Didžiausia problema - šeimininkų aplaidumas.

Vasaros sausra bei karštis išvargina ne tik žmones, bet ir keturkojus jų draugus. Klaipėdiečių, auginančių šunis ar kates, skundai, jog jų numylėtiniai karščio metu tapo vangūs, sunkiau kvėpuoja ar prarado apetitą, mus atvedė į vieną iš miesto veterinarinių klinikų.
Čia išgirdomeome, jog didžiausia problema - ne karštis, o šeimininkų aplaidumas. "Patys šeimininkai stengiasi būna pavėsyje, gali praverti langą, atsivėsinti vandeny, o pririštas šuo juk to padaryti negali. Užtenka šunį penkiolikai minučių palikti saulėje stovinčiam automobilyje - ir jis lengvai gaus šilumos smūgį, jam gali prasidėti smegenų edema. Tokiu atveju reikalinga labai skubi pagalba, ir ne visuomet dar įmanoma padėti - dažniausiai šeimininkai savo augintinių mums atvežti nebespėja", - kalbėjo veterinarijos gydytojas Linas Varanauskas. Jis prisiminė atvejį, kai šunų čempionato, vykusio Palangoje metu, du šunys, trumpam palikti mašinose, neištvėrę karščio, žuvo. Panašių atvejų būta ir šiais metais.
Katėms karštį ištverti lengviau nei šunims - jų medžiagų apykaita greitesnė, tuo pačiu geresnė kūno termoreguliacija. Be to, jos nebūna pririštos, todėl bet kada gali susirasti vėsesnę vietą.
Vyresniems šunims nuo karščio paūmėja lėtinės širdies ligos. Kaitros metu šuo išgarina labai daug skysčių, dėl to sutirštėja kraujas ir pasunkėja širdies darbas. Šeimininkui reikia pasirūpinti, kad šuo turėtų pavėsį, bet kada galėtų palakti šalto šviežio vandens. "Tiek šaltį, tiek karštį ilgaplaukiams šunims pakelti lengviau. Tikimybė perkaisti daug didesnė trumpo bei tamsaus plauko šunims", - sakė gydytojas. Mums kalbantis į kliniką moteris atsivedė prancūzų buldogą. "Prancūzų buldogai - viena iš tų veislių, kuri ypač sunkiai pakelia karštį. Jam labai sunku, sunkiai kvėpuoja, neranda sau vietos. Mieliau sėdi namuose, į lauką eiti nenori", - pasakojo šuns šeimininkė Liubovė.

Kad blusos puola, kaltas ne karštis

Vienoje miesto veterinarijos vaistinių sužinojome, jog šią vasarą nemažai žmonių ateina prašyti vaistų nuo blusų ne savo augintiniams, o... sau. Tačiau, L. Varanausko nuomone, karštis čia niekuo dėtas. "Parazitai labiau tarpsta drėgmėje ir esant sausam orui jų turėtų sumažėti, tačiau didelę įtaką tam turi gyvūno imuninė sistema, kuri tokio karščio metu paprastai nusilpsta. Vis dėlto, mano manymu, šios problemi neturėtų kilti iš viso - dabar yra daugybė preparatų, apsaugančių nuo parazitų, kurių galiojimo laikas gana ilgas. Pakanka užlašinti lašelį vaistų ant gyvūno sprando ir mėnesį ar du galima sau nesukti dėl to galvos", - sakė jis.
Nemaža dalis augintinių šeimininkų nenaudoja jokių preparatų nuo parazitų motyvuodami tuo, jog jų augintinis niekada nebūna lauke. Tačiau, anot L. Varanausko, taip manyti klaidinga. "Daugybės daugiaaukščių rūsiuose gyvena valkataujančios katės, turinčios blusų. Užtenka įžengti į tokį rūsį, ir kojas tuoj pat apipuola blusos. Blusos žmogų tik skaudžiai kanda, bet ant jo odos negyvena. Tačiau ant savo drabužių bet kada blusų galite parsinešti namo ir "padovanoti" savo gyvūnėliams", - kalbėjo gydytojas.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder