2017 m. spalio 19 d. 10:19 val., ketvirtadienis

ve  >  Žinios  >  Lietuva  >  Lietuvos naujienos

Lietuvos naujienos

ES - į Baltąją knygą, o lietuvius - į Raudonąją?

(10)

2017-03-20, 11:29

Olava STRIKULIENĖ

ES - į Baltąją knygą, o lietuvius - į Raudonąją? nuotrauka, foto

© Rimo Valeikio pieš.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 27-ųjų metinių išvakarėse lyg ir nepriklausomos valstybės prezidentė Dalia Grybauskaitė, prieš išvykdama posėdžiauti į Europos Sąjungos Vadovų Tarybą, pareiškė taip: „Lietuvos raudona linija yra tai, kad griežtai pasisakome prieš bet kokį Europos sutarčių keitimą ar peržiūrėjimą.“ Jei, anot prezidentės, griežtai pasisakome prieš bet kokį ES sutarčių keitimą ir peržiūrėjimą, tai gal verčiau nevykti į Briuselį, bet likti namie. Jei viskuo patenkinti. Nieko keisti ar peržiūrėti nenorime.

Griežtą „Ne!“ galima išrėžti telefonu. Neeikvojant pinigų viešbučiui, transportui. ES vadovybei bus aišku, kad Lietuva visais klausimais pritaria, ir daugiau su mūsų valstybe net nesikonsultuos. O kurių galų? Jei lietuviai vis vien 100 proc. pritars. Maždaug taip. Ar Lietuvos prezidentę kviesti? O kam? Juk ir taip viskas aišku. Gal tik dėl bendros nuotraukos. Atrodo simpatiškai. O gal pakvietus? Mes, ES vadovybė, stengsimės su oponentais elgtis itin korektiškai. O lietuvė spontaniška. Jei reikės, bent Lenkijos ar Vengrijos vadovus aprėks. Kad Bendrijoje nepakankamai klusnūs.

Užsienio politika „su viskuo sutik“

ES Vadovų Tarybai yra pateikta Europos Komisijos pirmininko Žano Klodo Junkerio (Jean-Claude Juncker) vadinamoji Baltoji knyga. Joje numatomi 5 scenarijai iki 2025 m. Penki galimi ES transformavimosi keliai, kai iš Bendrijos galutinai pasitrauks britai. Birželį ES valstybių narių vadovai tuos scenarijus analizuos. Ieškos savo valstybei priimtino. O Lietuva su savo principinguoju, visada pritariančiu tonu gali tiesiog laukti. Ir nekvaršinti sau galvos. Net nedalyvauti diskusijose. O kam? Kokiam scenarijui pritars 26 valstybių vadovų dauguma, ES prezidentas Donaldas Tuskas ir EK pirmininkas Ž.K.Junkeris, tokiam scenarijui ir Lietuva pasakys principingąjį savo „TAIP!“ Spartesnis ES šalių susiliejimas? Taip! Lėtesnis susiliejimas? Taip! Vis pažvilgčiojant į D.Tuską ir Ž.K.Junkerį. Tad ko mums jaudintis dėl kažkokių 5 variantų. Juk į visus pasiruošę atsakyti: „Taip!“ Kaip klusnios, dresuotos papūgos. Originalesnės, savarankiškesnės užsienio politikos paprasčiausiai nėra.

ES prezidentu perrinktas D.Tuskas. Už jį balsavo 26 šalys. Išskyrus Lenkiją. Originalesnė Lietuvos užsienio politika būtų ryžusis avantiūrai. Nors prijaučia D.Tuskui, kuris vis vien būtų išrinktas, tyčia balsuotų „prieš“. Kad palaikytų Lenkiją. Ir pasiteisintų, kad norėjo padėti kaimynei. Lietuva taip atšaldžiusi savo santykius su lenkais, kad kiekvienas žingsnis artyn būtų tik sveikintinas.

ES teisę sudaro 20 tūkst. teisės aktų. Tiesiog stebėtina. Visi mums tinka! Šalies viduje nesutariame dėl kokios nors aikštelės, kur statysime paminklą. Nesutariame dėl paminklo storio, grožio, spalvos, medžiagos ir t.t. Nesutariame dėl gatvių plytelių ir net dėl kandidato į „Euroviziją“. Nesutariame, kas pirmasis įvažiuos į gatvių sankryžą. Bet ES teisės aktai nekvestionuojami. Tik „TAIP“ ir ne kitaip. Kažkoks iškreiptas, nes lietuviui nebūdingas mentalitetas. Normalus lietuvis kvestionuoja net Dievo ar nežemiškų civilizacijų egzistavimą. Negi Briuselis - išimtis? Tabu?

Penkių dydžių batai tai pačiai kojai


Viešai publikuojamoje Baltojoje knygoje teigiama, kad nors ES gyvena 500 mln. piliečių, tik trečdalis jų pasitiki ES. O prieš 10 metų ES pasitikėjo pusė piliečių. Demografinės prognozės taip pat liūdnos. Senėjimas spartės. 2030 m. vidutinis europiečių amžius bus 45 metai. O 2060 m. europiečiai sudarys tik 4 proc. pasaulio populiacijos. Jokioje ES valstybėje gyventojai nesudarys daugiau nei 1 proc. pasaulio populiacijos. Ką tai reiškia? Kad kažkas buvo daroma ne taip! Juolab jei pasitraukia britai, buvę ES nariais nuo 1973 m. Kartu su Briuseliu užsiauginę dabartinių 40-mečių kartą. Pačią darbingiausią ir sąmoningiausią. Tad kas atsitiko su ES? Anot Briuselio strategų, kaltas stiprėjantis populizmas, nacionalizmas. Kaltos abejonės dėl globalizacijos ir saugumo.

Bet kas buvo daroma, kad tai neįvyktų? Jei 27-28 žmonėms patieksi valgyti tą patį kotletą, vieniems jis bus skanus, kitiems - neskanus, o tretiems - ne ypač. Jei žmonių nuomonės skiriasi, tai ir valstybių nuomonės skiriasi. Tik Lietuva, kaip patiriame, principingai sakytų „TAIP“ bet kokiam kotletui. O vengrai liko tais pačiais vengrais, lenkai - lenkais, čekai - čekais ir t.t. Vokiečiai ir italai taip pat netapo prancūzais. Be patriotizmo neišugdysi nei narsaus kario, nei tikro piliečio. Išugdysi tik požiūrių marmalynę. Kisielių, tinkamą kiekvienai lėkštei, dubeniui. Todėl žmonės priešinasi. Kaskart, kai bombarduojami keisti savo istorinius, kultūrinius, mentalinius skirtumus ar priimti svetimus, sunkiai ar visai neintegruojamus, jie protestuoja. Jei vengrai nenori priimti pabėgėlių, lenkai - atsisakyti zloto ar tradicinės šeimos sampratos, tai reikia gerbti. Ne pulti, tyčiotis, izoliuoti, grasinti, bet gerbti. Jei valstybių „šeimos“ nariai negerbiami, tai jau ne šeima. Tik valstybės, sumetusios skudurus. Savotiška socialinės rizikos šeima. Mosikuojanti prieš partnerį kumščiais. Populizmas, nacionalizmas, atmetus neigiamą atspalvį, yra nuolatinės viešojo politinio gyvenimo būsenos. Ir pagrindinė ES vadovybės bėda - per mažai sveiko populizmo. Nes ten, kur nėra politinio populizmo, prasideda politinis autizmas. Tą ir matome. Siūlomi penki ES vystymosi scenarijai. Penkių dydžių batai. Tai pačiai kojai. O populistas pasiūlytų tik vieną. Scenarijų ar batą. Bet veiksmingą. Tinkantį būtent tai Bendrijai ar kojai.

Kaip Lietuvos valdžios kenkė ES idėjai


Populistas yra tas, kuris jaučia žmonių vyraujančias nuotaikas. Lietuvoje būtent populistai atkūrė nepriklausomą valstybę. Ir būtent nacionalizmas neleido lietuviams prarasti tapatybę. Ir būtent politinis autizmas per 27 metus sukūrė Lietuvoje tokią socialinę atskirtį, kad net gėda prieš estus ir latvius. Baltijos šalys atkūrė savo nepriklausomybes maždaug vienodu laiku. Į ES įstojo irgi tais pačiais metais. Bet tikėtina, kad Estijoje buvo mažiau valdžių autisčių. Latvijoje - taip pat. O mūsiškės taip skėlė, kad 29 proc. vaikų gyvena žemiau skurdo rizikos ribos. Tuo metu, kai valstybė siurbte siurbė ES fondus. Kažkas susiurbė, o kitiems neliko nė grašio. Štai čia slypi didžioji veidmainystė. Valdžios eikliai zujo tai pirmyn, tai atgal į Briuselį. Reiškė visokeriopą ištikimybę. Briuselio pinigams. O tuo metu kai kuriuos saviškius lietuvius (apie 30 proc.) tiesiog badu marino. Metodiškai kenkė ES! Nes bendrijos, kuriose kažkas badauja, nebūna stiprios.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika"

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

nu nu

2017-03-21   22:54

IP: 151.228.113.209

Juokinga skaityti beretiniu debiloidu komentarus. Looool

To

2017-03-21   10:52

IP: 83.181.149.99

Mu mu Elfo sekretorius?

Tas

2017-03-21   10:44

IP: 90.138.156.28

Mu mu čia kaip ''šuo su penkta koja''.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Lietuvos naujienos

Šią savaitę žiemos dar nesulauksime, bet apie ją teks kalbėti jau kitą...

Sinoptikas: apie žiemą kalbėsime kitą savaitę nuotrauka, foto

85-ąjį gimtadienį pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis pasitinka ligoninės...

Vytautas Landsbergis - ligoninėje nuotrauka, foto

Sumažėjo Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir ekonomisto Gitano Nausėdos populiarumas, nors šie...

Sumenko Dalios Grybauskaitės populiarumas nuotrauka, foto

Trečiadienis dar bus daugiausia sausas, šils iki 16 laipsnių, bet likusi...

Prognozuoja paskutinę gražią rudenišką dieną nuotrauka, foto

Merai išreiškė palaikymą Klaipėdos universitetui nuotrauka, foto

Švietimas, Spalio 17 d. Klaipėdos universitetas surengė Vakarų Lietuvos merų susitikimą-diskusiją. Tai pirmas...

Uostininkus džiugina ne rekordai, o išlaikyti srautai nuotrauka, foto

Ekonomikos naujienos, Klaipėdos uoste pasiektas istorinis rugsėjo rekordas - perkrauta daugiau kaip 3,7 mln....

Plius 30 tūkst. klaipėdiečių. Ar įmanoma? nuotrauka, foto

Klaipėda, Išankstiniais oficialiosios statistikos duomenimis, šiemet Klaipėdos gyventojų skaičius siekia 149 701, kai...

„Klaipėdos energija“ kloja trasas miesto ateičiai nuotrauka, foto

Klaipėda, Šilumą miestui gaminanti ir tiekianti AB „Klaipėdos energija“ šiemet atnaujino daugiau nei...

Švietimas, Paskelbta prieš 14 min.

Ekonomikos naujienos, Paskelbta prieš 18 min.

Klaipėda, Paskelbta prieš 19 min.

Klaipėda, Paskelbta prieš 23 min.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...