Flirtas su valdžia pridengtas lobizmu

Flirtas su valdžia pridengtas lobizmu

Norint Lietuvoje ramiai flirtuoti su valdžios atstovais ir užčiaupti tai akylai sekančią žiniasklaidą, pakanka tapti lobistu. Korupcijai pažaboti skirtu, bet labai skylėtu Lobistinės veiklos įstatymu naudojasi ir farmacijos rykliai, aršiai konkuruojantys dėl tirpstančių valstybės milijonų.

"Vakcinuotų avelių" ganyklos

"Respublikos" žurnalistams į rankas pateko kai kurių Etinių farmacijos kompanijų asociacijos (EFA) narių vadovų susirašinėjimo elektroniniu paštu kopijos, kuriose ne tik diskutuojama, kaip išsaugoti savo pelnus Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) rengiant Vaistų prieinamumo gerinimo ir kainų mažinimo priemonių planą, bet ir piktinamasi "pogrindine" kolegų veikla.

Vieno iš diskutavusiųjų kompanijos vadovų nuomone, "užsiciklinimas ant generikų "dusinimo" (siekis smarkiai sumažinti generinių vaistų kainas - red. past.) kvepia labai siaurais "savo kiemo" interesais. SAM puikiai supranta, kad "perlenkus lazdą" galima ne tik nesutaupyti, bet ir prarasti, pvz., esant 70 proc. kažin ar bus kam noras registruotis, nebent GSK per Noramedą pabandys ką nors papildomai uždusinti, bet tą jie puikiausiai daryti gali ir šiandien <...> tiesiog buldozeriu stumiama sava strategija: svarbiausia - mūsų avys visos sveikos, kitiems tegu ir tvanas, o dar gal gausime ir naujų patentuotų - vakcinuotų avelių..."

GSK - tai farmacijos milžinė "GlaxoSmithKline", kurios gaminami vaistai Lietuvoje užima apie 7 proc. rinkos, o jų pardavimo pajamos 2007 m. perkopė 92 mln. litų. UAB "GlaxoSmithKline Lietuva" jau porą metų aktyviai reklamuoja ir siekia, kad valstybė kompensuotų vakciną nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV), galinčio sukelti gimdos kaklelio vėžį (žr. citatą "patentuotų - vakcinuotų avelių" - red. past.).

Kalbama, kad "GlaxoSmithKline Lietuva" vadovas Kęstutis Čereška ir šios kompanijos darbuotojas Armindas Varkala net keletą kartų lankėsi pas ministrą Algį Čapliką slapta nuo kitų EFA narių, neva siekdami prastumti vien tik savo interesus.

A.Čaplikas spaudimo neneigia

Atsispirti farmacininkų klano įtakai, ko gero, nepavyko nė vienam buvusiam sveikatos apsaugos ministrui. Ir A.Čaplikas jau pripažįsta, kad šio verslo įtaka Lietuvoje "nenormaliai didelė". "Respublikos" paklaustas, ar jaučia farmacininkų spaudimą, ministras to neneigė ir sakė priimąs jį kaip natūralų reiškinį.

"Manau, mano pareiga kalbėtis su visais ir aiškintis problemas, tik, aišku, ne pirtukėse. Todėl susitikimai oficialūs, įrašyti į darbotvarkę, - sakė A.Čaplikas. - Tenka išgirsti įvairių nuomonių, matyti skirtingus interesus, bet sprendimo teisė vis tiek priklauso mums".

Anot ministro, K.Čereška su A.Varkala lankėsi SAM gruodžio mėnesį tiesiog norėdami susipažinti. Vėliau būta dar vieno atskiro susitikimo.

"Kompanija teikė pasiūlymų dėl gripo pandeminės vakcinos rezervavimo, bet, manau, liktume nesuprasti, jei sunkmečiu kelis milijonus litų skirtume produktui, kurio nežinia kada prireiks", - abejojo ministras.

Šnekėtasi ir apie galimybę atvežti į šalies rinką pigesnių generinių vaistų. A.Čapliko teigimu, šiuo laikotarpiu generiniai vaistai išties padėtų sutaupyti ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto, ir gyventojų lėšų, ir SAM tokiems farmacijos verslo veiksmams kliūčių nedaro.

"Bet kai pradedamos kalbos apie mistinius vaistų "krepšelius" - neva jau nuo seno įtakingiausioms farmacijos kompanijoms atriektas PSDF biudžeto dalis, kurių negalima paliesti, tai visiems galiu tvirtai pažadėti - vaistų krepšelių kompanijoms tikrai nebus", - užtikrino ministras.

Patys sau lobistai

UAB "GlaxoSmithKline Lietuva" vadovas K.Čereška taip pat tikino "Respubliką", kad susitikimuose su ministru nieko slapta nebuvę.

"Mūsų kompanija yra oficialiai užregistravusi lobistinę veiklą, - sakė K.Čereška. - Viešai ir skaidriai teikiame įvairių pasiūlymų dėl teisės aktų tobulinimo ne tik ministrui A.Čaplikui, bet ir ministrui pirmininkui, ir Seimo Sveikatos reikalų komitetui".

Lobistinė veikla - tai deklaruojamas poveikis įvairių teisės aktų leidybai, kai veikiama tuo suinteresuotos verslo ar visuomenės grupės naudai. Veikla turi būti vieša, užsiregistravę lobistai privalo teikti ataskaitas, kuriose nurodoma, kieno užsakymu ir kokių teisės aktų kūrimui ar keitimui darė įtaką, kiek patyrė išlaidų ir kiek už tai gavo pajamų.

Deja, UAB "GlaxoSmithKline Lietuva" interneto svetainėje informacijos apie jos vykdomą lobistinę veiklą "Respublikai" rasti nepavyko. Valstybinės tarnybinės etikos komisijos (VTEK) tinklalapyje esančiame registruotų lobistų sąraše ši bendrovė įrašyta nuo 2007 m. gruodžio 20 d.

Lobistinės veiklos 2008 m. ataskaitų šiame tinklalapyje dar nėra, bet paskambinus į VTEK paaiškėjo, kad UAB "GlaxoSmithKline Lietuva" pernai deklaravo lobistinę veiklą, susijusią su 4 teisės aktais: Vyriausybės nutarimu dėl pasirengimo gripo pandemijai programos ir 3 sveikatos apsaugos ministro įsakymais - dėl kompensuojamųjų vaistų sąrašo keitimo tvarkos, dėl leidimų reklamuoti vakcinas ir dėl sutarčių su vaistų gamintojais, kurios riboja PSDF biudžeto išlaidas kompensuojamiesiems vaistams, o iš esmės atriekia kompanijoms po tam tikrą gana stabilią lėšų dalį.

Minimi teisės aktai glaudžiai susiję su "GlaxoSmithKline" produktais ir šios kompanijos interesais. Išeitų, kad lobistų sąraše esanti bendrovė atstovauja pati sau, o viena iš Lobistinės veiklos įstatymo nuostatų - ši veikla laikoma neteisėta, jei veikiama nesamo užsakovo vardu.

Tačiau K.Čereška įtikinėjo, kad bendrovės lobistinė veikla su įstatymu neprasilenkia.

Įstatymas - kaip rėtis

Tai patvirtino ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos Tarnybinės etikos pažeidimų prevencijos skyriaus vedėjas Remigijus Rekerta.

"Įstatyme yra nuostata, kad lobistas turi veikti užsakovo pavedimu, - pripažino jis. - Tačiau dėl bendrovės "GlaxoSmithKline Lietuva" komisija laikosi pozicijos, kad lobistinės veiklos užsakovas yra pats juridinis asmuo. Manau, jei bukai laikytumėmės įstatymo neatsižvelgdami į jo tikslus ir uždavinius, greičiausiai netektume ir tos menkos informacijos, kurią dabar tarnybai pateikia lobistai ir kuri tampa vieša".

Nuo 2001 m. VTEK iš viso yra užsiregistravę 20 lobistų. Fizinio asmens registracija kainuoja 2 tūkst., juridinio - 10 tūkst. litų. UAB "GlaxoSmithKline Lietuva" yra vienintelė farmacijos verslo atstovė, oficialiai įsiregistravusi kaip lobistas ir viešai deklaruojanti vykdomą lobistinę veiklą.

"Galbūt lobisto pažymėjimas ir buvo reikalingas, kad vėliau nekiltų problemų dėl korupcijos. Tačiau VTEK tai vertina teigiamai, nes kiti farmacijos verslo atstovai taip pat daro viską, kad apgintų savo interesus, įskaitant ir poveikį teisės aktų leidybai, bet to viešai nedeklaruoja", - pabrėžė R.Rekerta.

Jo teigimu, didžiulė problema yra pats Lobistinės veiklos įstatymas, kuris visiškai nepritaikytas prie šių dienų realijų ir turi daugybę spragų. Todėl bene 95 proc. tikrojo lobizmo lieka už šio įstatymo reguliavimo ribų - lobistais nelaikomos asociacijos, ne pelno siekiančios įmonės, viešosios įstaigos, kurios itin dažnai inicijuoja ir aktyviai veikia teisės aktų kūrimą ar keitimą.

VTEK atstovo teigimu, naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymo projektas buvo parengtas ir užregistruotas Seime dar 2006 m. Tačiau iš tiesų pažaboti korupciją galinčio teisės akto projektas iki šiol tebedūla stalčiuose.

Komentaras

Prof. Eduardas VAITKUS, Europos kovos su korupcija sveikatos sektoriuje tinklo vykdomosiostarybos narys

Yra akivaizdus prieštaravimas tarp kilnių medicinos ir farmacijos kompanijų veiklos tikslų. Neabejotina, kad vaistų gamintojų tikslas yra pelnas ir to siekiant naudojamos visos įmanomos priemonės, atsižvelgiant į konkrečios šalies situaciją ne tik ekonomikos, bet ir korupcijos požiūriu. Ypač stengiamasi pramušti į kompensuojamųjų vaistų sąrašus naujus vaistus. Jų kainos nustatomos itin didelės, deja, didesniu vaistų efektyvumu jos dažniausiai nėra pagrįstos.

2003 m. buvo atliktas tyrimas ("Prescrire International") dėl per pastaruosius 22 metus naujai užpatentuotų 2693 vaistų efektyvumo. Nustatyta, kad tik 0,3 proc. šių vaistų iš esmės pagerino ligų gydymą, o 2,7 proc. buvo gerokai efektyvesni nei ankstesni vaistai. 7,9 proc. šių naujų vaistų turėjo teigiamą terapinę vertę, nors ir nepakeitė jau egzistuojančio gydymo. 16 proc. vaistų turėjo tik minimalią papildomą vertę, palyginti su esamu gydymu, o likusieji - 1584 - vaistai esamo gydymo nepagerino, kitaip sakant, buvo tik rinkodaros veiklos produktas, tačiau jų kaina buvo gerokai didesnė nei jau esamų. Taip ligoniai ir vaistus kompensuojanti valstybė iššvaisto papildomus milijonus, o tikro gydymo efekto nesulaukiama.

Alia ZINKUVIENĖ

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder