Europos Sąjungos struktūrinė parama nuosekliai mažina socialinius ir ekonominius skirtumus tarp ES šalių narių ar atskirų regionų, skelbia Finansų ministerija. Jos pamatines vertybes galima išreikšti dviem žodžiais – „solidarumas“ ir „sanglauda“.
Iškiliausi Lietuvos politikos ekspertai pastebi, kad per dešimt narystės Europos Sąjungoje (ES) metų Lietuva sustiprėjo finansiškai, ekonomiškai, politiškai, teisiškai ir įsitvirtino vakarietiškos savivokos erdvėje.
Tačiau svarbiausia, į ką pirmiausia atkreipia dėmesį įtakingiausi Lietuvos politikai, – tai milžiniška finansinė parama, kurią Lietuva gavo iš ES.
„Gauta kelių dešimčių milijardų litų parama – labai solidi. Jeigu ne narystė ES, turėtume patys labai daug lėšų skirti savo pažangos projektams“, – žiniasklaidą yra informavęs Gediminas Kirkilas, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas.
Pasak Seimo opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus, tai, kad kad Lietuva yra ES narė „yra politinis stebuklas, prilygstantis Kovo 11-osios Aktui“.
Per 2004–2013 metus ES investicijos Lietuvoje siekė beveik 46 mlrd. litų, o Lietuva per tą patį laikotarpį į ES biudžetą sumokėjo tik 10 mlrd. litų, tad balansas - plius 36 mlrd. litų!
Valstybės specialistai nustatė, kad asmeninę ES naudą netiesiogiai ir tiesiogiai pajuto kiekvienas Lietuvos gyventojas, tiek bedarbis, tiek ir turintis darbą.
Nepaisant ekonomikos krizės metu sumenkusio ES įvaizdžio, Lietuvos gyventojai, skirtingai nuo likusių ES valstybių, ir po dešimties metų narystės ES lieka vieni didžiausių euroentuziastų.
Finansų ministerijos portalas eparama.lt detaliai nurodo, kam konkrečiai buvo skirta ir panaudota Europinė parama. Vienas iš labiausiai matomų ES struktūrinės paramos investicijų vietų yra keliai, geležinkeliai, oro uostai. Taip pat ES fondų lėšomis darbuotojai kėlė kompetencijas, įmonės modernizavo gamybos pajėgumus, buvo tiesiami keliai, atnaujinami viešosios paskirties ir gyvenamieji pastatai, įrenginėjama aplinka, ES fondų kaimo plėtrai lėšomis ūkininkams mokėtos tiesioginės išmokos, atnaujinta apie 700 viešosios paskirties pastatų, naujam gyvenimui prikelti 55 dvarai, 775 nuo didžiųjų gyvenamųjų centrų nutolę miesteliai ir kaimai buvo prijungti prie plačiajuosčio interneto tinklo, uždaryta ar pertvarkyta 200 sąvartynų, daugiau kaip 2,4 tūkst. įmonių pasinaudojo investicijomis inovacijoms, daugiau kaip 6 tūkst. smulkaus ir vidutinio verslo subjektų gavo finansavimą veiklai pradėti ar plėsti, remiamose įdarbinimo programose dalyvavo 170 tūkstančių bedarbių ir asmenų, įspėtų apie atleidimą, parama pirmajam jaunimo darbui pasinaudojo beveik 2 tūkst. įmonių, kurios įdarbino apie 11 tūkst. jaunų žmonių.
Nuo 2004 m., kai įstojome į ES, per 10 metų Lietuva iš bendrijos gavo 46 milijardus litų paramos (iš kurių 10 milijardų litų Lietuvai reikėjo įmokėti atgal į ES biudžetą). Kur buvo panaudota parama Lietuvos valdžia, kaip rašėme aukščiau, skelbia.
Lietuvos valstybė iki įstojimo į ES buvo skolinga 12 milijardų litų. Nuo 2004 m. valstybės skola padidėjo iki 56 milijardų litų (vien per ketverių 2008-2012 metų laikotarpį valstybės skola padidėjo 30 milijardų).
Taigi nuo 2004 m. Lietuva gavo 36 milijardus litų paramos iš ES ir per tą patį laiką dar papildomai pasiskolino 44 milijardu litų, kuriuos reikia gražinti.
 |
| Kas yra Valstybės skola? Tai vyriausybės, savivaldybių, valstybės socialinės apsaugos fondų ir su jais susijusių subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų konsoliduota suma. Tinklalapio www.2g.lt parengta informacija pagal LR Finansų ministerijos ir LR Valstybės kontrolės skelbiamus duomenis. |
Nėra žinoma, kodėl Lietuva iki įstojimo į ES skolinosi palyginus labai mažai – per 14 nepriklausomybės metų, nuo 1990 iki 2014, tesugebėjome pasiskolinti tik 12 milijardų.
Ekspertai.eu jau ne pirmi metai bando sužinoti kam atitenka ir kur konkrečiai investuojami šie pasiskolinti milijardai, tačiau kol kas nieko konkretaus sužinoti nepavyko, sulaukiami tik abstraktūs bendriniai atsakymai. Taigi, kol laukiame detalios 56 milijardų skolos finansinės išklotinės, pabandykime paanalizuoti, kas būtų atsitikę su valstybe ir kaip ji šiandien atrodytų, jei ne ES parama.
Taigi, jei ne ES parama, Lietuva šiandien būtų stipriai atsilikęs kraštas, kuriame kelių, geležinkelių, oro uostų būklė keltų pasibaisėjimą, o daugybė Lietuvos įmonių nebūtų modernizavusios gamybos pajėgumų. Be ES paramos būtų neatnaujinti viešosios paskirties ir gyvenamieji pastatai, neįrengta aplinka, ūkininkai be tiesioginių išmokų veikiausiai egzistuotų 19 a. lygyje ir vaikščiotų jei ne basi, tai, geriausiu atveju, su padevėtomis vyžomis. Be ES paramos būtų neatnaujinti šimtai viešosios paskirties pastatų, stovėtų sugriuvę dvarai, nuo naujųjų technologjų būtų visiškai izoliuotas Lietuvos kaimas, šimtai tūkstančių bedarbių nebūtų galėję dalyvauti remiamose įdarbinimo programose, smirdėtų šimtai senų nesutvarkytų savartynų, verslas degraduotų ir t.t. ir pan. Trumpai tariant – viskas skendėtų stagnacijoje ir tamsoje, o šalies žmonių gyvenimas tiesiog nebūtų orus. Štai taip atrodytų Lietuva be ES paramos 2014-aisiais, nes be tos paramos pati Lietuva jokiu būdu neįstengtų nieko padaryti. Šias tiesas turėtų žinoti kiekvienas lietuvis.
P. S. Tik norisi žinoti – kodėl per 10 metų ES skirta 36 milijardų litų parama Lietuvai, valdžios ir jos žiniasklaidos vadinama milžiniška? Juk Lietuvos valstybės 56 milijardų litų skola niekada dar nebuvo pavadinta milžiniška.
Kaip jau minėta, Lietuvos politikos ekspertai pastebi, kad per dešimt narystės Europos Sąjungoje (ES) metų Lietuva sustiprėjo finansiškai. Tačiau kaip galima sustiprėti, jei dovanų gauni 36, o per tą patį laiką pasiskolini 44, o iš viso jau esi skolingas 56? Jei jau esame taip sustiprėję, tai kodėl ir toliau tiek daug skolinamės? Kodėl skola nemažėja, net ir gaunant tokią milžinišką ES paramą, o tik didėja ir, atrodo, didės ir didės?
Ir visai paprastas klausimas – kas bus su Lietuva, kai po kelių metų ES finansinės paramos nebeliks, o slėgs tik dar didesnės valstybės skolos?
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą