Dėl dviejų institucijų - Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir Klaipėdos savivaldybės - valdininkų nesusikalbėjimo jau ir taip vos gyvas uostamiesčio poilsio parkas gali prarasti potencialų investuotoją, o galiausiai - apskritai išleisti paskutinį kvapą.
Parkui išlaikyti nėra pinigų
Tikriausiai nerasime nė vieno klaipėdiečio, kuris bent kartą gyvenime nebūtų apsilankęs šiaurinėje miesto dalyje, priešais universiteto miestelį, įsikūrusiame ir jau šeštą dešimtmetį gyvuojančiame miesto poilsio parke.
Deja, laikas negailestingas. Ne vieną miestelėnų kartą džiuginę atrakcionai nūnai primena metalo laužo krūvą, ir reikia būti tikru narsuoliu, kad ant jų ropštis išdrįstum, o juo labiau savo vaiką sodintum. Akivaizdu, kad šiandien Klaipėdos poilsio ir pramogų parkas nebegali atlikti savo funkcijų. Tiesa, pastaraisiais metais padėtį šiek tiek gelbėdavo kas vasarą uostamiestin atvykstantis mobilusis lunaparkas, tačiau akivaizdu, kad tai tik laikinas sprendimas.
Šiandien vis dažniau susimąstoma apie Vakarų Europos standartus atitinkančio stacionaraus poilsio ir pramogų parko įkūrimą, tačiau tam reikia didžiulių investicijų. Deja, Klaipėdos miesto savivaldybė, valdanti 97,9 proc. UAB "Poilsio parkas" akcijų, tam pinigų neturi ir nežinia, ar apskritai kada nors turės. Vienintelis būdas parkui atgaivinti - ieškoti investuotojo.
Investuotojas yra!
Bendrovės UAB "Poilsio parkas" vadovų iniciatyva Savivaldybė nuo 2000 m. rugpjūčio mėnesio derasi su Nyderlandų kompanijų grupe "Mega Parc". Ši grupė jau yra įrengusi ne vieną pramogų ir poilsio parką daugiau nei dvidešimtyje pasaulio šalių, turi savo gamyklas Vokietijoje, Tailande, Italijoje, tiekia pramogų įrenginius tokiems pagarsėjusiems parkams kaip "Disneyland", "Legoland", taip pat "Universal Studio" bei "Warner Bros".
2000 m. gruodžio 28 d. tuometinis Klaipėdos meras E. Gentvilas su kompanijų grupe "Mega Parkc" pasirašė ketinimų protokolą, vėliau įvyko ne vienas Savivaldybės ir "Mega Parc" atstovų susitikimai.
Šiandien iniciatyvą į savo rankas perėmė E. Gentvilą mero poste pakeitęs R. Taraškevičius. Šių metų pradžioje jis dar kartą susitiko su savo ketinimų atgaivinti Klaipėdos poilsio parką ne tik neatsisakiusio, bet ir 1 proc. jo akcijų įsigijusios "Mega Parc" atstovais. Pastarieji atvyko ne tuščiomis rankomis - atsivežė nemažą šūsnį dokumentų, brėžinių ir tokiu būdu pristatė būsimo pramogų parko koncepciją. Jei viskas klostytųsi sėkmingai, olandai dar šiais metais yra pasirengę į parką investuoti nuo 6 iki 8 mln. litų, o vėliau - dar daugiau.
Pagrindinė kliūtis - neįteisinta žemės nuoma
Deja, situacija klostosi taip, kad iškilo visai reali grėsmė gražiems planams taip ir likti tik popieriuje. Pagrindinė kliūtis - nesutvarkyti valstybinės žemės nuomos UAB "Poilsio parkas" dokumentai. Pasirodo, nors bendrovė kelis dešimtmečius naudojasi rekreacinėje miesto zonoje esančia teritorija (pagrindas - 1948 m. Vykdomojo komiteto nutarimas skirti 25 ha vadinamajam kultūros ir poilsio parkui įrengti bei 1997 m. sprendimas šią teritoriją praplėsti ketinant statyti vasaros koncertų estradą), šis faktas jokiais dokumentais juridiškai neįteisintas. Žemės nuomos sutarties nėra, mokesčiai į Savivaldybės iždą nemokami - žodžiu, visiška netvarka.
Apkaltino apskrities administraciją
Minėtame 2000 m. pabaigoje pasirašytame ketinimų protokole Klaipėdos miesto savivaldybė vienu iš punktų įsipareigojo daryti viską, kad nedelsiant būtų pažymėtos UAB "Poilsio parkas" veiklai priskiriamos žemės sklypo ribos. Bendrovės vadovas savo ruožtu kreipėsi į miesto merą bei Savivaldybės Miesto planavimo departamento direktorių dėl teritorijos vadinamųjų raudonųjų linijų pažymėjimo terminų.
Šį klausimą svarstė ir miesto Tarybos Turto komitetą. Šis savo ruožtu priėmė kreipėsi į Miesto planavimo komitetą, atitinkamą Savivaldybės departamentą bei miesto merą, kad šie paspartintų parko užimamo žemės sklypo ribų juridinį įteisinimą, nes to nepadarius nė viena rimta firma nesiryš investuoti nė cento.
Pasak miesto Tarybos Turto komiteto nario liberalo Artūro Šulco, Klaipėdos savivaldybės specialistai visus jai priklausančius darbus padarė, o dokumentus, reikalingus valstybinės žemės nuomai įteisinti dar vasario mėnesį išsiuntė Klaipėdos apskrities viršininko administracijai. Deja, sakė A. Šulcas, iki šiol nesulaukta jokio atsako.
A. Šulco įsitikinimu - tą jis viešai pareiškė ketvirtadienį, gegužės 2 d., transliuotoje tiesioginėje televizijos "Balticum" laidoje "Kasdieniai rūpesčiai", - tokia Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pozicija užkerta kelią tolesnėms deryboms su potencialiu investuotoju. Dar daugiau. Laidoje nuskambėjo kaltinimas, neva V. Lukošienė turinti slaptų kėslų šį aukso vertės žemės sklypą išparceliuoti individualiems gyvenamiesiems namams statyti.
Patys muša, patys rėkia
Tuo tarpu Klaipėdos apskrities viršininkės Virginijos Lukošienės teigimu, dėl visko esanti kalta pati Klaipėdos savivaldybė. Pasak jos, apskritis žemės nuomos sutartį su UAB "Poilsio parkas" pasirašys tik tada, kai bus parengtas jos faktiškai naudojamos teritorijos detalusis planas - tokia sąlyga įvardijama ir 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame naujajame LR civiliniame kodekse. Detalaus plano rengimą, pasak V. Lukošienės, šiuo konkrečiu atveju turinti inicijuoti ne kas kitas, o faktinė UAB "Poilsio parkas" savininkė Klaipėdos savivaldybė. "Kol nėra detaliojo plano, - sakė V. Lukošienė, - jokių teisinių galimybių išnuomoti sklypą mes neturim."
Pasak V. Lukošienės, dar 2001 m. balandžio mėnesį Klaipėdos meras pasirašė potvarkį, įpareigojantį Savivaldybės specialistus kuo skubiau spręsti šią problemą. "Jau metai praėjo - niekas nieko nedarė. Jeigu mes taip norint investicijų, ar sunku buvo per tą laiką paruošti detalųjį planą?" - piktinosi apskrities viršininkė. Pasak jos, jei net ir būtų ryžtasi visuomeninės paskirties žemę išnuomoti UAB be detalaus plano, gali atsitikti taip, kad, iškilus kokioms nors problemoms, pavyzdžiui, ėmus kirsti medžius, dėl to bus apkaltinta žemės nuomos sutartį palaiminusi apskrities administracija. Be to, anot V. Lukošienės, padėtį komplikuoja ir tai, kad į parko naudojamą teritoriją yra įsitepę kiti sklypai. Viename jų įsikūrusi privati kavinė, kitas skirtas buvusioms kapinėms. Šių sklypų, sakė V. Lukošienė, net servitutai nenustatyti.
"Aš vieną kartą jau pažeidžiau įstatymą, kai, paisydama miesto interesų, nepasibaigus teisiniams ginčams daviau sutikimą nugriauti pastatą Jūros g. 3, trukdžiusį nutiesti svarbią magistralę. Vėliau turėjau aiškintis dėl to Vyriausybei. Aš daugiau to nebenoriu. Viskam yra ribos, pagaliau jie (Savivaldybė. - Aut. past.) irgi turi dirbti. Per metus buvo galima padaryti ne vieną detalųjį planą", - sakė V. Lukošienė.
Uždaras ratas?
A. Šulcas neneigė, kad inicijuoti parko užimamos teritorijos detaliojo plano rengimą - Savivaldybės priedermė. Tačiau, sakė miesto Tarybos narys, toks darbas gali kainuoti apie 400 tūkst. litų, o tokių pinigų Savivaldybės ižde nė su žiburiu nerasi. Potencialus investuotojas sutiktų padengti visas su detaliojo plano rengimu susijusias išlaidas, bet tik tuo atveju, jei būtų sutvarkyti žemės nuomos UAB "Poilsio parkas" reikalai...
Taigi ratas užsidarė. Kol valdininkai sprendžia problemą, kas pirma - kėdės ar pinigai, t. y. detalusis planas ar nuomos sutartis, karuselių likučiai keliauja sąvartynan, o kantrybės netekusi bendrovė "Mega Parc" galbūt jau dairosi geresnės vietos investuoti savo milijonus.
Rašyti komentarą