Užsienio reikalų ministerija (URM) parengė nutarimo projektą, kuriuo siūlo įteisinti privalomą ES vėliavos naudojimą Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu.
Šešis mėnesius Bendrijos vėliava būtų kabinama ant Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės, ministerijų, apskričių viršininkų administracijų pastatų. Taip pat Konstitucinio Teismo ir kitų teismų. Vėliavą iškelti privalėtų ir Generalinė prokuratūra, Lietuvos bankas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, savivaldybių tarybos, Vyriausioji rinkimų komisija, geležinkelio stotys, oro uostai ir t.t.
Vėliavos nenumatoma iškelti tik Gedimino pilies bokšte.
URM aiškina, kad ES vėliavos iškėlimas - „tai pagarbos ES ir jos identiteto simboliui išraiška“. ES vėliavos iškėlimas esą „ugdytų Lietuvos gyventojų europietišką tapatybę ir pilietinę Europos Sąjungos savimonę, taip pat skatintų Europos Sąjungos identiteto sklaidą“.
Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarui, teisininkui Egidijui Bičkauskui keista, kad, norėdami pademonstruoti pagarbą Bendrijai, tampame ypač stropūs.
„Mūsų niekas neverčia to daryti. Mes visada skubame pirmiau traukinio. Žinoma, ten, kur vyks renginiai, korektiška ir mandagu būtų iškelti ES vėliavą. Bet nemanau, kad tai reikia įtvirtinti įstatymais. Taip skubėdami mes atrodome gana nesolidžiai“, - kalbėjo E. Bičkauskas.
Jis atkreipė dėmesį, kad ES struktūrų garbinimas jau tampa liguistas: „Deja, tai mūsų mentalitetas - rodyti lojalumą ir nuolankumą ten, kur jo niekas nereikalauja“.
Jis siūlo prisiminti 2004-uosius, kai Lietuva tapo pirmąja Europos Sąjungos nare, ratifikavusia ES Konstituciją. Tuo metu didelė dalis šalių narių rengė referendumus, o Lietuvos politikai dokumentui pritarė net jo neskaitę.
„Jau tada mes pasirodėme baisūs stropuoliai“, - prisimena Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą