Dviračių takai - už ES pinigus.

Klaipėdiečiai turi ambicingų planų pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) fonadais. Lėšos reikalingos bevariklio transporto sektoriaus plėtrai.
Vakar vykusiame tarptautiniame seminare "Bevariklio transporto sektoriaus plėtra pajūrio regionuose" Klaipėdos miesto savivaldybės Ekonomikos vystymo skyriaus vedėjo pavaduotojas Skirmantas Buivydas akcentavo, kad dabartinė uostamiestyje esančių dviračių takų situacija, lyginant su kitais šalies miestais, labai liūdna.
"Artimiausi planai - paruošti didelį projektą ES struktūriniams fondams. Jei pasiseks, šiam projektui ruošti dar šiemet tikimės gauti lėšų iš PHARE mažųjų projektų fondo ", - vylėsi S. Buivydas.
Planuose, pasak jo, vienas ambicingiausių ir daugelio utopiniu vadinamas projektas - magistralinio dviračio tako statyba. Šis takas tęstųsi išilgai per visą Klaipėdos miestą iki Girulių.
S. Buivydas pripažįsta, kad šio projekto įgyvendinimas pareikalautų daug lėšų. Tačiau, pasak jo, turint omenyje tai, kad galima pasinaudoti ES pinigais ir tai, kad tokį taką tiesti galima mažomis atkarpomis, šis projektas nebeatrodo toks utopinis.
Tiesa, šiemet Kelių fondas dviračių takų plėtrai Lietuvoje skyrė 1 mln. litų. Visi šie pinigai bus skirti Neringoje jau praėjusiais metais pradėto tiesti dviračių tako Smiltynė - Nida statybos darbams. Šio dviračio tako ilgis - 16 km. Pasak Lietuvos Respublikos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Eismo saugumo skyriaus viršininko Gintauto Ruzgaus, tai vienas ilgiausių takų, nutiestų Lietuvoje nepriklausomybės laikotarpiu.
Ateityje planuojama šį taką dar pailginti. Tikimasi, kad netolimoje ateityje persikėlus keltu į Smiltynę, bus galima dviračiais pervažiuoti visą Lietuvai priklausančią Kuršių neriją.
Klaipėdos valdžios atstovai taip pat krepėsi į Kelių fondą. Deja, buvo atsakyta, kad savivaldybėms yra skiriama viena bendra dotacija visiems miesto keliams tvarkyti, ir tuos pinigus savivaldybės gali skirstyti savo nuožiūra.
"Situacija uostamiestyje yra tokia, kad pirmenybę reikia teikti automobilių kelių tvarkymui, dviračių takams lėšų nelieka", - sakė S. Buivydas.
Seminaro metu lietuvius bevariklio transporto sektoriaus plėtros klausimais konsultavo Danijos ir Lenkijos dviračių transporto žinovai.
Buvęs Europos dviratininkų sąjungos prezidentas, dabartinis dviračių transporto ekspertas iš Danijos Tomas Kragas akcentavo tai, kad daugelyje Europos šalių dviračių transportas yra pasiekęs tokį lygį, kad tai nebėra pramoga ar sportas. Tyrimų duomenimis, europiečiai šią transporto priemonę dažniausiai naudoja vykdami į darbą ir į parduotuves.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder