet kalbėjau ne apie Gabrielių.

– Pone Landsbergi, ar įmanoma vesti partiją į Seimo rinkimus būnant Europos Parlamento nariu?

– Nemanau, kad įmanoma. Jeigu partijos bendražygiai patikėtų man vesti partiją į rinkimus, aš atsisakysiu Europos Parlamento nario mandato. Patikslinsiu, kad tai padarysiu tada, kai bus sudarytas rinkiminis partijos sąrašas.

– Ar siūlysite Irenai Degutienei kokį nors postą, jei būsite išrinktas partijos pirmininku?

– Aš kol kas nesu kalbėjęs apie postus, kol kas sąmoningai vengiu tai daryti. Bet galiu pasakyti, kad matau ponią Degutienę komandoje, jeigu tik ji pati to norės.

– Ponia Degutiene, o Jūs? Ar siūlytumėt Gabrieliui Landsbergiui partijos pirmininko pavaduotojo postą?

– Esu tai sakius ne vieną kartą ir dabar, drąsiai žiūrėdama jam į akis, sakau: iš tikrųjų manau, kad jaunystės ir patirties simbiozė yra būtina mūsų partijoje. Jeigu būsiu išrinkta partijos pirmininke, Gabrielių matau pirmuoju savo pavaduotoju.

– Keliuose skyriuose buvo panaikinti rinkimų rezultatai, nes jie buvo klastojami. Tėvynės sąjunga yra ta partija, kuri dažniausiai ir garsiausiai kalba apie rinkimų klastojimus. O dabar kaip? Sarmata?

I. Degutienė: Tai nebuvo klastojimai, o procedūriniai pažeidimai, kad ir Švenčionyse. Rinkimų išvakarėse partijos sekretoriatas išplatino informaciją, kad skyriuje gali būti tik viena balsavimo dėžė. O Švenčionių skyrius turi du poskyrius – Švenčionių ir Pabradės, atstumas tarp šių miestų didelis. Nieko blogo negalvojant buvo pastatytos dvi balsadėžės – Pabradėje ir Švenčionyse. Čia ir buvo pažeidimas. Tai yra procedūrinis pažeidimas, bet ne klastotė.

– Ponia Degutiene, ar dabar vėl viskas prasideda iš naujo?

– Per kelias dienas kažkokių stebuklų nepadarysim.

– Yra daug partijos narių, kurie neatėjo balsuoti. Jūs atsiliekate nuo konkurento, turėtumėte įkalbėti bendrapartiečius ateiti į rinkimus ir balsuoti už Jus?

– Tą ir bandysiu daryti, bet neatskleisiu, kaip.

– O kokie čia gali būti ypatingi būdai? Važiuoti į skyrius ir agituoti?

– Tam laiko neužtenka. Turime per 60 skyrių, per kelias dienas į juos tikrai nenuvažiuosi. Ieškosime kitų komunikacijos būdų.

– Pone Landsbergi, Jums irgi viskas prasideda iš naujo?

– Pritariu poniai Irenai, kad niekas neprasideda iš naujo, darysime tai, ką ir iki šiol. Turiu tikslą susitikti dar su keliais partijos skyriais, pristatyti savo idėjas ir atsakyti į klausimus. Manau, tai geriausias būdas bendrauti ir pakviesti balsuoti už save.

– Ar tiesioginiai partijos pirmininko rinkimai neskaldo partijos? Irena Degutienė jau konkuravo dėl pirmininko posto su Andriumi Kubiliumi, vėliau Andrius Kubilius varžėsi su Vytautu Landsbergiu, tuomet prireikė ir antro turo. Neseniai Vytautas Landsbergis sakė, kad tai yra grėsmė partijos skaldymui. Ką Jūs apie tai manote?

G. Landsbergis: Manau, demokratinis procesas toks ir yra – tai yra galimybė išsakyti savo idėjas, viziją partijai ir visai Lietuvai. Kita vertus, natūralu, kad žmonės renkasi tą, kuris artimesnis. Bet kuriuo atveju lyderis, gavęs žmonių pasitikėjimą per antrąjį turą, turi sau kelti labai konkretų klausimą: kaip bus pasiektas konsensusas. Jeigu laimėčiau, man reikėtų ne tik postais ir pozicijomis sutelkti tuos partiečius, kurie pasitikėjo Irena. Taigi, mes turime sutarti, kad mūsų idėjos tiktų plačiam būriui žmonių. Tikiuosi, kad Irena galvoja taip pat.

I. Degutienė: Taip. Tėvynės sąjunga, kaip skėtinė organizacija, vienija ir konservatorius, ir krikščionis demokratus, ir politinius kalinius ir tremtinius, ir tautininkus. Svarbiausiais uždavinys partijos vadovui – juos suvienyti. Ideologija ta pati, dėl to mes ir esame šioje partijoje. Reikia susitelkti ir eiti į Seimo rinkimus kitais metais.

– Ponia Degutiene, Jus parėmė pirmame ture dalyvavę Mantas Adomėnas ir Jurgis Razma. Tai buvo staigmena, ar buvote anksčiau tai aptarę?

– Jurgio parama man tikrai buvo netikėta, jam esu dėkinga, Mantui Adomėnui taip pat. Anksčiau galvojau, kad jie atsiims kandidatūras ir nedalyvaus pirmininko rinkimuose, gal tada ir antro turo nereikėtų. Jie surinko nemažai balsų, mane parėmė dabar jau raštu, ir aš už tai dėkoju.

– Susidarė gana įdomi situacija dabar jau nueinančioje partijos vadovybėje. Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė remia Gabrielių Landsbergį, įtakingas partietis Jurgis Razma remia Ireną Degutienę. Tam tikras susiskaldymas yra netgi dabartinėje vadovybėje?

G. Landsbergis: Tai yra nuomonių skirtumas. Pasikartosiu – vyksta demokratinis procesas, kai žmonės renkasi, kas jiems tinka ir priimtina. Nematau čia nieko blogo ar keisto, netgi priešingai. Jeigu žmonės neišsakytų savo nuomonės, kaip apskritai tie rinkimai galėtų vykti? Tiek Jurgis Razma, tiek Andrius Kubilius visų pirma yra partijos nariai, tokie patys, kaip ir Švenčionyse, Šakiuose ar Telšiuose.